Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Generalinėje prokuratūroje aptarti nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai bei finansų sistemai

Pinigai
Vilniaus policijos nuotr. / Šalies generalinis prokuroras paragino ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovus nevengti tirti pinigų plovimo, siekti nustatyti šių nusikaltimų gijas politinėje sferoje.
Šaltinis: 15min
0
A A

Šią savaitę generalinis prokuroras Algimantas Valantinas organizavo koordinacinį šalies ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovų pasitarimą, kuriame buvo nagrinėjamos šių metų pirmojo pusmečio finansinių ir ūkinių nusikaltimų augimo tendencijos, aptarta rezonansą sukėlusių ikiteisminių tyrimų eiga.

Pasitarime prokuratūros vadovas pabrėžė, kad visos tarnybos turi koncentruoti pajėgas ir skirti prioritetą tirti mokesčių vengimo atvejus, netikrų pinigų gamybą, sukčiavimus, apgaulingą ir aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, nustatyti nusikalstamus bankrotus, skolininkų nesąžiningumą, kovoti su pinigų plovimu, cigarečių kontrabanda bei neteisėta alkoholio gamyba.

„Kiekvienas mūsų savo institucijose turi padaryti reviziją, įvertinti rezonansinių tyrimų užduočių formuluotes, jų realizavimo terminus. Mes raginsime prokurorus stiprinti šių bylų kontrolę“, – sakė generalinis prokuroras A. Valantinas. Pasak prokuratūros vadovo, ir ūkio subjekto, ir valstybės interesas sunkmečiu vienodas – atlyginta materialinė žala. Tai neturi būti pamirštama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek perduodant baudžiamąsias bylas teisminiam nagrinėjimui.

Pasitarime iškeltos minėtų nusikaltimų tyrimo problemos. Ekonominėje policijoje, pasak generalinio komisaro pavaduotojo V. Račkausko, yra apie 30 laisvų etatų, darbuotojų atlyginimai nėra adekvatūs darbo krūviams. Šiuo metu tyrėjai gauna daugybę skundų, kurių nagrinėjimas vykdomas pagal administracinę teiseną, tai atitraukia dėmesį nuo rezonansinių tyrimų, todėl stringa ir latentinių šio pobūdžio veikų išaiškinimas. Pasisakydami dėl nusikalstamų veikų augimo tendencijos ir tyrimo trukmės policijos vadovai pabrėžė, kad juos tenkina baudžiamuoju įsakymu baigiamų bylų skaičius, tačiau yra problemų dėl pagreitinto proceso realizavimo – teismai nelaiko tokių tyrimų patikimais. Generalinės prokuratūros vadovų prašyta organizuoti tyrėjų ir teisėjų bendrus mokymus.

Atkreiptas dėmesys, kad daug tyrėjų darbo pareikalauja tyrimai dėl fizinių ar juridinių asmenų tarpusavio neatsiskaitymų, dažnai paaiškėja, kad reikia tokį tyrimą nutraukti, nes nėra nesąžiningo atsiskaitymo nusikaltimo požymių, procesas turi būti tęsiamas civiline tvarka.

Muitinės vadovai atkreipė dėmesį, kad nors 30 proc. išaugo akcizinių prekių nusikaltimai ir ypač daugėja nelegalių cigarečių kiekiai ir sulaikytų šios kategorijos prekių vertė, tačiau jų išaiškinimo rodikliai geri, todėl problemų kol kas neturima.

Pasitarime dalyvavę ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai taip pat nurodė problemą, jog kai kurios valstybinės institucijos siekia aktyviai dalyvauti tyrimo procese, dažnai nepagrįstai įžvelgia mokestinį nusikaltimą, neatsižvelgdami į subjekto mokumą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) atstovai pastebėjo, kad daugėja akcizo, pridėtinės vertės, pelno mokesčių vengimo mokėti atvejų, kad vyksta atsiskaitymas prekėmis, todėl atsiranda galimybių įsivyrauti šešėlinei ekonomikai. Pabrėžta, kad šiemet per susitaikymo institutą atlyginta beveik 1,2 mln. litų žalos, savo noru įvairūs subjektai valstybei grąžino dar beveik 7,02 mln. litų. Išaiškintos padaromos žalos valstybei dydis ūgtelėjo nuo beveik 20,8 mln. (per visus 2008 m.) iki 39,2 mln. litų (2009 m. I pusm.). Per pirmąjį šių metų pusmetį FNTT atliekamuose tyrimuose civiliniam ieškiniui ir galimam turto konfiskavimui užtikrinti, juridiniams bei fiziniams asmenims skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas turtui už beveik 39,7 mln. litų.

„Vienam ūkinės finansinės veiklos tyrimus atliekančiam specialistui tenkantis darbo krūvis padidėjo 70 proc., užduočių specialistai šią dieną turi 675, o užduočių, skirtų iš kitų institucijų, skaičius palyginti su pernai išaugo 119 proc. Vienas specialistas šiandien tiria 4 objektus“, – sakė FNTT direktoriaus pavaduotojas Alvydas Packevičius.

Pasitarime dalyvavę ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovai taip pat nurodė problemą, jog kai kurios valstybinės institucijos siekia aktyviai dalyvauti tyrimo procese, dažnai nepagrįstai įžvelgia mokestinį nusikaltimą, neatsižvelgdami į subjekto mokumą. Dirbti nemotyvuoja ir viešoji nuomonė, kad visi aplink vagys, o nubaustų asmenų nėra, nors tai neatitinka faktinės padėties.

Generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas atkreipė dėmesį, kad net 229 bylose šiuo metu tyrimas vyksta per 2 metus, 104 – nuo vienerių iki dvejų metų.

„Tokie terminai blogi, jie netoleruotini visuomenės dėmesio sulaukusiose bylose“, – pabrėžė V. Barkauskas.

Jis priminė, kad šiai problemai spręsti siūlomos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos, kuriomis siekiama įteisinti leidimą nutraukti ikiteisminius tyrimus, kuriuose nenustatomi nusikaltimu įtariami asmenys.

„Dabar gi, daug „vykdoma“ tyrimų su nenustatytais asmenimis, ten veiksmai nevyksta, jais dangstosi ir tyrėjai, ir prokurorai“, – teigė finansinių nusikaltimų sritį kuruojantis generalinio prokuroro pavaduotojas.

Vidaus reikalų ministras Baudžiamojo proceso kodekso pataisų projektą yra pateikęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui.

Baigdamas pasitarimą generalinis prokuroras A. Valantinas pažadėjo artimiausi metu patvirtinti Sukčiavimo baudžiamojo persekiojimo stiprinimo planą, pradėti teritorinėse prokuratūrose vykdyti ikiteisminio tyrimo kokybei stiprinti skirtas priemones. Šalies generalinis prokuroras paragino ikiteisminio tyrimo įstaigų vadovus nevengti tirti pinigų plovimo, siekti nustatyti šių nusikaltimų gijas politinėje sferoje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min