Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Holokausto aukas pagerbęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas: Paneriai yra įspėjimas, kad žudynės niekada nepasikartotų

Shimonas Peresas kartu su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite Panerių memoriale pagerbė Holokausto aukas.
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Shimonas Peresas kartu su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite Panerių memoriale pagerbė Holokausto aukas.
Šaltinis: 15min
0
A A

Lietuvoje su valstybiniu vizitu viešintis Izraelio prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas Shimonas Peresas kartu su Lietuvos vadove Dalia Grybauskaite ketvirtadienį Panerių memoriale pagerbė Holokausto aukas. Anot svečio, Antrojo pasaulinio karo metais čia vykdytos žudynės yra įspėjimas mums visiems ir ateities kartoms, kad šie įvykiai niekada nepasikartotų.

Į memorialą atvyko ne tik Sh.Peresą atlydėjusios delegacijos nariai, bet ir dešimtys Lietuvos žydų bendruomenės atstovų, Holokaustą išgyvenusių žmonių.

Ceremonija prasidėjo apie 10 val. Pirmiausiai atėjo D.Grybauskaitė, lydima būrelio savo komandos narių, netrukus atvažiavo Izraelio prezidentas. Abiejų valstybių vadovai iškart padėjo po vainiką prie Holokausto aukoms pastatyto paminklo: D.Grybauskaitė – Trispalvės, o Sh.Peresas – Izraelio vėliavos spalvų. Gėlių prie paminklo padėjo ir buvę Vilniaus geto bei koncentracijų stovyklų kaliniai, jų artimieji, Lietuvos žydų bendruomenės atstovai.

D.Grybauskaitė: „Niekas neužpildys tuštumos, kurią patyrėme netekę darbščios ir kūrybingos bendruomenės.“

Operos dainininkui Rafailui Karpiui atlikus dainą jidiš kalba, Holokausto aukos buvo pagerbtos tylos minute.

D.Grybauskaitė Holokaustą pavadino Lietuvos tragedija. „Niekas neužpildys tuštumos, kurią patyrėme netekę darbščios ir kūrybingos bendruomenės“, – lietuviškai, o paskui angliškai sakydama kalbą prie paminklo, pažymėjo prezidentė. Kartu, anot jos, privalome atminti tuos, kurie, vykstant Holokausto siaubui, nešė viltį ir šviesą, – šimtus žydų gelbėjusių žmonių.

Shimonas Peresas: „Istorija nežino kito tokio siaubo“

Paneriuose, kuriuos žydai vadina Ponar, nuo 1941 m. liepos iki 1944 m. pavasario buvo nužudyta apie 100 tūkst. žmonių, daugiausiai – apie 70 tūkst. žydų, taip pat – lenkų inteligentų, rusų ir čigonų.

Vilniuje, kur stovėjo 200 bažnyčių ir 110 sinagogų ir kuris buvo vadinamas Lietuvos Jeruzale, buvo susibūrusi gyvybinga žydų bendruomenė. Bet netikėtai trečdalis jos buvo nužudyta šiose apylinkėse. Šiandienė jų ramybė, anot Sh.Pereso, klaidinanti – aplink stūkso žali medžiai, bet žemė nudažyta kraujo raudoniu.

„Paneriuose tūkstančiai mūsų tėvų ir motinų, mūsų berniukų ir mergaičių buvo nužudyti. Jie niekada nesugrįš, bet niekada nemirs mūsų širdyse“, – kalbėjo prezidentas.

Jis priminė, kad Paneriuose nebuvo dujų kambarių, vien žmonių žudymas – tikslus, vien paspaudžiant gaiduką, vieną kartą po kito, dieną iš dienos, po 500 žmonių kasdien: „Jokių pertraukų, jokio apgailestavimo, jokio pagalvojimo dukart. Apskritai jokių minčių. Žudikai. Žudymas buvo jų darbas. Istorija nežino kito tokio siaubo.“

Anot prezidento, Paneriai yra įspėjimas mums visiems, ateities kartoms, kad šie įvykiai niekada nepasikartotų. „Niekada, nė akimirkai, negalime sustabdyti savo bendros misijos prieš rasizmą, antisemitizmą ir masinę destrukciją”, – pabrėžė svečias.

Sh.Peresas padėkojo D.Grybauskaitei už Lietuvos pastangas įamžinti Holokaustą ir šviesti jaunimą apie šią gėdingą dėmę: „Lietuvos žmonės suprato, kad kelias kurti naują tolerantišką kartą yra drąsiai pripažinti istorijos siaubą.“

Vėliau prezidentas, pagerbdamas mirties duobėse palaidotų aukų atminimą, perskaitė kadišą – Dievą šlovinančią gedulo maldą. Čia buvo užkasami nužudytųjų kūnai, o nuo 1943 m. – deginami iškasti palaikai.

Ceremonijoje dalyvavęs senyvo amžiaus vyras, kurio giminaičiai buvo sušaudyti Vilkijoje, teigė, kad jam svarbiausia – ne aukštų pareigūnų vizitai ar juos pačiam pamatyti, o veiksmai ir pastangos išsaugoti atminimą. Kitas 84-erių vyras prisiminė, kad nujausdama tragišką mirtį mama jį, paauglį, išsiuntė iš namų, o pati nebegrįžo ir buvo nužudyta.

Anksčiau ketvirtadienį ryte D.Grybauskaitė ir Sh.Peresas aplankė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Tolerancijos centrą.

„Vilnius ištisoms mūsų kartoms ir man buvo žydų gyvenimo kultūrinis centras. Čia gyveno didelė mūsų visuomenė, galėjome kalbėti savo kalba. Žydų bendruomenę išžudė naciai ir kai kurie vietos žmonės. Negalime pakeisti praeities, taigi neturime jos užmiršti, bet galime pakeisti ateitį ir turime tai visuomet prisiminti“, – trečiadienį po susitikimo su D.Grybauskaite sakė svečias.

Sh.Peresas: „Vilnius ištisoms mūsų kartoms ir man buvo žydų gyvenimo kultūrinis centras.“

Ketvirtadienį prezidentas pietaus su atostogas trumpam nutraukusiu premjeru Algirdu Butkevičiumi. Popiet Rotušėje numatytas Sh.Pereso susitikimas su Lietuvos žydų bendruomene. Renginyje svečias pasakys kalbą, jam bus įteiktos Vilniaus miesto garbės piliečio vardo regalijos.

„Negali būti žydu, nepabuvęs lietuviu“

Sh.Peresas gimė dabartinėje Baltarusijos teritorijoje, vos 100 km nuo Vilniaus esančiame nedideliame Višnevo miestelyje. Nuo viduramžių čia gyveno didelė žydų, kurie save vadina litvakais – iš Lietuvos kilusiais žydais, bendruomenė. Paauglystėje persikėlęs į Palestiną jis ilgainiui įsitraukė į Izraelio valstybės kūrimą ir per nelengvą ilgametę karjerą užsitarnavo vieno iškiliausių šalies veikėjų titulą.

Retas ne tik Izraelio, bet ir viso pasaulio politikas gali pasigirti tokia marga ir solidžia bemaž septynis dešimtmečius trunkančia karjera. Sh.Peresas dukart vadovavo vyriausybei ir sykį šias pareigas ėjo laikinai, 12 kartų buvo įvairių sričių ministru, ilgiausiai iš visų politikų – 48 metus – išdirbo šalies parlamente (Knesete). 2005-aisiais sudarytame iškiliausių visų laikų izraeliečių sąraše Sh.Peresui teko 11-a vieta.

„Negali būti žydu, nepabuvęs lietuviu. Lietuva – jidiš kalbos motina, todėl sakoma – litvakas, – 2006 m. Tel Avive, minint Lietuvos ir Izraelio diplomatinių santykių užmezgimo 15-ąsias metines, sakė S.Peresas. – Litvakas – ne tik geografinė sąvoka, tai charakteris ir kultūra. Litvakai garsūs dėl jų ypatingo charakterio – jie niekada nenusileis nei kitam, nei sau.“

Aukštas svečias į Lietuvą atvyksta garbingo jubiliejaus išvakarėse – rugpjūčio 2-ąją jam sukaks 90 metų. Be to, Izraelis šiemet mini 65-ąsias nepriklausomybės metines. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min