Kaip skelbia Prezidentūra, šalies vadovas apie tai penktadienį telefonu kalbėjosi su Serbijos vadovu Aleksandru Vučičiumi.
„Kontaktai su Rusijos vadovybe šiuo metu siunčia klaidinantį signalą dėl Serbijos solidarumo su Ukraina ir jos pozicijos Europos saugumo klausimais. Serbijoje veikiantys Rusijos propagandos kanalai „Russia Today“ ir „Radio Sputnik“ skleidžia melagingą informaciją ir destabilizuojančią propagandą regione“, – pranešime cituojamas G. Nausėda.
Prezidentas pažymėjo, kad parama Ukrainai ir Rusijos agresijos sustabdymas – visos Europos saugumo interesas.
Kaip rašė BNS, Serbija jau daugelį metų balansuoja tarp ES ir tvirtų ryšių su Rusija. Nepaisant Vakarų spaudimo, Belgradas palaiko glaudžius ryšius su Maskva ir atsisako įvesti jai sankcijas, net ir siekdama narystės ES.
Anot Prezidentūros, šalies vadovai taip pat aptarė paramą Ukrainai, saugumo situaciją Vakarų Balkanuose, Serbijos eurointegracijos procesus, reformų pažangą.
G. Nausėda pabrėžė, kad Lietuva palaiko ES plėtrą, tačiau narystės procesas turi išlikti grindžiamas pažanga ir realiais reformų rezultatais – stiprinant teisinę valstybę, žmogaus teises ir puoselėjant Europos vertybes.
Šalies vadovas akcentavo būtinybę pasiekti apčiuopiamų rezultatų kovos su korupcija, teismų nepriklausomumo, žiniasklaidos laisvės, rinkimų proceso skaidrumo bei pilietinės visuomenės stiprinimo srityse.
„Pažanga kovos su dezinformacija ir žiniasklaidos laisvės srityse yra svarbi Serbijos derybų su Europos Sąjunga eigai. Lietuva pasirengusi dalytis savo reformų patirtimi ir stiprinti praktinį bendradarbiavimą su Serbija per ES „Twinning“ ir TAIEX programas“, – sakė G. Nausėda.
BNS rašė, kad šiuo metu dešimt šalių siekia prisijungti prie ES: Ukraina, Moldova, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija, Kosovas, Šiaurės Makedonija, Serbija, Sakartvelas ir Turkija.
Stojimas į ES – tai daug metų trunkančios kruopščios derybos ir svarbios į demokratiją nukreiptos reformos, o šalis gali stabdyti tiek vidinės, tiek esamų bloko valstybių sudaromos politinės kliūtys.
Pokalbio metu G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad Serbija turėtų ir toliau siekti gerų kaimyninių santykių, ypač su Kosovu, bei aktyviai prisidėti prie regioninio stabilumo ir bendradarbiavimo.
Pasak prezidento, tiek Serbija, tiek Kosovas turėtų vengti vienpusių ar provokuojančių veiksmų, galinčių dar labiau padidinti įtampą.
BNS rašė, kad pastaraisiais metais kilo įtampa tarp Serbijos ir Kosovo – buvusios Serbijos provincijos, kurios nepriklausomybės Belgradas nepripažįsta.
Kaip nurodė Prezidentūra, pokalbis įvyko Serbijos prezidento iniciatyva.
