Šilumos ūkio įstatymo straipsnių pataisos įpareigojo kauniečius pasirinkti, kuri įmonė – „Kauno energija“, „Kauno vandenys“ ar patys gyventojai savo name rūpinsis karšto vandens tiekimu į butus. Apsispręsti daugiabučių gyventojai turėjo iki gegužės 1-osios, tačiau, rugsėjo 30 dienos duomenimis, iš 2333 Kauno daugiabučių sprendimą išreiškė tik truputį daugiau nei pusė: 145 daugiabučių namų gyventojai karšto vandens tiekėju pasirinko „Kauno energiją“, 1113 pasirinko variantą „be karšto vandens tiekėjo“. Likusių 1054 daugiabučių gyventojai savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė, t.y. toliau moka taip, kaip anksčiau.
Rugsėjo 30 dienos duomenimis, iš 2333 Kauno daugiabučių sprendimą išreiškė tik truputį daugiau nei pusė: 145 daugiabučių namų gyventojai karšto vandens tiekėju pasirinko „Kauno energiją“, 1113 pasirinko variantą „be karšto vandens tiekėjo“. Likusių 1054 daugiabučių gyventojai savo nuomonės šiuo klausimu neišreiškė, t.y. toliau moka taip, kaip anksčiau.
„Dėl neapsisprendusių vyksta diskusijos su Energetikos ministerija, kuri ragina toliau spausti gyventojus pasirinkti vieną iš dviejų galimų būdų (prašome vartotojų bent jau nurodyti, kad jie nori palikti galioti tokią tvarką, kokia yra dabar). Ir šio mėnesio sąskaitų antroje pusėje yra mūsų informacija apie karšto vandens tiekimo būdus, kuriuos kauniečiai gali rinktis“, – sakė bendrovės „Kauno energija“ generalinis direktorius Rimantas Bakas.
Daugybė neaiškumų
Šilumos ūkio įstatymo straipsnių pakeitimai įpareigoja „Kauno energiją“ tapti karšto vandens tiekėju tiems vartotojams, kurie pasirinko apsirūpinti karštu vandeniu „su karšto vandens tiekėju“. Tie, kurie pasirinko variantą be karšto vandens tiekėjo, perka geriamąjį vandenį karštam vandeniui ruošti iš „Kauno vandenų“, o šilumą ruošti – iš „Kauno energijos“. Tokia tvarka Kaune galiojo ir iki šiol.
„Tačiau, įsigaliojus įstatymo pataisoms, tapo neaišku, kaip nepažeidžiant vartotojų interesų ir Civilinio kodekso, tiekti karštą vandenį (ar tik šilumą karštam vandeniui ruošti) tiems vartotojams, kurie nepasirinko nė vieno iš variantų. Su „Kauno energija“ gyventojai jau yra sudarę sutartis ir su geriamojo vandens, ir su šilumos tiekėjais. Nutraukti jas gali tik patys gyventojai. Jei jie to nenusprendė, mes priversti juos tai padaryti ar savavališkai nutraukti galiojančias sutartis negalime. Į tokią situaciją patekome dėl įstatymuose esančio neapibrėžtumo, kas yra karšto vandens tiekėjas. Juk iš esmės jis netiekiamas į namus, bet ruošiamas jo viduje. Todėl „karšto vandens tiekėjas“ – kažkokia mistinė būtybė“, – sakė bendrovės „Kauno energija“ Stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Koryzna.
Įstatymuose jis pasigedo ir detalios metodikos, kaip elgtis. „Neaišku, ką šioje situacijoje turi daryti „Kauno energija“ – savavališkai perrašyti sutartis, laužtis į vidų ir keisti skaitiklius. Reikėtų keisti įstatymą, o iki tol, kol tai bus padaryta – atsitraukti, leisti galioti esamoms sutartims. Po metų gyventojai, pamatę, kaip sekasi vieną ar kitą įstatymo siūlomą būdą pasirinkusiems jų kaimynams, galėtų lengviau apsispręsti“, – siūlė J.Koryzna.
Siūlys įgyvendinti „kaunietišką“ variantą
Detalesnį pasiūlymą, kaip spręsti situaciją, kurioje nepatenkinti visi – tiek vartotojai, tiek tiekėjai – parengė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Gatautis.
„Mes siūlome sutarti vieną dalyką, kad vienetas yra namas, nesvarbu vieno buto ar 100 butų. Jo bendrasavininkiai privalo atsakyti už savo bendrosios nuosavybės tinkamą priežiūrą: vamzdynus, šilumos punktus, radiatorius, elektros instaliacijas ir t.t. Siūlome grįžti prie aiškios logikos. Kadangi šilumos tiekimo aiški riba yra namo įvadas, tai ir vandens komercinė apskaita turi būti namo įvadas“, – sakė pasiūlymą pristatė Kauno miesto savivaldybės atstovas. Pasak R.Gataučio, dabartinis įstatymas parengtas netinkamai, todėl jo įgyvendinimas ir užstrigo.
„Blogiausias rezultatas įstatymo, kad savivaldybės įmonės kariauja tarpusavyje. Bet kaltos ne savivaldybė ir ne įmonės, o įstatymo leidėjai. Dabar jau bandoma jį taisyti. Tačiau kol kas visiems surištos rankos, nes keisti įstatymą po jau priimtų pataisų galima ne anksčiau nei po pusės metų. Todėl mes siūlome savo, kaunietišką variantą“, – kalbėjo R.Gatautis. Parengtą pasiūlymą Ūkio ir Energetikos ministerijoms kauniečiai ketina pateikti pirmąją spalio savaitę.
Nepaisant to, kad įstatymų rebusas artimiausiu greičiausiai nebus išnarpliotas, spalį „Kauno energiją“ pasieks pirmoji naujų, nuotolinio valdymo, vandens skaitliukų partija. Šie modernūs įrenginiai bus pastatyti butuose, kurių savininkai jau apsisprendė dėl karšto vandens tiekėjo. Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas rangovui, senuosius kauniečių skaitliukus pakeisiančiam naujais, surasti.
