Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 6d. 09:50

Į savivaldą išrinkti keturi kariai savanoriai, Vyriausybė svarsto kreiptis į KT

Lietuvos kariuomenės paradas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Asociatyvi nuotrauka: kariai

Per rinkimus į savivaldybių tarybas išrinkti keturi kariai savanoriai, BNS informavo Vyriausioji rinkimų komisija. Už krašto apsaugą atsakingi pareigūnai sako, kad karinė tarnyba ir politinis darbas savivaldybėse yra nesuderinamas.

Vyriausioji rinkimų komisija prieš rinkimus prašė politikų išsklaidyti abejones dėl karių savanorių statuso, tačiau dabar vėl turės spręsti šį klausimą.

„Reikės spręsti su komisijos nariais šį klausimą, nes anksčiau mes tokios diskusijos neturėjome. Jeigu matysime, kad nerandame bendro sutarimo su komisijos nariais šiuo klausimu, tokiu atveju spręsime klausimą komisijos posėdyje“, – BNS sakė komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Iš viso savivaldos rinkimuose dalyvavo 73 Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai.

Svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą

Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti savivaldybių tarybų nariais.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konstitucija
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Konstitucija

Tačiau įstatymai šias nuostatas detalizuoja gana painiai.

Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra įrašytas pareigų, kurios yra nesuderinamos su savivaldybės tarybos nario pareigomis, sąrašas. Jame karių savanorių nėra.

Be to, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas kariams savanoriams padaro išimtį ir leidžia dalyvauti politinėje veikloje.

Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė iki šiol laikėsi pozicijos, kad priklausymas KASP yra tikroji karo tarnyba.

Krašto apsaugos ministro atstovė Vita Ramanauskaitė BNS sakė, kad ministerija nuo šios pozicijos neatsitraukia, tačiau ragina išsiaiškinti, kiek toks draudimas yra proporcingas.

Vyriausybėje šiuo metu nagrinėjama galimybė paprašyti Konstitucinio Teismo išaiškinimo šiuo klausimu, BNS nurodė premjero patarėjas Arnoldas Pikžirnis.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Arnoldas Pikžirnis
Luko Balandžio / 15min nuotr./Arnoldas Pikžirnis

Vis dėlto V.Ramanauskaitė pabrėžė, kad Krašto apsaugos ministerijai ir kariuomenei nenumatyta teisė nuspręsti, ar karių savanorių tarnyba suderinama su buvimu politikoje.

„Krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės interesas – užtikrinti, kad Krašto apsaugos savanorių pajėgų kariai tinkamai vykdytų prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, laiku atvyktų į tarnybą, dalyvautų pratybose ir vykdytų kitas pavestas kario tarnybos užduotis“, – teigė V. Ramanauskaitė.

„Nei Krašto apsaugos ministerija, nei kariuomenė neturi teisinio pagrindo vertinti išrinktų savivaldybės tarybos narių galimybių vykdyti savivaldybės tarybos nario pareigas bei atitinkamai taikyti atsakomybes jų atžvilgiu“, – pridūrė ji.

KASP vadas Dainius Pašvenskas tvirtino, kad kilus neaiškumams savivaldybių tarybų nariai kol kas nebus raginami trauktis iš pajėgų.

„Kai mums bus pasakyta aiškiai ir tai bus apibrėžta, mes vykdysime“, – BNS sakė pulkininkas.

Konstitucija draudžia tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims ne tik būti Seimo ar savivaldybių nariais, bet ir užimti renkamas ar skiriamas pareigas civilinėje valstybinėje tarnyboje.

Pajėgos gali pakisti iš esmės

Kilusios diskusijos apie politikų dalyvavimą KASP veikloje galiausiai gali smarkiai pakeisti pačias pajėgas.

Konstitucija draudžia tikrąją karo tarnybą atliekantiems asmenims ne tik būti Seimo ar savivaldybių nariais, bet ir užimti renkamas ar skiriamas pareigas civilinėje valstybinėje tarnyboje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas abejoja, kad dviem nutarimais tikrosios karo tarnybos sąvoką jau anksčiau išaiškinęs Konstitucinis Teismas pasakytų ką nors naujo.

„Galima bandyti įtikti visiems, bet tai nerimta. Ta norma pakankamai yra aiški ir manau, kad Konstitucijos reikia laikytis“, – BNS sakė politikas.

Kariuomenė tvirtina, kad politikų dalyvavimas Krašto apsaugos savanorių pajėgose kelia riziką turėti „popierinę kariuomenę“, nes nebus aišku, ar šie asmenys prisistatytų į dalinius mobilizacijos atveju.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu perrinktas karys savanoris Adomas Bužinskas BNS teigė, kad laikantis tokios nuomonės gali susiformuoti požiūris, kad KASP negali tarnauti ir, pavyzdžiui, policininkai, ugniagesiai ar pasieniečiai.

„Jeigu tokia logika būtų pradėta taikyti, tai gali liesti kelis šimtus ar vos ne tūkstantį karių. Pajėgoms būtų padaryta didžiulė žala“, – tvirtino konservatorius.

„Klausimas yra Krašto apsaugos ministerijai – kokias KASP jie mato? Ar jie mato Amerikos pavyzdį, kur senatoriai ir kongresmenai gali tarnauti, ar mato kitų valstybių modelį, kur yra griežti ribojimai?“, – pridūrė jis

„Aš KASP suprantu kaip pajėgas, kur tu gali atlikti karinę tarnybą dirbdamas savo darbą. Man atrodo, kad politiko darbas nesiskiria nuo teisininko, verslininko ar mokytojo“, – kalbėjo A.Bužinskas.

Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, KASP tarnauja kiek daugiau nei 5 tūkstančiai žmonių.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18 – 60 metų amžiaus Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min