Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) Vaikų ligų klinikoje, kur nuo gripo sukeltų komplikacijų mirė keturiolikmetis Rokas S., bus atliekamas valstybinis auditas. Tokį nurodymą vakar davė sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.
KMUK Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas stebėjosi tokio sprendimo skubumu. „Nesu nusiteikęs prieš patikrinimą. Tačiau dabar pas mus plūste plūsta ligoniai, pervargę medikai nespėja jų aptarnauti. Užuot rūpinęsi susirgusiais žmonėmis, esame priversti rašyti aiškinamuosius dokumentus, protokolus“, – LŽ sakė R.Kėvalas. Pasak jo, dar negautos net patologo anatomo išvados dėl berniuko mirties. A.Čaplikas vakar LŽ sakė, kad nėra jokio nusistatymo būtinai ką nors nubausti, tačiau išsiaiškinti padėtį esą būtina. „Tai išskirtinis atvejis, todėl būtina tiksliai žinoti bei pateikti visuomenei atsakymus, ar viskas padaryta, kad būtų išgelbėta berniuko gyvybė“, – sakė ministras.
Tiriami tik sunkūs ligoniai
KMUK Vaikų ligų klinikos intensyviosios terapijos skyriuje, kuriame buvo gydomas Rokas S., pirmoji vadinamojo kiaulių gripo auka, vakar buvo penki sunkūs ligoniai. Viena paauglė mergaitė jau sveiksta, kitos būklė kritinė, bet stabili. Mažiausias skyriaus pacientas – vos vieno mėnesio kūdikis, užsikrėtęs nuo kitų šeimos narių. Dar du pacientai reanimobiliu atgabenti iš Marijampolės. R.Kėvalo teigimu, visų jų požymiai identiški pandeminiam gripui. Panaši padėtis vakar buvo ir kitose krašto gydymo įstaigose.
Lietuvos užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojas Algirdas Griškevičius LŽ sakė, kad dabar kasdien ištiriama maždaug 20 mėginių. Pirmiausia tiriami sunkiausi atvejai. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos patarėjos Ievos Paulauskienės, kai šalyje, nesvarbu, koks jos gyventojų skaičius, užregistruojama daugiau kaip 100 pandeminio gripo atvejų, kiekvienas karščiuojantis žmogus nebetiriamas. „Dauguma tyrimų atliekami hospitalizuotiems ligoniams ir nėščioms moterims. Tačiau pasitaiko, kad esant sunkios formos gripui pacientas atsisako gulti į ligoninę, tokiais atvejais tiriame ir jo mėginį“, – teigė A.Griškevičius.
Epidemija didina apsukas
Penkiolika savivaldybių – Vilniaus, Kauno ir Alytaus miestų, Marijampolės, Utenos, Ignalinos, Ukmergės, Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių, Švenčionių, Molėtų, Anykščių ir Širvintų rajonų – jau paskelbė apie gripo epidemiją. Artimiausiu metu ją rengiasi skelbti Klaipėdos rajonas. Pasak specialistų, apie 80 proc. visų susirgimų – pandeminio gripo atvejai. Vadinamasis kiaulių gripas pavojingiausias vaikams ir asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis ar turintiems nusilpusią imuninę sistemą. Kitaip negu manoma, vyresnio amžiaus žmonės, jei jie nepatenka į kitokias rizikos grupes, galimybių susirgti vadinamuoju kiaulių gripu turi daug mažiau. I.Paulauskienė LŽ aiškino, kad pandeminis gripas tarsi sudarytas iš keturių sudedamųjų dalių: paukščių gripo, vadinamojo kiaulių gripo ir dviejų gripo atmainų, kuriomis iki šiol sirgo žmonės. „Dauguma vyresnių gyventojų yra sirgę gripu. Tad jei tai buvo viena iš tų dviejų žmogaus gripo atmainų, galima tikėtis, kad jie įgijo imunitetą ar bent didesnį atsparumą užkratui“, – sakė ji.
Ministras A.Čaplikas vakar taip pat ramino žmones žadėdamas iš valstybės rezervo ligoniams dalyti antivirusinius vaistus.
Mokslas ar sveikata?
Vakardienos duomenimis, Lietuvoje dėl kilusios epidemijos jau buvo uždarytos 177 ugdymo įstaigos. „Šis skaičius didės“, – neabejojo Lietuvos vyriausiasis epidemiologas Vytautas Bakasėnas. Medikas teigė, kad ugdymo įstaigą reikia uždaryti karantinui, jei į pamokas susirenka pusė arba dar mažiau mokinių. Pagal vakar gautus duomenis Vilniuje uždaryta 43, Kaune – 45, Alytuje – 25, Šiauliuose – 22, Panevėžyje – 16 ugdymo įstaigų. Klaipėdoje – kol kas tik trys.
Vilniaus Abraomo Kulviečio mokykloje besimokančio ketvirtoko mama LŽ vakar piktinosi, esą mokyklų vadovams nerūpi vaikų sveikata. „Mano sūnaus klasėje porą dienų į pamokas atėjo tik keturi penki mokiniai. Nejau reikia laukti, kol susirgs visi?“ – stebėjosi moteris. Ji teigė mokykloje sužinojusi, kad mokyklą galima uždaryti, jei suserga 45 proc. mokinių. „Ar ne geriau būtų apsaugos priemonių imtis anksčiau? Juk praleistas dienas vėliau galima panaudoti atostogų sąskaita. Mokslas – svarbus, bet vaiko sveikata brangesnė“, – LŽ sakė pašnekovė.
