Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 04 14, 12:55 Atnaujinta 2021 04 14, 13:43

Teismas: „Grigeo Klaipėda“ kaltinimai buvusiems darbuotojams – be pagrindo

„Ši byla yra reikšminga tuo, kad tai tarsi padrąsinimas nebijoti ginti savo teises visiems darbuotojams. Nesvarbu, kad kitoje pusėje – didelė įmonė“, – teigė advokatė Julija Viktorija Flis. Jos ginamasis buvęs bendrovės „Grigeo Klaipėda“ gamybos vadovas Jonas Garalis trečiadienį išgirdo sau palankų sprendimą Kauno apygardos teisme. 2019-aisiais iš darbo atleistas vyras jau kelerius metus mina teismų slenksčius, kur vis tenka susitikti su buvusių darbdavių atstovais.
„Grigeo Klaipėda“
„Grigeo Klaipėda“

Kauno apygardos teisme trečiadienį paskelbtas sprendimas civilinėje byloje, kur bendrovės „Grigeo Klaipėda“ ir „Algol Chemicals“ siekė iš buvusio bendrovės „Grigeo Klaipėda“ generalinio direktoriaus Vido Beržonskio, buvusio gamybos vadovo Jono Garalio, Vaidoto Kizelevičiaus, Rolando Palčiausko, bendrovės „ChemTrade Lt“ prisiteisti solidariai 1,141 mln. eurų padarytos žalos ir per 78,5 tūkst. eurų delspinigių.

„Grigeo Klaipėda“ ieškinį grindė tuo, kad žala įmonei padaryta dažus gamybai tiekiant per tarpininką, keičiant etiketes. Tokia veikla esą galėjo trukti kelerius metus: neva buvo perkamas pigesnis produktas, perklijuojama etiketė ir taip produktas virsdavo brangesniu. Taip esą įmonė patyrė didžiulius nuostolius.

Teismas: ieškinys – nepagrįstas

„Teismas pasakė, kad per tarpininką pirkti dažus yra normali ūkinė veikla. Tai negali būti neteisėtas veikimas, nes iš tiesų tiek pati „Grigeo Klaipėda“, tiek kitos įmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, vykdo veiklą pirkdamos priemones per tarpininkus, todėl negalima kalbėti, kad tai būtų neteisėta veika. Teismas sprendė, ar jie buvo susitarę, ar buvo vykdoma kokia grandinė. Teismas nurodė, kad svarbūs aspektai tokie, kad pirkimų kontrolę vykdė motininė įmonė „Grigeo“. Tai akivaizdu – jei kontrolė vykdoma, tai matoma, kokie pirkimai atliekami, kas tiekė dažus ar kitas reikalingas medžiagas. Taip pat teismas akcentavo, kad pirkimuose dalyvavo ir kiti darbuotojai. Klausėme, kodėl atsakovais tapo Vidas Beržonskis ar Jonas Garalis, o ne kiti? Kitas faktas, ką įvertino teismas, kad nuo 2016-ųjų pirkimai vyko centralizuotai, juos vykdė motininė įmonė „Grigeo“. Tada apie kažkokią mano kliento ar V.Beržonskio atsakomybę negalima kalbėti, jei motininė įmonė vykdo tiesiogiai pirkimus“, – komentavo advokatė J.V.Flis.

Bendrovę „Grigeo Klaipėda“ atstovaujanti teisininkė Jūratė Ramanauskaitė paprašyta pakomentuoti teismo sprendimą, teigė, kad vis dar gilinasi į jį. „Atsižvelgdami į visas aplinkybes planuojame pasinaudoti teise jį skųsti aukštesnės instancijos teismui“, - lakoniškai atsakė.

Aurelijos Jašinskienės/15min nuotr./„Grigeo Klaipėda“
Aurelijos Jašinskienės/15min nuotr./„Grigeo Klaipėda“

Tai jau ne pirma byla, kurioje buvę „Grigeo Klaipėda“ darbuotojai su buvusiu darbdaviu susitinka teisme. Advokatė įsitikinusi, kad šios bylos yra susijusios ir su bendrovės reputaciją supurčiusiu vadinamuoju nuotekų skandalu. 2020-ųjų sausį po aplinkosaugininkų, policijos pareigūnų reido paaiškėjo, kad žaliavą popieriaus pakuotėms gaminanti bendrovė nesusitvarkė su nuotekomis: jų valymo įrenginiuose nuotekos buvo apvalomos tik mechaniškai. Ne iki galo išvalytos nuotekos patekdavo į bendrovės „Klaipėdos vanduo“ kolektorių, kuriuo į marias tekėdavo kartu su jau švariomis nuotekomis. Taip, prokurorų skaičiavimais, gamtai buvo padaryta beveik 48 mln. eurų žala. Byla teismo dar nepasiekė.

Jono Garalio atleidimas – neteisėtas

Teismuose buvęs „Grigeo Klaipėda“ gamybos vadovas Jonas Garalis jau įrodė, kad iš darbo buvo atleistas neteisėtai.

Dar 2019-ųjų gegužės 17 d. J.Garalis buvo atleistas iš darbo dėl esą padarytos žalos bendrovei. Aukštas pareigas bendrovėje ėjęs vyras apkaltintas, kad tiekiant dažus per tarpininką buvo keičiamos etiketės ir gamyklą pasiekdavo ne tapijokos, o kviečių krakmolas. Taip esą buvo padaryti dideli nuostoliai.

Dėl galimos nusikalstamos veikos tų metų liepą bendrovė „Grigeo Klaipėda“ kreipėsi į prokuratūrą. Tačiau Klaipėdos apygardos teisme 2019-ųjų rugsėjo 19-ąją neskundžiama nutartimi skundas buvo atmestas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 184 straipsnyje (Turto iššvaistymas), požymių. Teisėjų kolegija konstatavo, kad vienas pats J.Garalis negalėjo priimti sprendimo pereiti prie gamybos iš konkretaus krakmolo, nes tokių įgaliojimų jis neturėjo ir tai nebuvo numatyta jo pareiginiuose nuostatuose. Buvo pabrėžta, kad konkrečios receptūros sudarymas priklausė nuo įmonės generalinio direktoriaus ar valdybos sprendimų. Sudaryti sutartis dėl krakmolo tiekimo, tikrinti gautos produkcijos kokybę J.Garalis neturėjo nei pareigos, nei teisės.

Tų pačių metų liepą Klaipėdos darbo ginčų komisija pripažino atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisė su neteisėtu atleidimu susijusias išmokas.

Byla persikėlė į teismus. Praėjusių metų liepos 16 d. Klaipėdos apygardos teismas J.Garalio atleidimą pripažino neteisėtu.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min