Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į G.Kildišienės apleistą kėdę Seime taikosi buvę viceministrai, reitingavimo nuskriaustieji ir marginalai

Greta Kildišienė ir Ramūnas Karbauskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Greta Kildišienė ir Ramūnas Karbauskis
Šaltinis: 15min
3
A A

Praėjusių metų spalio mėnesį Panevėžio valstiečių žaliųjų skyriaus pirmininkę Gretą Kildišienę į Seimą delegavę Anykščių–Panevėžio apygardos rinkėjai turės rinktis dar kartą. Mįslingai praturtėjusi ir savo biografijos faktus nuslėpusi politikė iš parlamento po kelias savaites trukusio nepasitenkinimo viešojoje erdvėje pasitraukė.

Pakartotiniuose rinkimuose balandžio 23 d. į Seimą šioje apygardoje kandidatuos būrys politikų, kurių biografijose netrūksta spalvingų faktų. Didžioji dalis jų šį pakartotinį balsavimą Anykščių-Panevėžio apygardoje išnaudos kaip antrąją galimybę po nepavykusių rinkimų spalį.

KGB rezervo ir bankrotų šleifas

Pralaimėjimą ir vidinius sukrėtimus išgyvenanti Darbo partija pakartotiniuose rinkimuose siūlo Ričardą Sargūną. 62 metų Anykščių rajono politinį veikėją labiausiai išgarsino sąsajos su KGB. Po 2012 m. Seimo rinkimų paaiškėjo, kad R.Sargūnas 1989 metais buvo įtrauktas į KGB rezervą.

Šį faktą R.Sargūnas nuslėpė nuo rinkėjų, tačiau pats tikino tokio įrašo net ir nežinojęs. 1992 metais jis esą buvo pakviestas į Savanorišką krašto apsaugos tarnybą, kurioje jau buvo pervestas į Lietuvos kariuomenės rezervą.

KGB rezervo šleifas sutrukdė Anykščių politikui pretenduoti į žemės ūkio ministro postą, tuo metu pagal koalicijos susitarimą priklausiusį Darbo partijai.

„Tvarkos ir teisingumo“ kandidatas Romualdas Gėgžnas praėjusioje kadencijoje buvo finansų viceministru, atsakingu už mokesčių administravimą ir verslo kontrolę. Tiesa, jo karjerą taip pat puošia įdomūs vingiai.

R.Gėgžnas vadovavo 2005 metais bankrutavusiai aviakompanijai „Lietuva“, 2006 metai bankrutavusiai „Amber Air“ ir 2010 metais skandalingai žlugusiam „Visagino energetikos remontui“.

Finansų ministerijos nuotr./Romualdas Gėgžnas
Finansų ministerijos nuotr./Romualdas Gėgžnas

„Jeigu daugiau paskaičiuotumėt, atrastumėt ir daugiau įmonių, kurios bankrutavo, bet ar tie bankrotai susiję su mano veikla, yra kitas klausimas. Tai mano gyvenimo pasirinkimas – eiti dirbti į įmones, kurios yra problemiškos“, – prieš kelerius metus LRT kalbėjo tuometis viceministras, dabar bandantis patekti į parlamentą Anykščių–Panevėžio apygardoje.

Dar viena buvusi viceministrė, bandanti laimę šioje apygardoje, – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir krikščioniškų šeimų sąjungos keliama Edita Tamošiūnaitė. Politikė labiau pagarsėjo ne savo veikla, formuojant švietimo politiką, o triukšmingu pasitraukimu iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pozicijos.

Prieš ketverius metus į viceministrės pareigas žengiančią E.Tamošiūnaitę opozicija kaltino neveiklumu ir trukdymu reformoms, pustuščių rusų ir lenkų mokyklų protegavimu. „Man baugu dėl Lietuvos, nes tiek „nusipelniusi“ Vilniaus švietimui ji išeina tvarkyti visos Lietuvos švietimo“, – tuomet kalbėjo konservatorius Valdas Benkunskas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Edita Tamošiūnaitė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Edita Tamošiūnaitė

Nusmukę reitinguose

Į Seimą Anykščių–Panevėžio apygardoje bando patekti ir politikai spalio mėnesio rinkimų metu nesulaukę savo partijos rėmėjų pasitikėjimo. Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys 56 metų Valentinas Stundys po reitingavimo iš 27 nukrito į 35 vietą.

Dar didesniu smūgiu vienam iš krikščionių demokratų flango lyderių, ilgamečiam Molėtų merui turėjo būti pralaimėjimas Darbo partijos nariui Petrui Čimbarui Molėtų–Širvintų apygardoje.

Viena iš retų Darbo partijos pergalių šiuose rinkimuose pasiekta ne toje apygardoje, kur TS-LKD galėjo tikėtis pralaimėjimo. Tai tapo ir rimtu perspėjimu rimtesnio vaidmens reikalavusiems krikščionims demokratams, kurie į parlamentą pateko be savo vedlio.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valentinas Stundys
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Valentinas Stundys

Panašų krytį patyrė ir buvusio premjero Algirdo Butkevičiaus patarėja Auksė Kontrimienė. 9-oje sąrašo vietoje buvusi politikė po socialdemokratų rinkėjų reitingavimo smuko į 35 vietą ir nepateko į Seimą. Šiuo metu A.Kontrimienė dirba socialdemokratų galiausiai deleguotos teisingumo ministrės Mildos Vainiutės patarėja.

Spalio mėnesį vykusiuose rinkimuose A.Kontrimienė taip pat kandidatavo Anykščių–Panevėžio rinkimų apygardoje ir tuomet nusileido ne tik G.Kildišienei, bet ir konservatoriui Sergejui Jovaišai bei Lietuvos respublikos Liberalų sąjūdžio atstovui Lukui Pakelčiui.

Būtent 31 metų L.Pakeltis ir A.Kontrimienė pagal buvusio balsavimo rezultatus turėtų būti vadinami favoritais sėsti į G.Kildišienės kėdę. Tiesa, liberalui gali sutrukdyti konfliktas su Anykščių meru Kęstučiu Tubiu.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Auksė Kontrimienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Auksė Kontrimienė

Pralaimėjimas rinkimuose suskaldė liberalus ir savivaldybės taryboje. Prieš kelerius metus su Eligijumi Masiuliu kartu blynus kepę K.Tubis ir L.Pakeltis gerokai susikirto.

Pralaimėjimas rinkimuose suskaldė liberalus ir savivaldybės taryboje. Prieš kelerius metus su Eligijumi Masiuliu kartu blynus kepę K.Tubis ir L.Pakeltis gerokai susikirto. K.Tubis kaltinamas autoritarišku valdymu, o L.Pakeltį meras apšaukė dėmesio siekiu po pralaimėtų rinkimų.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga į Seimą vietoje partijos lyderio globotinės G.Kildišienės ruošiasi siųsti dar vieną agronomą – Antaną Baurą. Anykščių rajone puikiai pažįstamas politikas, galima sakyti, tapo Ramūno Karbauskio strategijos auka.

61 metų A.Baurą iš vienmandatės apygardos išstūmusi G.Kildišienė laimėjo antrajame ture, tačiau pirmumo balsų iš anykštėnų daugiau gavo ne ji, o 31 sąraše buvęs rajono tarybos narys. A.Bauras Anykščiuose gavo 951 pirmumo balsą, o nei Panevėžyje, nei Anykščiuose gerai nepažinota, tačiau partijos lyderio stumiama ir perspektyvia politike su daug būsimų diplomų vadinta G.Kildišienė gavo 806 pirmumo balsus.

Nežinia, kaip Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos įvaizdį šioje apygardoje paveikė G.Kildišienės skandalai, tačiau A.Baurai užduotis atkovoti vietą Seime pakartotiniuose rinkimuose bus sudėtinga.

Antanas Baura
Antanas Baura

Radikalų būrelis ir buvusios Seimo pirmininkės eksperimentas

Į Seimą pakartotinių rinkimų šioje apygardoje dėka bando patekti ir televizijos laidų prodiuseris bei kovotojas prieš korupciją Kristupas Krivickas. Su Nagliu Puteikiu tandemą sudaręs K.Krivickas kol kas labiau pasižymi skandalais socialiniuose tinkluose, grasinimais ir baudų skyrimais.

Prie Centro partijos prisijungę kovotojai su korupcija į Seimą delegavo tik N.Puteikį, kuris tuojau pat prisišliejo prie valstiečių žaliųjų. Tai netrukdo K.Krivickui aršiai kritikuoti valdančiosios partijos veiksmus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kristupas Krivickas ir Naglis Puteikis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Kristupas Krivickas ir Naglis Puteikis

„Išleidę milijonus eurų savo reklamai, „valstiečiai“ buvo sukūrę iliuziją, kuria žmonės ir patikėjo. Padorumas, sąžiningumas, skaidrumas, profesionalumas – sakė jie per rinkimus. Kaip matome, iliuzija greitai subliuško pačiu skandalingiausiu būdu. Savo nesąžiningu elgesiu ponia G.Kildišienė pamynė apygardos žmonių pasitikėjimą, išdavė ir sukompromitavo rinkėjų pasirinkimą. Negaliu tylėti, kai susitepę politikai kvailina žmones“, – savo pranešime apie pakartotiną dalyvavimą rinkimuose teigė K.Krivickas.

Į Seimą per Anykščių–Panevėžio apygardą patekti viliasi ir prokremliškais pasisakymais besišvaistęs Lietuvos liaudies partijos atstovas Egidijus Baltušis.

Pagyvinti pakartotinių rinkimų eigą galėjo buvusios Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės dalyvavimas. Vis dėlto iš Darbo partijos pasitraukusi politikė praėjus kuriam laikui po kandidatavimo paskelbimo pavadino šį savo žingsnį „visuomenės tolerancijos eksperimentu“ ir pareiškė, kad į politiką negrįš.

M.Jastramskis: tai – savotiškas išbandymas valdantiesiems

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis pripažino, kad pakartotiniai rinkimai pasižymi mažesniu aktyvumu, tačiau jie jau tampa savotišku išbandymu naujiems valdantiesiems.

„Tiesa, pakartotiniai rinkimai Lietuvoje pasižymi mažesniu aktyvumu. Priežastys tikriausiai slypi ir rinkėjuose, ir politikuose: pirmi mato tokius rinkimus kaip antraeilius (jie nevyksta visoje Lietuvoje), mažiau svarbius, o politikai ir partijos daro vangesnes kampanijas, skiria mažiau resursų“, – teigė politologas.

Jis pabrėžė, kad marginalų dalyvavimas nėra būtinas pakartotinų rinkimų bruožas, tačiau pastebėję, kad galima sudaryti konkurenciją ir pademonstruoti save visuomenei, jie gali rinktis tokį būdą.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Mažvydas Jastramskis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Mažvydas Jastramskis

„Priklauso nuo konkrečių rinkimų ir apygardos. Jeigu sudaromas įspūdis, kad gali būti konkurencingi rinkimai, galimas aktyvesnis marginalių politikų dalyvavimas – pavyzdys buvo 2013 m. Ukmergėje po Juliaus Veselkos mirties, kai dalyvavo Antanas Nedzinskas, Vytautas Šustauskas, Gintaras Songaila. Tačiau tai nereiškia, kad rinkimai aktyvesni agitavimo prasme: greičiau atvirkščiai, nes marginalai įprastai politikai neturi atitinkamų resursų“, – kalbėdamas apie radikalų dėmesį rinkimams dėstė M.Jastramskis.

„Tyrimai Jungtinėje Karalystėje rodo, kad pakartotiniai vienmandačių rinkimai veikia kaip tam tikras referendumas dėl paramos valdantiesiems – jeigu apygarda konkurencinga, pagal valdančiosios partijos pasirodymą galima šiek tiek spręsti, kiek „medianiniai“ rinkėjai palaiko valdžią ir jos politiką. Klausimas, kiek pačios Gretos Kildišienės kontekstas prisidės prie Antano Bauros pasirodymo, kadangi ir ji pati 2016 m. rinkimuose gavo pirmame ture gerokai mažiau (apie tūkstantį) balsų, nei LVŽS: čia bus svarbiau, kaip dar palaikoma pati partija, kuri visgi pirmauja reitinguose“, – pastebėjo politologas.

Paklaustas apie nesėkmingus ir sėkmingus pakartotinių rinkimų pavyzdžius M.Jastramskis išskyrė Dailio Alfonso Barakausko ir Naglio Puteikio atvejus.

„Kaip nesėkmingas pavyzdys – 2013 metais vidaus reikalų ministro Barakausko kandidatavimas Ukmergėje ir vos penkta vieta. Sėkmingas – pakartotiniai rinkimai 2011 m. Danės apygardoje, kuriuos laimėjo Naglis Puteikis, vėliau tapęs gana ryškiu veidu ne tik Klaipėdoje, bet ir nacionalinėje politikoje“, – priminė ekspertas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min