Daugeliui būsimų bedarbių gelbėjimo ratu tampa nedarbingumo pažyma. „Lietuvos ryto“ žurnalistų atliktas tyrimas parodė, kad gražbyliaujant ir įteikiant vokelį su pinigais galima gauti nedarbingumo pažymą.
Svarbu, kad šeimos gydytojui papasakota istorija apie gresiantį atleidimą arba algų vėlavimą griebtų už širdies. Prisiregistravus už litą bet kurioje gydymo įstaigoje, nedarbingumo pažymą gydytojas gali pasirašyti tik pamatavęs kraujospūdį tariamam ligoniui, rašo „Lietuvos rytas“.
Viena žurnalistė gydytojams aiškino, kad Vilniuje tik dirba, o gyvena Jonavoje, praradusi darbą vienoje statybų bendrovėje, ji negalėtų išlaikyti savo dviejų mažamečių vaikų, nes yra išsiskyrusi.Po sostinės poliklinikas ir Vilniaus apskrities gydymo įstaigas leidosi dvi šio dienraščio žurnalistės. Joms rūpėjo ne vieno kurio nors mediko požiūris į savo pareigas, bet vieša paslaptimi tapęs reiškinys – gavę nedarbingumo pažymą tariami ligoniai stengiasi pasipelnyti. Tačiau tiesa ir tai, kad daliai žmonių „Sodros“ pašalpos, išmokamos susirgus, tapo vieninteliu būdu išmaitinti šeimą.
Viena žurnalistė gydytojams aiškino, kad Vilniuje tik dirba, o gyvena Jonavoje, praradusi darbą vienoje statybų bendrovėje, ji negalėtų išlaikyti savo dviejų mažamečių vaikų, nes yra išsiskyrusi. Kitos žurnalistės vaidmuo buvo kuklesnis. Kaip artima giminaitė, kurios sesers dukterį ketina atleisti, ji vis maldavo: „Gydytoja, padėkite. Labai reikia. Mano giminaitę rytoj ketina atleisti. Ją nuo nedarbo gali išgelbėti tik nedarbingumo pažyma. Tikiu, kad per tą savaitę, kol „gydysis“, susiras naują darbą“.
Žurnalistės apsilankė penkiose gydymo įstaigose. Iš dviejų Vilniaus poliklinikų jos išėjo nieko nepešusios – nei Karoliniškių, nei Centro poliklinikos filiale, esančiame prie Halės turgaus, jos nepateko nė pas vieną šeimos gydytoją.
Laimė nusišypsojo tik pasiekus Pabradę. Apie 13 valandą užėjusios į Švenčionių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Pabradės padalinį, žurnalistės pasibeldė į pirmą pasitaikiusį kabinetą, kuriame dirbo vidaus ligų gydytojas. Pasirodė, kad gauti nedarbingumo pažymą čia visai nesudėtinga ir tam nereikia jokių pažinčių.
„Gydytojau, reikia pažymos. Tokia situacija – statybų bendrovė atleidžia iš darbo ir rytoj būtinai reikia nunešti nedarbingumo pažymą – tuo atveju bent laikinai darbdavys negalėtų atleisti“, – nevyniodamos žodžių į vatą „Lietuvos ryto“ žurnalistės išdėstė savo reikalą medikui.
Į viršų pakėlęs akis ir pažvelgęs į interesantes vidutinio amžiaus gydytojas keistai šyptelėjo: „Nedarbingumo pažymų niekas į kairę ir į dešinę nedalija, reikia sirgti“.
Tačiau ši frazė, regis, buvo pasakyta tik iš mandagumo. Gydytojas pasirodė kalbus – ėmė domėtis, dėl ko viena iš „ligonių“ yra atleidžiama.
„Tai va, pristatote butų, kurių niekas neperka. Dabar taip ir yra – ateina statybininkai ir sako, kad reikia nedarbingumo pažymų“, – gydytojas paaiškino, kad sergantys statybininkai jam – jokia naujiena.
Prisirašyti ir registruotis reikėjo pateikti vienintelį dokumentą – pasą. Visas procesas užtruko vos penkiolika minučių.Išsiaiškinęs, kur tariama ligonė gyvena, ir sužinojęs, kad ne Pabradėje, gydytojas pirmiausia pasiūlė prisiregistruoti jų poliklinikoje, o tada registratūroje paimti laikiną medicininę kortelę ir vėl ateiti pas jį – kitaip nedarbingumo pažymos neįmanoma gauti.
Prisirašyti ir registruotis reikėjo pateikti vienintelį dokumentą – pasą. Visas procesas užtruko vos penkiolika minučių. Registratūroje dirbančiai medikei pasiteiravus, kur pacientė gyvena, žurnalistės atsakė, kad viename Švenčionių rajono kaimų. Taip į kortelę ji ir įrašė.
Gavusios laikiną medicininę kortelę, žurnalistės grįžo pas gydytoją.
„Sėskite. Tai kuo sergate?“ – ėmęs pildyti kortelę pasiteiravo medikas.
„Gal gripu?“ – bandė jos pasufleruoti.
„Ne, ne gripu. Jums skauda galvą ir pakilusi temperatūra. Reikia gerti paracetamolio, šie vaistai – nuo uždegimo, daug skysčių, iki 2-3 litrų per parą, būtinas vitaminas C, nuo kosulio – česnakas“, – bėrė gydytojas, rašydamas į medicininę kortelę menamus negalavimus.
Vėliau pasiūlė pamatuoti kraujospūdį. Atraitojęs rankovę, jis stipriai suveržė žastą ir pamatavo kraujospūdį.
„Normalus, 130 ir 80“, – tepasakė gydytojas ir ėmė rašyti diagnozę: ūmi viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Jos kodas – J06. Tai – viena dažniausių peršalimo ligų.
Tariamus negalavimus surašęs į medicininę kortelę, šeimos gydytojas paliepė nueiti į gretimą kabinetą – ten ir bus išduota nedarbingumo pažyma. Tada su šiuo dokumentu vėl reikės grįžti, kad jis uždėtų antspaudą ir pasirašytų.
Su nedarbingumo pažyma žurnalistės vėl užsuko į gydytojo kabinetą. Šis uždėjo antspaudą, liepė pasirašyti ant dokumento, dar įspėjo, kad ligonis privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir nepiktnaudžiauti, pavyzdžiui, sirgdamas negerti svaigalų. Gydytojas priminė, kad kitą kartą pas jį reikia ateiti po penkių dienų.Nėra už ką čia dėkoti. Jeigu sėsime, sėsime visi kartu, – pašmaikštavo medikas.
„Ačiū, daktare“, – ant stalo žurnalistės padėjo du vokelius: vieną – gydytojui, kitą – bendruomenės slaugytojai.
„Nėra už ką čia dėkoti. Jeigu sėsime, sėsime visi kartu“, – pašmaikštavo medikas.
Panaši istorija nutiko ir vilnietei Linai. Susikrimtusi dėl vėluojančio atlyginimo moteris rado išeitį – ji nutarė pasiimti nedarbingumo pažymą. Užsukusi į polikliniką pas savo šeimos gydytoją moteris iš pradžių skundėsi nugaros skausmais, nes esą daug laiko praleidžia dirbdama kompiuteriu. Vėliau prasitarė, kad jai reikėtų nedarbingumo pažymos, ir kuo ilgiau – gal kokioms trims savaitėms.
„Du šimtai“. Tiek man pasakė gydytojas. Sutrikusi teisinausi, kad šiuo metu neturiu tiek grynų pinigų, bet gydytojas mane nuramino, kad sumokėti galėsiu ir kitą kartą“, – pasakojo „Lietuvos rytui“ vilnietė.
Savo pažadą gydytojui ji ištesėjo. Moteriai nebuvo gaila pinigų – ir pailsėjo, ir pasigydė. „Sodra“ jai sumokėjo už apgaulės būdu įsigytą nedarbingumo pažymą. Vilnietė liko patenkinta – poliklinikoje jai buvo atlikta daug tyrimų, padaryta stuburo nuotrauka, paskirtos masažo procedūros.
„Tos trys savaitės labai greitai prabėgo. Tai nebuvo tikros atostogos, bet galėjau skirti sau laiko“, – kalbėjo vilnietė.
