Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Deklaruoti santykius su „Snoru“ nori ne visi laikinosios Seimo komisijos nariai

Valentinas Mazuronis
Šarūno Mažeikos/BFL nuotr. / Valentinas Mazuronis
Šaltinis: 15min
0
A A

Ketvirtadienį į pirmąjį posėdį susirinkusi Seimo sudaryta laikinoji komisija, kuriai pavesta aiškintis „Snoro“ bankroto aplinkybes, nenusprendė, kurie pareigūnai bus kviečiami į apklausas. Tačiau komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis neabejoja, kad į pokalbį komisija kviesis buvusį Lietuvos banko vadovą Reinoldijų Šarkiną.

„Mano nuomone, tie, kurie vadovavo ir buvo atsakingi už bankų kontrolę, gali suteikti svarbius atsakymus“, – žurnalistams sakė V.Mazuronis.

Pirmajame komisijos posėdyje galėjo dalyvauti žurnalistai, tačiau už durų buvo išprašyti televizijos operatoriai ir fotografai. Neabejojama, kad kiti posėdžiai vyks už uždarų durų.

Ketvirtadienio posėdyje komisija nusprendė, kad iš Lietuvos banko būtina gauti „Snoro“ inspektavimo ataskaitą. Dalį šios ataskaitos yra gavęs parlamentinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, tačiau laikinosios komisijos nariai sutarė, kad jiems yra būtina susipažinti su visu dokumentu.

Seimo nariai taip pat nori perskaityti buvusiojo laikinojo banko administratoriaus Simono Freakley ataskaitą, kurios pagrindu buvo pradėta banko bankroto procedūra.

Parlamentarai nusprendė Generalinės prokuratūros bei Specialiųjų tyrimų tarnybos raštu pasiteirauti, kokie šiuo metu yra vykdomi tyrimai, susiję su „Snoru“ ir jo akcininkais.

Prašo deklaruoti interesus

Laikinosios komisijos posėdyje konservatorius Jurgis Razma pasiūlė kiekvienam komisijos nariui užpildyti viešųjų ir privačių interesų deklaracijas. Deklaracijos projektą parengė pats Seimo narys, joje prašoma paminėti bet kokius, net menkiausius, santykius su banku „Snoras“ ar buvusiais jo vadovais. „Šito reikia tam, kad vykdant tyrimą nebūtų viešai paskelbiama visokių sensacijų, pavyzdžiui, kad vienam ar kitam parlamentarui buvo pasiūlytas koks ypatingas banko „Snoras“ produktas. „Snoro“ klausimas yra jautrus, todėl galėtume priimti nestandartinį sprendimą“, – sakė konservatorius. Dėl to laikinoji komisija žada apsispręsti kitą ketvirtadienį.

J.Razma sakė neturintis žinių, kad kuris nors komisijos narys būtų turėjęs kokių nors sąsajų su „Snoru“.

J.Razmos siūlymas neprotingas pasirodė „darbiečiui“ Kęstučiui Daukšiui. Žurnalistų paklaustas, ar nenoras pildyti deklaraciją reiškia, kad politikas yra susijęs su „Snoru“, K.Daukšys tai kategoriškai paneigė.

Komisijoje dirbantis Liberalų sąjūdžio atstovas Petras Auštrevičius atkreipė dėmesį, kad nuo šiol tyrimą vykdantiems politikams derėtų atidžiau stebėti, su kuo bendrauja. „Sprendžiant iš elektroninių laiškų gausos, „Snoro“ kreditoriai yra labai aktyvūs. Gatvėmis vaikščioti bijoti nereikia, bet reikia žinoti, į kokį namą nesukti, – kalbėjo Seimo narys. – Esu įsitikinęs, kad su interesų grupėmis reikia nekontaktuoti.  Jų gali būti labai įvairių.“

P.Auštrevičius pasiūlė į pagalbą pasitelkti nepriklausomus bankų ekspertus. „Bus naudinga kartais gauti išmintingą patarimą. Reikia žinoti, kad mūsų veikla, informacijos viešinimas, neperžengia plonos linijos. Antraip viskuo galėtų pasinaudoti tie, kurie šiuo metu yra Londone, ir ne tik ten“, – pridūrė jis.

Laikinoji komisija sutarė posėdžiauti kiekvieną ketvirtadienį. Antrajame posėdyje parlamentarai žada išrinkti du V.Mazuronio pavaduotojus, vieną – iš valdančiųjų, kitą – iš opozicijos.

Suformulavo 14 klausimų

Komisijoje dirba dvylika parlamentarų: Petras Auštrevičius, Vytautas Bogušis, Rimantas Jonas Dagys, Kęstutis Daukšys, Valentinas Mazuronis, Juozas Olekas, Jurgis Razma, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, Žilvinas Šilgalis, Arvydas Anušauskas ir Vidmantas Žiemelis.

Seimas apsisprendė, kad komisija valdančiųjų pageidavimu turės atsakyti, ar buvo neteisėtų bandymų paveikti politikus bei teisėsaugos institucijas po „Snoro“ bankroto paskelbimo iš stambiųjų kreditorių pusės, ir taip siekti sau turtinės naudos mokesčių mokėtojų sąskaita, pakeičiant vietą kreditorių eilėje.

Taip pat ji turėtų aiškintis, ar nesiekiama sudaryti sąlygų buvusiems banko savininkams Raimondui Baranauskui ir Vladimirui Antonovui išvengti teisinio proceso Lietuvoje.
Tiesa, Seimas pakoregavo klausimą ir komisijos nebeprašė išsiaiškinti, ar Seimo nariai, pasirašę prašymą Konstituciniam Teismui, nesulaužė Seimo narių priesaikos ir nepažeidė Konstitucijos. Dabar bus aiškinamasi tik ar jie nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.

Be to, bus tiriama, ar bankai turėjo ir ar turi teisę platinti vertybinius popierius, kurie buvo pavadinti „indėlių sertifikatais“ ir ar galėjo jie būti neapdrausti indėlių draudimu.

Opozicijos pageidavimu, komisija turės aiškintis, ar Lietuvos banko vykdoma komercinių bankų priežiūra yra veiksminga, kada pradėtos derybos su banko „Snoras“ administratoriumi Simonu Freakley, kuo remiantis ir koks atlyginimas mokėtas laikinajam administratoriui, bankroto administratoriui ir jų darbuotojams, koks realus „Snoro“ turto trūkumas, ar nebuvo piktnaudžiavimo atvejų prieš „Snoro“ veiklos sustabdymą atsiimant indėlius.

Seimas pirmadienį nutarė, kad komisija netirs, kas labiausiai atsakingas dėl aplaidumo, laiku nepastebėjus galimo „Snoro" turto grobstymo – iki 2011 metų veikusios sudėties Lietuvos banko valdyba, banką auditavusi audito bendrovė ar teisėsaugos institucijos.
Toks klausimo formulavimas, Seimo Teisės departamento manymu, Seimui gali priskirti teisėsaugos vaidmenį.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min