Dabar populiaru
Publikuota: 2009 vasario 25d. 12:47

Į Lietuvą gali atvykti ne tik Gvantanamo kaliniai, bet ir jų šeimos

Kalinys
„Scanpix“ nuotr. / Kalinys

Jeigu į Lietuvą būtų atvežta sulaikytųjų iš Gvantanamo kalėjimo, gali būti, kad vėliau prie jų prisidėtų šeimos nariai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Audronius Ažubalis teigė, kad šeimų susijungimą numato tarptautiniai teisės aktai, kuriuos Lietuva yra priėmusi.

„Yra tikimybė, kad jeigu atvyktų tie žmonės, atvyktų ir jų šeimos“, – trečiadienį žurnalistams sakė URK vadovas.

Komitete įvyko pirmasis svarstymas, ar Lietuvai reikėtų atsižvelgti į JAV siūlymą ir atsivežti keletą kalinių iš uždaromo Gvantanamo kalėjimo.

„Neturime užsisklęsti ir galvoti, kad užsidarę, būdami be sąjungininkų, pasieksime didesnį saugumą nei su sąjungininkais“, – tvirtino A.Ažubalis. Pasak jo, kol kas jokių sprendimų dėl Gvantanamo kalinių priėmimo nepadaryta, kol kas institucijos keičiasi nuomonėmis, informacija.

A.Ažubalis pabrėžė, kad priimant sprendimą bus atsižvelgiama į bendrą Europos Sąjungos (ES) poziciją ir vadovaujamasi nacionaliniais teisės aktais.

URK posėdyje dalyvavęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis sakė, kad ketvirtadienį Briuselyje vyks pirmasis teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdis, per kurį bus apsikeista nuomonėmis dėl Gvantanamo kalinių priėmimo.

Anot jo, Valstybės gynimo taryba yra pavedusi užsienio reikalų ministrui derėtis su JAV dėl konkrečių detalių šiuo klausimu.

Lietuvos pareigūnai trečiadienį negalėjo atsakyti nė į vieną konkretų klausimą dėl terorizmu įtartų asmenų galimo atvykimo į mūsų šalį. Jų teigimu, dar nežinomas tų asmenų statusas, teisinė padėtis ir kiti dalykai.

„Kiekvienas atvejis bus nagrinėjamas individualiai“, – vis kartojo vidaus reikalų ministras. Jis tvirtino, kad priimant bet kokius sprendimus pirmiausia bus vadovaujamasi humanizmo principais.

Vasario 5 d. Lietuva sulaukė JAV prašymo priimti du sulaikytuosius Gvantanamo kalinius. Nepatvirtintomis žiniomis, minėti asmenys – uzbekų tautybės. Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas anksčiau yra minėjęs, kad šie du kaliniai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Jo teigimu, bus svarstoma galimybė suteikti jiems politinį prieglobstį. Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad laukiama tų asmenų laisva valia išreikšto noro būti perkeltiems į Lietuvą ir liudijimų, kad jiems kyla grėsmė šalyse, iš kurių jie yra kilę.

V.Ušackas teigė, kad šis klausimas gali būti išspręstas per kelis mėnesius. Derybos su JAV bus dvišalės, tačiau, pasak ministro, ketinama atsižvelgti ir į bendrą ES poziciją šiuo klausimu.

Po 2001 metų rugsėjo 11 dienos teroristų išpuolių JAV 2002-ųjų sausį Kuboje, Gvantanamo įlankoje esančioje karinėje bazėje, įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame kalinami įtariamieji terorizmu. Įkalintiesiems nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai.

JAV paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami asmenys. 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu. Dabar Gvantaname laikoma apie 250 kalinių.

Kai kurie iš jų toliau lieka Gvantaname, nes nėra šalies, į kurią galėtų saugiai grįžti, – JAV jiems nepateikė kaltinimų. Kitiems ketinama kelti baudžiamąsias bylas ir teisti. JAV institucijos įtaria, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristų veikloje.

Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama sausio pabaigoje pasirašė įsaką per metus uždaryti  Gvantanamo įlankos karinėje bazėje esančią kardomąją įstaigą.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

00:10
24:14
00:49

Maistas

Kinas

Parašykite atsiliepimą apie 15min