„Jeigu kalbame apie droną, kuris buvo rugpjūčio mėnesį ir kuris čia sukėlė nemenką ažiotažą, kadangi šalia buvo sprogstamoji medžiaga, aš turiu patikimos ir techniškai įrodytos informacijos, kad tai buvo Rusijos dronas, paleistas į Ukrainą ir dėl antidroninių priemonių pritaikymo nukrypęs nuo kurso“, – žurnalistams trečiadienį sakė Lietuvos prezidentas.
Taip jis kalbėjo po to, kai naujienų portalas „Delfi“, remdamasis neįvardytais šaltiniais, antradienio vakarą paskelbė, neva liepą virš Vilniaus skridęs ir Gaižiūnų poligone Jonavos rajone nukritęs dronas buvo tikslingai į Lietuvą paleistas iš Baltarusijos, siekiant patikrinti šalies oro gynybą ir sukelti psichologinį efektą.
„Daug pastaruoju metu viešoje erdvėje matau neteisingos informacijos, gandų platinimo ir šviežiausias pavyzdys – vakarykštė informacija neva, remiantis (...) patikimais šaltiniais, vienas iš mūsų informacijos kanalų pasakė, kad į Lietuvą įskridęs dronas buvo specialiai atsiųstas iš Baltarusijos“, – kalbėjo G.Nausėda.
Tokią pat poziciją kaip prezidento išplatino ir Nacionalinis krizių valdymo centras. Jo teigimu, tyrimo duomenys leidžia toliau laikytis pirminės versijos, kad dronai, nukritę Lietuvoje ,buvo paleisti agresorės Rusijos į Ukrainą ir į Lietuvos teritoriją pateko atsitiktinai.
Vertindamas „Delfi“ publikaciją, centras nurodė, kad „viešai pateikiamos anoniminių šaltinių interpretacijos klaidina visuomenę“.
Neminėdamas konkrečiai šio straipsnio, komentarą paskelbė ir kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras – jis įspėjo dėl „nepatvirtintų teiginių nepatvirtintuose šaltiniuose“.
„Nuolatos raginu sekti oficialių šaltinių informaciją bei nesiremti žiniasklaidoje pateiktais nepatvirtintais teiginiais iš nepatvirtintų šaltinių. Neramu, ši situacija rodo, kaip lengva manipuliuoti viešąja nuomone, ir kokią įtaką mūsų viešajai nuomonei turi informacinis fonas bei emocijos“, – teigė generolas.
Jo teigimu, nustatyta, kad liepos 10 ir 28 dienomis Lietuvoje nukritę dronai, paleisti Rusijos į Ukrainą, per Baltarusiją į Lietuvos oro erdvę įskrido atsitiktinai.
„Priežastis – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų radioelektroninės kovos priemonių poveikis. Tai yra rusijos brutalios agresijos Ukrainoje šalutinis efektas, kurį patiria visos kaimyninės šalys“, – teigė jis.
Kalbėdamas su žurnalistais, G.Nausėda taip pat tvirtino, kad praėjusią savaitę, kai Lenkija fiksavo daug oro erdvės pažeidimų, dronai nebuvo įsiveržę į Lietuvą.
„Jeigu dronai būtų skridę ir jeigu jie tikrai realiai būtų buvę nustatyti, aš būčiau pirmas, kuris būtų apie tai sužinojęs“, – sakė Lietuvos vadovas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje aiškinasi, ar rusų dronai praėjusią savaitę nebuvo įskridę ir į Lietuvos teritoriją.
Kaip teigė komiteto vicepirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas, nepaisant krašto apsaugos ministrės ir kariuomenės atstovų patikinimų, kad rugsėjo 10-ąją nefiksuota Lietuvos oro erdvės pažeidimų, lieka neatsakytų klausimų, į ką reagavo naikintuvai, ar buvo gauta perspėjimų iš Baltarusijos, apie kuriuos pripažino Lenkija.
Rusijai naktį iš rugsėjo 9-osios į 10-ąją surengus atakas prieš Ukrainą, keliolika bepiločių orlaivių pažeidė Lenkijos oro erdvę ir keli buvo numušti. Baltarusija tuomet teigė įspėjusi Lenkiją ir Lietuvą, kad į jų teritorijas gali įskristi dronai.
Anot Krašto apsaugos ministerijos, oro policijos misiją Lietuvoje atliekantys NATO naikintuvai rugsėjo 9 ir 10 dienomis keturis kartus skrido išžvalgyti vietovę ir ieškoti neatpažinto objekto.
Lietuvos kariuomenės vadas pabrėžia, kad šiuo metu karinės pajėgos reaguoja į mažiausias indikacijas savo stebėjimo sistemose – todėl NATO oro policijos naikintuvai kyla pakankamai dažnai, taip buvo ir pastarosiomis dienomis.
„Pats orlaivių pakėlimas savaime nereiškia oro erdvės pažeidimo. Toks pažeidimas konstatuojamas tik tada, kai yra atsakoma į aiškius identifikacijos kriterijus.
Lietuvos kariuomenė kalba turėdama faktinę informaciją, ne prielaidas. Visuomenės pasitikėjimas mums yra labai svarbus. Mūsų stiprybė – vienybėje“, – teigė generolas Vaikšnoras.
