„Mes linkę investuoti į infrastruktūrą, o ne jėgaines“
„GE-Hitachi Nuclear Energy“ vyresniojo viceprezidento Danielio Rodericko žodžiai publikuojami įtakingame branduolinei energetikai skirtame leidinyje „Nuclear Intelligence Weekly“ (NIW).
Pasak jo, mūsų šalies stumiamas modelis, kai reaktoriaus pardavėjai turi investuoti į naujai statomos jėgainės akcijas, nėra tvarus.
„Tiesą sakant, manau, kad šis modelis nenaudingas niekam“, – pažymėjo D.Roderickas, kuris yra atsakingas už branduolinių jėgainių projektus, birželio 13-ąją duotame interviu.
Jo žodžiais, dabartinėje situacijoje iš kompanijos norima investicijų į projektą. „Bet jei į kiekvieną 5 mlrd. dolerių vertės projektą, kuriame dalyvauji, turėsi įdėti milijardą dolerių savo kapitalo, greitai pritrūksi pinigų“, – cituojamas „Hitachi“ atstovas.
Kaip rašoma NIW, toks komentaras neįprastas, mat „Hitachi“ stumiasi priekin derybose su Lietuva ir rengiasi parduoti jai branduolinį reaktorių ir reikalingas technologijas.
Strateginis investuotojas į VAE yra „Hitachi, Ltd.“, o technologiją jėgainei tieks „Hitachi-GE Nuclear Services“, kurios 80 proc. akcijų valdo „Hitachi“. Kompanija, kurioje dirba D.Roderikas, vadinasi „GE-Hitachi Nuclear Energy“, priklauso tai pačiai „Hitachi“ bei amerikiečiams „General Electric“. Nepaisant formaliai skirtingų pavadinimų, faktiškai tai yra tas pats verslas, veikiantis JAV ir Japonijoje.
„GE-Hitachi Nuclear Energy“ dirba Lenkijoje, kuri taip pat rengiasi statyti branduolinę jėgainę. Čia veikianti bendrovė „GE Energy“ gamina elektrinėms skirtus didelių gabaritų plieno modulius.
„Mes linkę investuoti savo pinigus į infrastruktūrą, o ne į pačias jėgaines, – D.Roderickas teigė NIW. – Mums patiktų kurti darbo vietas, gamybą vietoje. Visai nemanome, kad projektui ar šaliai būtų naudinga išleisti į projektą pritrauktus mūsų pinigus.“
VAE atstovas: toks finansavimo modelis stiprina projektą
Paprašytas komentaro dėl šių teiginių, VAE išorinių reikalų direktorius Sigitas Baltuška pažymėjo, kad NIW pašnekovas atstovauja kompanijai „GE-Hitachi Nuclear Energy“. VAE projekte dalyvauja kita dukterinė „Hitachi“ įmonė.
„Todėl pakomentuoti D.Rodericko teiginių negalime“, – pasiteisino S.Baltuška.
Anot jo, paskelbus tarptautinį strateginio investuotojo atrankos konkursą, viena iš sąlygų dalyviams buvo ne tik pateikti technologiją, bet ir investuoti į įmonės kapitalą. Ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikė „Hitachi“ kartu su „Hitachi GE Nuclear Energy“, pasiūlydama ABWR reaktoriaus technologiją.
„Toks technologijos tiekėjo dalyvavimas regioninio projekto valdyme stiprina projektą. Tiek VAE regioniniai partneriai, tiek strateginis investuotojas, būdami atsakingi už savo investicijų dalį, yra suinteresuoti projekto sėkme, t.y. kad projektas būtų užbaigtas tiksliai pagal numatytą grafiką ir neviršijant sutarto biudžeto“, – pažymėjo 15min.lt pašnekovas.
Rankomis dar nesukirto nei su latviais, nei su estais
Praėjus kelioms dienoms po minėto interviu, birželio 21-ąją, Seimas palaimino įstatymus dėl naujos atominės elektrinės statybos. Nors anksčiau buvo skelbta, kad dar per savaitę turėtų būti baigtos tiesioginės derybos ir pasirašyta Koncesijos sutartis su „Hitachi“, terminas buvo atidėtas iki metų pabaigos. Anot energetikos ministro Arvydo Sekmoko, tai padaryta tam, kad Lietuva galėtų tęsti derybas tiek su regioniniais partneriais, tiek su japonų korporacija.
Koncesijos sutartį turės pasirašyti Lietuva, „Hitachi“ ir dar neįsteigta projekto įgyvendinimo bendrovė. Iš pradžių joje bus tik du akcininkai – VAE-SPB (projekto parengiamuosius darbus įgyvendinančios valstybės bendrovės Visagino atominė elektrinė įsteigta antrinė įmonė) ir „Hitachi Visaginas Project Investment“. Vėliau turėtų prisijungti Latvijos „Latvenergo“ ir Estijos „Eesti energia“.
„Hitachi“ valdytų 20 proc., Lietuva – 38 proc., Latvija – 20 proc., o Estija – 22 proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Jei prie projekto įgyvendinimo prisidės Lenkija, akcijų proporcijos keistųsi. Šią savaitę A.Sekmokas, nuvykęs į Varšuvą, bandė lenkus įkalbėti grįžti į projektą.
VAE projekto vertė, skaičiuojama, sieks iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o priskaičiavus prognozuojamas palūkanas, infliaciją ir investicijų vertės pokyčius dėl valiutų kursų svyravimo, suma gali išaugti iki 6,8 mlrd. eurų (23,5 mlrd. litų).
Apie 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų) turėtų sudaryti skolintos lėšos, o 2,8 mlrd. eurų (9,7 mlrd. litų) – VAE, Latvijos ir Estijos bendrovių bei japonų investuojamas nuosavas kapitalas. Beje, nei estai, nei latviai dar nedavė galutinio sutikimo dalyvauti projekte. Tiek Ryga, tiek Talinas ne kartą yra pareiškę, kad investuotų tik į atsiperkantį projektą ir tik jei būtų atsižvelgta į jų interesus.
Galutinis susitarimas dėl statybos turėtų būti pasiektas tik 2015-aisiais. Tikimasi, kad elektrinė bus pastatyta iki 2020-2022 m.
