Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 rugpjūčio 3d. 06:01

Gyventojai rado spragą: socialinę pašalpą keičia į išmoką ir dirbti už ją nesiruošia

Vilniaus savivaldybės Socialinių išmokų skyrius 15min tema
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Socialinių išmokų skyrius

Vyriausybės mestas gelbėjimosi ratas netekusiems darbo virsta galvos skausmu miestelių ir kaimų seniūnams. Nors 200 eurų išmoka yra skirta laikinai netekusiems darbo atsitiesti po karantino, ja ima naudotis jau ilgą laiką socialinę pašalpą gaunantys gyventojai. Tuo metu seniūnijose darosi problema surasti, kas dirbs aplinkos tvarkymo darbus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) problemos nemato ir sako, kad nuolatiniams darbams turi būti samdomi etatiniai darbuotojai.

Birželį SADM pranešė, kad kiekvienas Užimtumo tarnyboje registruotas bedarbis galės kreiptis dėl laikinos darbo paieškos išmokos.

Gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką skiriami 42 eurai per mėnesį, negaunantiems nedarbo išmokos – 200 eurų.

Papildoma parama skirta sušvelninti COVID-19 ir karantino neigiamas pasekmes. Ja siekiama žmonėms, kurie dėl pandemijos prarado darbą ir iki šiol negali jo susirasti, užtikrinti bent minimalias pajamas.

Tačiau ja suskubo naudotis ir tie, kurie nedirbo ilgą laiką dar iki pandemijos ir gaudavo socialinę pašalpą, už kurią savivaldybėse turėdavo „atidirbti“ viešuosius lauko darbus.

Todėl dabar, kaip pasakoja seniūnai, vietoj socialinės pašalpos, šie žmonės teikia prašymus 200 eurų išmokai gauti ir taip išvengia darbo.

Aišku, renkasi nedirbti.

„Jie renkasi nedirbti ir gauti pinigus, nes už socialinę pašalpą vis tiek reikia atidirbti. O dabar už tuos du šimtus gali dirbti, gali nedirbti, – 15min sakė Miroslavo seniūnas Vytautas Sinkevičius. – Aišku, renkasi nedirbti.“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ išmoka
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./ išmoka

Minėta laikinos darbo paieškos išmoka gali būti skiriama iki 6 mėnesių, bet ne ilgiau kaip iki 2020-ųjų pabaigos.

Todėl seniūnams tenka gerai paieškoti, kas miesteliuose ir kaimuose šiemet nupjaus žolę. Samdyti naujų darbininkų jie sako negalintys.

Darbo daug, o dirbančių – nėra

Užpalių seniūnas Eugenijus Keraminas 15min teigė, kad viešųjų darbų atlikimas buvo sustojęs ir dėl karantino. Tačiau jį panaikinus dirbančiųjų taip ir neatsirado.

„Vieną vakar buvau sutikęs, sakė, parašiau prašymą dėl tų 200 eurų. Ir kaip ir nežada dirbti“, – pasakojo seniūnas.

Pasak jo, darbas nėra sunkus, bet jo yra daug.

Paprastai socialinę pašalpą gaunantys gyventojai rūpinasi poilsiaviečių priežiūra, šienauja žolę, prižiūri teritorijas, jose renka šiukšles. Neretai jų pagalba pasitelkiama teikiant paramą senyvo amžiaus ar sergantiems gyventojams.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pakelėje pjaunama žolė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Pakelėje pjaunama žolė

„Pernai dirbdavo po 6–8 žmones per mėnesį, kiekvienas – po 35 valandas. Tai labai aiškiai parodo, kiek valandų dirbta. O šiemet viskas – jų nėra“, – sakė E.Keraminas.

Kiekvieną rytą su socialinio darbo organizatoriais kalbame – šita politika patyrė fiasko.

Panaši situacija ir Širvėnos seniūnijoje. Seniūnas Saulius Eigirdas pasakojo, kad jų seniūnijoje pajėgumai sumažėjo perpus, o tendencija nedirbti, bet gauti pašalpą, tik ryškėja.

„Kiekvieną rytą su socialinio darbo organizatoriais kalbame – šita politika patyrė fiasko“, – teigia seniūnas.

Iškreipia darbo sąvoką

S.Eigirdas pabrėžė, kad tokių išmokų dalyba iškreipia anksčiau kurtą sistemą.

„Visi socialinio darbo projektai orientuoti į žmogų, jo mąstymo pertvarkymą, kad pagrindinis pajamų šaltinis yra darbas, o dabar darbo sąvoka visai neteko prasmės, jie laukia tik pašalpų“, – situacija piktinosi jis.

Paklaustas, kaip spręs šią problemą, sakė, kad darbą bandys mechanizuoti, tuomet reikės mažiau darbo rankų. Tačiau ir čia ne geriausia išeitis.

Pavyzdžiui, dirbant su traktoriais pakaktų mažiau darbininkų, tačiau tokios technologijos reikalauja aukštesnę kvalifikaciją įgijusių žmonių. Todėl ir vėl nebūtų kam dirbti, sako jis, tad situaciją seniūnas vadina užburtu ratu.

Dirbs tie patys komunalinio ūkio darbuotojai, bet bus mažiau nušienauta, mažiau nuvalyta ir panašiai.

Konkrečių sprendimų nežino ir Vabalninko seniūnas Laimutis Braždžionis.

„Nieko nedarysim, – 15min sakė jis. – Dirbs tie patys komunalinio ūkio darbuotojai, bet bus mažiau nušienauta, mažiau nuvalyta ir panašiai.“

Jo nuomone, sprendimas visiems bedarbiams skirti 200 eurų išmoką nebuvo iki galo apgalvotas, palikta kelių manipuliacijoms.

„Dirbantys žmonės pasipiktinę, o čia jau antrą kartą valstybė elgiasi taip su išimtimis. Dauguma yra piktnaudžiaujančių, nebūtinai vargingai gyvenančių žmonių“, – taip apie išmokas bedarbiams pasisako jis.

Pjauti žolę pakelėse – ne socialinės paramos gavėjo pareiga

SADM atstovai nesutinka, kad išmokos skatina nedarbą. Ministerijos komentare 15min sakoma, kad seniūnų įvardytiems nuolatiniams darbams seniūnijose ar savivaldybėse turėtų būti samdomas etatinis darbuotojas, o ne naudojamasi piniginės socialinės paramos gavėjais.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos tvarkymo darbai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Aplinkos tvarkymo darbai

Pastarųjų atliekama veikla, anot ministerijos, yra skirta „bendruomenės labui“, o jos tikslas – skatinti gyventojus aktyviai prisidėti prie bendruomenės gerovės kūrimo, skatinti jų darbinę motyvaciją ir iniciatyvą.

„Visuomenei naudingos veiklos organizatoriaus ir asmens, atliekančio visuomenei naudingą veiklą, santykiai yra civiliniai teisiniai. Todėl visuomenei naudinga veikla nepatenka į Darbo kodekso reguliuojamų santykių sritį ir negali būti vertinama kaip darbas.

Visuomenei naudinga veikla organizuojama savivaldybės ir jos teritorijos gyventojų, kuriems teikiama piniginė socialinė parama, tarpusavio susitarimu. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenei naudinga veikla nėra prilyginama darbiniams santykiams, šiuo atveju klaidinga teigti, jog laikina darbo paieškos išmoka skatina nedarbą“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Atsakomybė turėjo atitekti savivaldybėms

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas 15min teigė, kad šios situacijos galima buvo išvengti mokant išmokas ne per Užimtumo tarnybą, bet per savivaldybes, kaip ir teikiant kitą socialinę paramą. Tačiau šis pasiūlymas pritarimo nei Seime, nei Vyriausybėje negavo.

„Buvo apsispręsta daugumos, įskaitant ir koalicines partijas ir komiteto narius, kad savivaldybių į šią laikiną priemonę painioti nereikia, nes ji greitai pasibaigs. Ir savivaldybės galbūt kažkiek apribos, ne visi gaus (išmoką – red.)“, – sako Seimo narys.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Tomilinas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Tomilinas

Jis tikino daugiau atsakomybės siūlęs savivaldybėms, kad jos užtikrintų atitinkamą kontrolę. Tačiau bendras pasitikėjimas jomis yra gana žemas, todėl toks sprendimas nebuvo priimtas daugumos, aiškino politikas.

SADM tuo metu teigia, kad savivaldybės paliktos nuošalyje siekiant išlaikyti nuoseklumą, nes karantino laikotarpiu atsiradusi išmoka savarankiškai dirbantiems asmenims taip pat yra skiriama Užimtumo tarnybos.

Motyvų dėl išmokos Užimtumo tarnyba netikrina

Kita vertus, T.Tomilinas pažymėjo, kad tokia išmokų sistema pirmiausia yra skirta žmonėms, kurie prarado darbus ir jo iki šiol neturi.

„Jeigu vienas nesąžiningas žmogus šalia tūkstančio sąžiningų kažkaip ne taip pasinaudos, yra mažesnė problema, nei mes turėsim daugiau skurdo“, – teigė jis.

Parlamentaras pabrėžė, kad šis sprendimas yra laikinas, be to, karantino metu sprendimus reikėjo priimti itin greitai.

O ir tie žmonės, kurie anksčiau gavo socialinę paramą, visiškai nuo atsakomybės nepabėga. T.Tomilinas teigė, kad ir dabar jie turi atlikti Užimtumo tarnybos paskirtas prievoles, intensyviai ieškoti darbo.

SADM savo ruožtu pabrėžia, kad galimybė susirasti darbą sumažėjo visiems, todėl Užimtumo tarnyba neturi tikrinti besikreipiančiųjų dėl išmokos motyvų.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./SADM
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./SADM

„Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad Užimtumo tarnyba nėra įpareigota tikrinti, ar laikiną darbo paieškos išmoką gauna vien tik nuo COVID-19 nukentėję asmenys.

Kadangi keletą mėnesių iki karantino pradžios darbo netekę asmenys susiduria su ta pačia problema, kaip ir karantino laikotarpiu tapę bedarbiais – gerokai sumažėjusia darbo paklausa ir ribotomis galimybėms įsidarbinti“, – teigiama SADM komentare.

Kelia klausimą, ar „atidirbinėjimo“ sistema yra teisinga

Kritikos sulaukia ir pati „atidirbinėjimo“ už socialinę pašalpą sistema. Praėjusiais metais keltas klausimas, ar šiuo metu savivaldybėse taikomos užimtumo didinimo programos veikia.

Nors jos skirtos skatinti ir motyvuoti nedirbančius ir gaunančius socialinę pašalpą grįžti į darbo rinką, didelė dalis socialinės pašalpos gavėjų tampa priklausomi nuo socialinės paramos sistemos.

Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė pernai 15min sakė, kad pašalpos gavimas metus ar ilgiau savaime nėra blogybė, bet tik tuo atveju, kai „mes žinome, kaip tai papuola į sistemą, kaip tai padeda tuo metu tam žmogui“.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Mėgaukis šiandien

Laimė jaustis saugiai

Sodo ir daržo ekspertai

Mes turėsim kūdikį!

Esports namai

Puiki sveikata – mažiau išlaidų

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min