Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gruodžio 4d. 10:37 , Atnaujinta: 2019 gruodžio 4d. 12:17

Geriausi moksleivių pasiekimai – Kaune, Vilniuje, Palangoje, rodo reitingai

Mokiniai ir mokytoja
123rf.com nuotr. / Mokiniai ir mokytoja

Geriausius brandos egzaminų rezultatus demonstruoja Kauno, Vilniaus, Palangos, Kaišiadorių ir Klaipėdos moksleiviai, rodo žurnalo „Reitingai“ sudarytas savivaldybių vertinimas.

Kaunas, pernai buvęs antroje vietoje, aplenkė šiemet antrąja likusią Vilniaus miesto savivaldybę. Palanga iš ketvirtosios vietos reitinge pakilo į trečiąją, Kaišiadorių rajono savivaldybė – iš 29-osios į 4-ąją. Klaipėda vertinime palypėjo iš 7-osios į 5-ąją vietą.

Prasčiausiai pagal moksleivių pasiekimus šiemet įvertinta Skuodo rajono bei Neringos savivaldybės – pastaroji ir pernai buvo paskutinėje vietoje.

Tuo metu sudarytas atskirų ugdymo įstaigų vertinimas rodo, jog į sąrašo viršūnes pagal geriausiai išlaikytus brandos egzaminus kyla privačios įstaigos: ženkliai į priekį šiemet išsiveržė Klaipėdos licėjus, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija bei Vilniaus „Saulės“ privati gimnazija.

Pagal moksleivių laikytus lietuvių ir anglų kalbos brandos egzaminus pirmauja valstybinis Vilniaus licėjus, tačiau geriausiai įvertintų trejetuke – ir Klaipėdos licėjus bei sostinės „Saulės“ privati gimnazija. Dešimtuke taip pat ir privačios LSMU, Vilniaus jėzuitų gimnazijos.

Pagal anglų kalbos egzaminų rezultatus, penketuke rikiuojasi net keturios privačios mokyklos: antroji ir trečioji vieta atitinkamai atitenka KTU gimnazijai ir Klaipėdos licėjui, ketvirtoji – penktoji – Kauno jėzuitų gimnazijai.

Kauno, Vilniaus jėzuitų bei LSMU gimnazijos – tarp pirmaujančių ir pagal rusų kalbos egzaminų pasiekimus. Kauno jėzuitų, KTU gimnazijos pirmauja ir pagal vokiečių kalbos egzaminus.

„Privačios mokyklos tampa labai rimtomis konkurentėmis savivaldybių ir valstybės mokykloms, taip pat toms, kuriuos moksleivius atsirenka per atrankas (,...) jos dažnai yra pirmajame trejetuke, ar žiūrėtumėme matematiką, ar anglų kalbą, ar biologiją, fiziką ar chemiją“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „Reitingų“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė.

Ji pažymi, kad moksleivių pasiekimai skirtingose įstaigose skiriasi 5-7 kartais. Anot J.Kučinskaitės, per pastaruosius metus privačių mokyklų nuo 10-ies išaugo iki 70-ies, tačiau šis privačių mokyklų steigimosi bumas, anot jos, nereiškia, kad visos privačios mokyklos yra geresnės už valstybines.

„Tikrai ne visos privačios mokyklos yra geresnės už valstybines (...), bet turime labai rimtų privačių mokyklų“, – teigia ji.

Taip pat pažymima, kad privačių mokyklų pajamos pernai siekė nuo beveik 90 tūkst. eurų iki 3,6 mln. eurų.

Skirtumai siekia septynis kartus

„Reitingų“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pabrėžia, kad didžiuliai moksleivių pasiekimų skirtumai pastebimi ir tarp gretimų savivaldybių, taip pat netgi to paties didmiesčio gretimų mokyklų.

Pavyzdžiui, anot jo, Palemono gimnazijos rezultatai Kaune yra 2,5 karto prastesni, nei Kauno „Saulės“ gimnazijos.

Lietuvoje 50 procentų vaikų sistemingai praleidinėja pamokas. Iš viso Lietuvoje per metus mokiniai praleidžia nuo 28 mln. iki 30 mln. pamokų.

Žurnalo redaktorius palygino Skuodo savivaldybę ir Palangą, tarp kurių – apie 40 kilometrų atstumas.

Anot G.Sarafino, Skuodo savivaldybėje buvo 100 abiturientų, tik 1 proc. išlaikiusiųjų gavo aukštus įvertinimus, 18 moksleivių buvo įvertinti balais nuo 36 iki 85, dar 81 gavo prastesnį įvertinimą, nei 35 balai arba egzamino neišlaikė. 88 proc. pasirinkusių informatikos brandos egzaminą gavo mažiau nei 35 balus arba jo neišlaikė. Panaši situacija su fizikos, biologijos, chemijos rezultatais.

„Tikrai būtina siųsti pagalbos desantą iš Vilniaus, Kauno, stiprių mokyklų, kad padėtų Skuodo vaikams išmokti dalykų (...). Visur paribio savivaldybėse yra liūdnas vaizdas, skirtumai tarp mokyklų yra kone septyni kartai“, – pabrėžė jis.

Kaip pavyzdį jis pateikė ir Gabijos, nevykdančios moksleivių priėmimo, rezultatus, kur moksleivių brandos egzaminų vidurkiai siekia maždaug 50-85 procentus, tuo metu Pasvalio rajono Vaškų gimnazijoje įvairių brandos egzaminų vidurkis žemesnis nei 20 ar net 10 balų iš 100.

„Ir Vaškų vaikai nori įstoti į nemokamas studijų vietas, prestižines specialybes. Bet jie neturi šansų“, – teigė G.Sarafinas.

Ragina uždaryti neefektyvias mokyklas

Anot jo, dėl skirtumų kaltas delsimas vykdyti mokyklų pertvarką – šiemet 312-oje mokyklų mokosi mažiau nei po 120 moksleivių, o tai blogina mokslo kokybę, su tuo esą susijęs ir neefektyvus pinigų panaudojimas išlaikant kai kuriuos apytuščius pastatus.

G.Sarafinas kaip problemą įvardijo ir žemą kai kurių moksleivių motyvaciją, pamokų praleidinėjimą ir vėlavimą.

Neretai vaikai būna tokie pervargę, kad kitą dieną nebeateina į mokyklą, o ateina į mokyklą tik pasnausti ir gauti pliusiuko. Tai – tiksinti bomba, – pabrėžė J.Kučinskaitė.

„Lietuvoje 50 procentų vaikų sistemingai praleidinėja pamokas. Iš viso Lietuvoje per metus mokiniai praleidžia nuo 28 mln. iki 30 mln. pamokų. Tai yra stulbinamas skaičius“, – sako G.Sarafinas, remdamasis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) PISA tyrimo duomenimis.

Anot J.Kučinskaitės, su tuo susijusi ir kita problema – „šešėlinė, paralelinė korepetitorių mokykla“, kurioje vaikams tenka netgi didesnis krūvis, nei mokykloje. Valstybės kontrolės, Vyriausybės strateginės analizės centro duomenys rodo, kad korepetitorius turi apie 40 proc. moksleivių.

„Neretai vaikai būna tokie pervargę, kad kitą dieną nebeateina į mokyklą, o ateina į mokyklą tik pasnausti ir gauti pliusiuko. Tai – tiksinti bomba“, – pabrėžė J.Kučinskaitė.

Reitingo sudarytojai priminė jau antradienį PISA tyrime pristatytas tendencijas, jog įtakos geresniems moksleivių pasiekimams turi ir jų ankstyvas ugdymas, ypač tai, ar tėvai skaito vaikams nuo 2 metų knygas, ar patys moksleiviai iki 9 metų renkasi šią veiklą. Taip pat įvardijama, kad pasiekimai priklauso ir nuo įstaigų vadovų iniciatyvos, tačiau apie ketvirtadalis mokyklų nuolatinių vadovų neturi. Anot G.Sarafino, taip pat trūksta mokytojų padėjėjų, psichologų, kurie galėtų padėti ugdymo procesui, motyvuoti moksleivius.

Universitetų reitinge pirmauja VU

Dalykiniame universitetų bakalaurų reitinge pirmauja Vilniaus universitetas – jis geriausiai įvertintas 30-yje bakalaurų rengimo studijų krypčių (pernai 29-iose). VU pirmauja daugumoje gyvybės mokslų, matematikos mokslų sričių programose. Kauno technologijos universitetas – pirmas 14-oje (pernai buvo 12-oje), Vilniaus Gedimino technikos universitetas – septyniose (pernai – aštuoniose) kryptyse. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, kaip ir pernai, buvo pirmas penkiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse, dviejose studijų kryptyse pirmauja Klaipėdos universitetas.

Kolegijų reitinge pirmauja Vilniaus kolegija, šiemet esanti pirma 19-oje krypčių, (pernai buvo 17-oje), Kauno kolegija, pirmaujanti 12-oje pozicijų (pernai 14-oje), Kauno technikos kolegija, esanti pirma trijose (pernai dviejose) studijų kryptyse.

Vertinant aukštųjų mokyklų studijų kryptis, atsižvelgta į darbdavių nuomonę, priimtų geriausių abiturientų, studentų skaičių ir kitus rodiklius.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:30
01:16
01:39

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min