Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

„Grybautojų“ gretas papildė ir policija, ieškanti pasiklydusių nelaimėlių

Laimikiai iš miškų netoli Arvidų, Vilniaus rajone.
15min.lt skaitytojo Audriaus nuotr. / Laimikiai iš miškų netoli Arvidų, Vilniaus rajone.
Šaltinis: „Šiaulių naujienos“
0
A A

Miškuose knibždėte knibžda ir užkietėję grybautojai, ir šiaip mėgėjai, nes niekas neprisimena metų, kada būtų buvę galima rinkti baravykus kaip bulves. Rekordas po rekordo: jei vienas pririnko kelis šimtus rudagalvių gražuolių, tai antras – ir tūkstantį, o trečias... O trečias begrybaudamas ėmė ir pasiklydo. Tad pastaruoju metu miškuose „grybauja“ ir policija – ieško pasiklydusių nelaimėlių.

Grybautojų rekordas – 1 215 baravykų

Radviliškietė Teresė Augulienė džiaugiasi, kad šie metai grybautojams buvo itin sėkmingi, nes visuose miškuose pridygo daug grybų. T.Augulienės šeimai net pavyko pasiekti asmeninį rekordą – per 4 valandas pririnkti 1 215 baravykų. Moteris sako, kad tokių baravykingų metų ji neatmena.„Su vyru dažnai važiuojame į mišką. Visada eidami grybauti suskaičiuojame, kiek grybų pririnkome. Nerenkame mažų, kuriuos rinkti draudžia įstatymai. Taip pat nedraskome samanų, nes mylime gamtą. Paprastai renkame tik baravykus ir jaunus raudonviršius. Kartais į krepšį paimame ir ruduokes“, – sako grybautoja T.Augulienė.

Flickr.com/Grybautojai muša rekordus
Flickr.com/Grybautojai muša rekordus

Labiausiai grybautoją džiugina, kad renkami baravykai sveiki. „Važiuojame grybauti į savo miškus, kuriuose pažįstame kiekvieną krūmą ir medį. Turiu vidinę nuojautą ir eidama mišku jaučiu, kurioje vietoje auga baravykai. Su vyru turime miško kelią – tąsą, kuriuo ir einame. Jei tektų grybauti svetimuose miškuose, bijočiau pasiklysti, tada grybų visai nerasčiau. Gera vaikščioti savo miške, kai žinai, kad tikrai nepasiklysi“, – sako grybautoja.

T.Augulienė žiemai yra paruošusi 38 pusės litro stiklainius marinuotų baravykų. Nesuskaičiuojama, kiek jų pridžiovinta. Moteris sako, kad grybauti ji dabar vyksta ne dėl grybų, o dėl azarto. 

Tačiau T.Augulienei ne kartą yra tekę padėti iš miško išeiti pasiklydusius grybautojus. Nors Pakalniškių miškas šalia Liutkiškių kaimelio nedidelis, tačiau jame pasiklysti, pasak T.Augulienės, yra kur.

T.Augulienė žiemai yra paruošusi 38 pusės litro stiklainius marinuotų baravykų. Nesuskaičiuojama, kiek jų pridžiovinta. Moteris sako, kad grybauti ji dabar vyksta ne dėl grybų, o dėl azarto. „Turime pakankamai grybų, todėl dažnai sugrybautą derlių dovanojame. Mūsų giminės ir draugai jau ne kartą gavo po sudžiovintų baravykų terbą. Pastaruoju metu ypač populiarus ketvirtas grybų tvarkymo būdas – dalijimas. Yra draugų, kurie nenuvažiuoja pagrybauti, tai jiems ir prirenkame. Mums grybavimas ne maisto atsargų kaupimas žiemai“, – sako T.Augulienė.

Mobiliojo ryšio priemonės gelbėja pasiklydus

Šiaulių apskrities VPK Viešųjų ryšių poskyrio viršininkas Artūras Šliavas sako, kad dažniausiai miške pasiklysta vyresnio amžiaus žmonės, kurie sunkiai orientuojasi miške, o pasiklydę neranda kelio namo. „Jaunesni žmonės miške rečiau pasiklysta, nes jie turi mobiliuosius telefonus ir turi jėgų nelaimei įveikti. Vyresnio amžiaus žmonės supanikuoja, nuklydę į miško gilumą greit pavargsta, todėl jiems fiziškai sunkiau sugrįžti į pradžios tašką“, – aiškina A.Šliavas.

Paprastai vyresni žmonės net nemoka naudotis mobiliuoju telefonu, tačiau pasak A.Šliavo, paskydus miške ir turint telefoną, organizuojančioms paiešką tarnyboms būtų lengviau juos surasti.„Vyresnio nemoka ir kompasu naudotis, bet jaunesniems ypač rekomenduojame. O dar geriau, jei grybautojai eitų į tuos miškus, kuriuos pažįsta, ir nerizikuotų savo sveikata. Nutolę nuo automobilio žmonės dažniausiai teisinasi, kad jiems apsisuko galva“, – sako A.Šliavas.

Neseniai miške pasiklydo išėjusios grybauti 77 ir 82 metų moterys. Viena jų buvo rasta pelkėtuose miškuose, kur, pasak A.Šliavo, ir jaunas žmogus gali prapulti. Kita moteris vis dar ieškoma.

Neseniai miške pasiklydo išėjusios grybauti 77 ir 82 metų moterys. Viena jų buvo rasta pelkėtuose miškuose, kur pasak A.Šliavo, ir jaunas žmogus gali prapulti – įkristi į duobę ar griovį ir neišsikabaroti. „Pasiklydusi 82 metų moteris vis dar ieškoma. Artimieji nurodė mišką, kuriame ji galėjo grybauti. Tačiau niekas negali būti tikras, kad moteris nenuklydo į kitą. Todėl prieš išvykstant grybauti svarbu informuoti namiškius, kur ir ko išvykstama“, – aiškina A.Šliavas.

Jei išėjęs grybauti žmogus dingo, jau po 12 valandų patariama kreiptis į policiją. „Šiuo metu visoje Lietuvoje labai daug pasiklydusių žmonių. Dabar vakarai vėsta, todėl reikėtų paskaičiuoti savo galimybes einant į mišką. Jei pasiklydęs žmogus jaučia, kad kelio pats nesuras, turėtų skambinti 112, nes artimieji greičiausiai nesugebės atrasti pasiklydusiųjų“, – teigia A.Šliavas.

Dėl streso grybų pridygo daugiau

Lietuvos mikologijos draugijos narys Ernestas Kutorga pastebi, kad grybų padaugėja periodiškai. Šie metai buvo palankūs grybų derliui, nes buvo sausa ir karšta vasara, todėl grybai tada neturėjo galimybės augti. Atėjus rudeniui, visi sudygo vienu metu.

„Kasmetiniai grybų derėjimai yra skirtingi. Paprastai kas 5-7 metus yra pikai, kai grybų dera daugiau. Tai ne iki galo išaiškintas fenomenas. Gali būti, kad tokie periodiški grybų derėjimo metai priklauso nuo oro sąlygų, o galbūt ir nuo pačių grybų. Šiemet užsitęsusios sausros, vandens trūkumas stabdė grybų augimą. Vasaros pabaigoje atsiradus palankiam orui, jų atsirado. Pridygo daug, nes jų vasarą beveik nebuvo. Taip pat yra aiškinama, kad grybų vaisiakrūmiai labiau auga dėl tam tikro streso. Praėjus sausesniam periodui, grybai skuba barstyti sporas ir plinta į kitas vietas, kur to streso yra mažiau. Tad galime sakyti, kad užsitęsusios sausros teigiamai veikia grybų augimą“, – teigia E.Kutorga.

Grybų reikia palikti ir gamtai

Fotolia nuotr./Grybai
Fotolia nuotr./Grybai

Pasak E.Kutorgos, miške nereikėtų elgtis grobuoniškai ir masiškai rinkti grybus, nes jų reikia ir gamtai. „Jei grybautojas randa pakirmijusį grybą, jį geriau palikti gamtai, nei neštis į namus ir išmesti. Girdime, kai grybautojai giriasi didžiuliu derliumi – pririnko pilną automobilio bagažinę, grįžo su keliais krepšiais grybų, tačiau ir gamtai jų reikia palikti.

Per daug grybų žmogui kenkia, nes dalis medžiagų grybuose nėra virškinamos ar sunkiai virškinamos, todėl jų kasdien niekas nevalgo“, – sako E.Kutorga.

Grybautojams reikėtų priminti, kad įstatymiškai draudžiama rinkti baravykus, kurių kepurėlė mažesnė nei 1,5 centimetro, ir voveraites, mažesnes nei 1 centimetro.

Šiemet didžioji dalis grybų sveiki, nes, pasak E.Kutorgos, vienu metu užderėjusio grybų derliaus miške esantys vabzdžiai nespėja apdoroti.

Tikėtina, kad rugsėjį daugiau rasis pažeistų grybų. „Kiek prisimenu, 2001 ir 2007 metai buvo taip pat grybingi. Tačiau panašiu periodu kartojasi ir metai, kada grybų derlius labai mažas. Paprastai didžiausias grybų vaisiakrūmių derėjimas prasideda rugpjūčio antroje pusėje ir tęsiasi iki rugsėjo pabaigos – spalio pradžios. Tačiau grybauti galima nuo ankstaus pavasario. Jau vasarą pradeda dygti voveraitės, liepą pasirodo pirmieji baravykai, raudonviršiai.

Grybautojams reikėtų priminti, kad įstatymiškai draudžiama rinkti baravykus, kurių kepurėlė mažesnė nei 1,5 centimetro, ir voveraites, mažesnes nei 1 centimetro“, – aiškina K.Kutorga.

Nepatyrę grybautojai miške pasiklysta, todėl policijos pareigūnai pataria negrybauti vieniems ir visuomet turėti mobiliojo ryšio telefoną, pagal kurio signalą lengviau rasti pasiklydusį asmenį. 

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min