Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugpjūčio 24d. 21:37

I.Šimonytė apie Rusnės estakados statybą: kai vienas viską supranta, o 4 likę nieko – kas nors vis tiek negerai

 Ingrida Šimonytė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr. / Ingrida Šimonytė

Automobilių kelių direkcija tikrai turėjo tapti susisiekimo ministro Roko Masiulio galvos skausmu. Tai direktoriaus pavaduotojo 2 nesėkmingi atleidimai, kainavę valstybei 43 tūkst. eurų, tai dabar konkursas Rusnės estakadai statyti, tapęs įrodymu, kad kai nukerti vieną galvą, sistema lieka veikti. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ – pokalbis su Kelių direkcijos laikinuoju vadovu Vitalijumi Andrejevu, Seimo Audito komiteto vadove Ingrida Šimonyte ir asociacijos „Lietuvos keliai“ prezidentu Rimvydu Gradausku.

– Pone V.Andrejevai, pirmiausia klausimas jums. Tuo metu, kai ministras piktinasi, kad į Kelių direkciją neleistinas intervencijas darė „MG Baltic“ ir „Kauno tiltai“, kai jis aiškinasi dėl D.Zabulionio atleidimo, tuo pat metu įvyksta konkursas ir vėl tie patys nelemti „Kauno tiltai“ jį laimi. Ar jūs pripažįstate, kad konkursas vis dėlto buvo organizuotas ne visai tinkamai?

V.Andrejevas: Ačiū už klausimą. Kadangi laikinai einu pareigas nuo 2017 m. lapkričio 15 d., šį klausimą aš paveldėjau, tačiau pabandysiu atsakyti į jums rūpimus klausimus, kiek pavyko surinkti informacijos. „Kauno tiltai“ yra viena didžiausių rangovinių organizacijų Lietuvoje ir, be abejonės, jie turi dalyvauti ir jie dalyvaus konkursuose.

– Bet to niekas neneigia.

V.Andrejevas: O dėl pačios Rusnės estakados darbų organizavimo arba pirkimo organizavimo, taip jau istoriškai susiklostė, kadangi tai yra labai svarbi vieta, dalis Lietuvos gyventojų, rusniškių, yra atkirsti nuo kitos dalies Lietuvos per potvynius. Tas objektas buvo svarbus ir, mūsų žiniomis, konkursas buvo paskelbtas estakadai. Ir pagrindinis ginčo objektas dabar – kad kelio atkarpai nebuvo atlikti geologiniai tyrimai ir neva atsirado dviprasmybės. Dabar mes tą situaciją aiškinamės, bendradarbiaujame su Viešųjų pirkimų tarnyba ir, manau, visi atsakymai tikrai bus pateikti.

– Bet jūs pats, kai organizavote konkursą, nesvarbu, paveldėjote, nepaveldėjote, bet jūs nesidomėjote, kas ten vyksta? Jeigu žmonės sako, kad kai kurie net nesuprato pagal tai, kokios kainos yra pateiktos konkurse, matosi, kad vienas aiškiai suprato, bet kiti 4 – ne. To vieno atstovas dalyvauja konsorciume, konkurse su tuo, kuris darė prieš 10 metų projektus. Jums nekilo abejonių?

V.Andrejevas: Praeikime tada per kelis faktus. Tarkim, taip, „Kauno tiltai“ pasirinko partnerį „Tiltų ekspertų centrą“, kuris dalyvavo prieš 10 m., kiti 2 partneriai, ne partneriai, o dalyviai, pasirinko „Kelprojektą“, kuris dalyvavo vėlesnėje studijoje, rengime. Projektuotojai, kurie projektuoja, vėliau dalyvauja kartu su rangovais, tokia praktika yra. Tie, kurie skundžia, jie pasirinko „Kelprojektą“, o vėliau projektas rengia alternatyvius pasiūlymus estakados statybai, tai reiškia 5 pasiūlymus, tai irgi turėjo privalumų.

LAKD iliustr./Vitalijus Andrejevas
LAKD iliustr./Vitalijus Andrejevas

Kalbant apie pačias kainas, ką jūs ir klausėte, tarkim, aš turiu estakados kainas ir estakadai niekas nėra perkama. „Kauno tiltai“ pasiūlė 4,5 mln. eurų su PVM estakados statybai. Tuo metu kiti rangovai pasiūlė nuo 8,1 iki 12,6 mln. eurų tai pačiai estakados statybai, kur jokie papildomi darbai neperkami. Dar noriu pabrėžti, kad jau konkurso metu buvo nustatyta – jeigu atsiras tokie papildomi darbai, jie bus perkami viešai ne iš to paties tiekėjo, nors tai leidžia viešųjų pirkimų įstatymas.

– Bet jie visi sako, kad ten yra dviprasmybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba tą patį sako, kad tai normalu, jie galėjo nesuprasti, ar bus tas pirkimas, ar ne, ką reiškia tos kažkokios papildomos sąlygos, galimybės arba poreikiai?

V.Andrejevas: Atsakymas yra parašytas: tiekėjas, laimėjęs konkursą, turės atlikti geologinius tyrinėjimus kelio dalyje, ne estakados, o kelio dalyje. Pagal tuos tyrinėjimus parinkti sprendinius, suderinti su Kelių direkcija ir ši, esant poreikiui, o tai reiškia, kad jeigu bus nustatytas papildomų darbų poreikis, nupirks tuos darbus. Dar yra vienas sakinys...

– Bet jūs puikiai turėjot žinoti, kad tas poreikis bus nustatytas, kitaip neįmanoma.

V.Andrejevas: Dar vienas sakinys yra parašytas tame pačiame atsakyme. Tai reiškia, kad tiekėjai šių darbų neturi įsivertinti savo pasiūlyme. Tai yra esminis atsakymas, kad tiekėjai neturėjo vertintis ir negalėjo įsivertinti.

– Bet kodėl jie įsivertino?

V. Andrejevas: Bet jie taip teigia.

– 4 įsivertino, o „Kauno tiltai“, kurie laimėjo, ne?

V.Andrejevas: Pirminiais duomenimis, 4 tikrai neįsivertino ir, manau, kad kartu su Viešųjų pirkimų tarnyba išanalizavę visus pirkimo dokumentus, aiškiai pamatysime, ar buvo įsivertinę tie tiekėjai, ar jie tik dabar kalba, kad yra įsivertinę.

– Bet kainas juk matote?

V.Andrejevas: Mes kainas matome, bet estakadai kaina yra keturiskart didesnė. Tai irgi atsakymas. Tris, atsiprašau, kartus. Tai irgi yra atsakymas, kad tiekėjai visiškai kitaip vertino technologijas, savo norą užsidirbti.

– Ponia I.Šimonyte, tai, ką išgirdome, tai, ką jūs matėte, ką skaitėte, jums užtenka tų paaiškinimų? Jums atrodo, kad vis dėlto konkursas buvo skaidrus? Ar čia klaustukų yra gana daug?

I.Šimonytė: Klaustukų yra gana daug todėl, kad labai skiriasi informacija, kurią matome tyrime ir ką dabar kalba ponas V.Andrejevas. Aišku, jis turbūt turi privilegiją žinoti daugiau vidinės informacijos apie direkcijos sprendimus, apie dokumentus, apie susirašinėjimą su pretendentais ir t. t. Bet akivaizdu, kad šita situacija reikalauja aiškinimosi, nes jeigu išties yra taip, kaip sakoma, kad kiti rangovai tiesiog nevertino šitų darbų, taip pat ir pasiūlė daugybę kartų didesnes kainas, tada galbūt ir sąžininga, kad laimėjo tas, kas pasiūlė mažą kainą, bet ar iš tikrųjų taip yra, jau reikia tada žiūrėti pasiūlymą, kaip yra suformuotas pasiūlymas, ir tame pasiūlyme konkrečiai aiškintis.

Aš dabar matau, kad kainų skirtumas labai didelis, praktiškai dvigubas arba net daugiau. Matau kitų dalyvių paaiškinimus, kad jie nesuprato to, ir jeigu tai tiesa, klausimų, be jokios abejonės, yra daug. Kai vienas viską supranta, o 4 likę nieko, kas nors vis tiek yra negerai. Nesakau, kad konkurso rezultatas neteisingas, tačiau tai ne pats optimaliausias sprendimas, kuris galėtų būti šitoje situacijoje, bet faktas, kad aiškintis yrą ką.

Klaustukų yra gana daug todėl, kad labai skiriasi informacija, kurią matome tyrime ir ką dabar kalba ponas V.Andrejevas. Aišku, jis turbūt turi privilegiją žinoti daugiau vidinės informacijos apie direkcijos sprendimus, apie dokumentus, apie susirašinėjimą su pretendentais ir t. t. Bet akivaizdu, kad šita situacija reikalauja aiškinimosi.

– Kažin, tai sutapimas ar ne, kad iš Kelių direkcijos atleistas žmogus ateidinėja į Kelių direkciją nuo „Kauno tiltų“ pas savo buvusius bendradarbius ar pavaldinius, kaip ten bepavadinsi, ir tokiu būdu tarsi ir susidaro įspūdis, kad jis tos informacijos galėjo labai sėkmingai gauti?

I.Šimonytė: Manau, kad vėlgi išsiaiškinus, kas ko klausia, kas kokius atsakymus gavo, ką pasiūlyme buvo įvertinęs, ko nebuvo įvertinęs, turbūt į daugelį šitų klausimų galima atsakyti, bet, kaip sakoma, ta nuosėda visada liks net ir kituose konkursuose ar kokiose nors kitose aplinkybėse. Todėl, kad tas rotuojančių durų, besisukančių durų sindromas, kada žmonės, kurie dirba valstybės institucijose, vėliau išeina į privačias institucijas, kurios labai suinteresuotos tų viešųjų institucijų pirkimais ar kažkokiais kitais finansiniais srautais.

Finansų sektoriuje ne paslaptis, ir pasaulyje netgi iš dalies pasaulinę finansų krizė yra tuo grindžiama, kad tarp ten kokių nors didžiųjų investicinių bankų ir iždo departamento JAV visą laiką ta kaita tokia vyko. Čia toks mini modelis, bet iš esmės tos pačios problemos, kad yra privilegijuoti žmonės, kurie privačioms kompanijoms yra labai vertingi dėl to, kad turi tam tikros vidinės informacijos. Taip, yra tie vadinamieji atšalimo periodai, bet paskui palaikomi asmeniniai ryšiai, galbūt bendraujama, galbūt kalbamasi, galbūt gaunama, kad ir netyčia kokios nors naudingos informacijos ir tokiu būdu galima suformuoti geresnį pasiūlymą.

Čia yra problema, nes valstybei svarbu ne tik geriausia kaina gauti darbus. Valstybė, kaip institucija, privalo užtikrinti ir lygias konkurencijos sąlygas, nes tu gali kažkurį laikotarpį gauti labai geras kainas, bet jeigu per tą patį laikotarpį išnaikinsi konkurencinį lauką, vėliau turėsi didesnes kainas. Tik klausimas, ar šitą funkciją valstybės institucijos iš tikrųjų atlieka.

– Pone V.Andrejevai, jeigu grįžtume prie to „Kauno tiltų“ atstovo vaikščiojimo į direkciją. Tuo metu, kai jūs turite problemą su savo pavaduotoju dėl jo atleidimo, jums po nosimi vėlgi vaikšto „Kauno tiltų“ atstovas į jūsų direkciją. Jums nekelia abejonių, kad jis ateina, nors jie turi visai kitą žmogų tam Rusnės estakados konkursui?

V.Andrejevas: Ačiū labai už klausimą, grįžkime tada prie atleidimo, pono D.Zabulionio.

– Ne, Jūs atsakykit, ar jums nekėlė abejonių šitas atėjimas?

V.Andrejevas: Aš atsiprašysiu, bet dėl valstybės žalos 40 tūkst. eurų, kurie buvo nuskambėję, tai valstybė žalos nepatyrė, nes veikla buvo drausta ir draudimo bendrovė sumokėjo tą sumą, tai noriu pabrėžti, kad valstybė žalos nepatyrė. Keliaujant prie pono P.Tekoriaus, apie kurį dabar kalbama, jis yra „Kauno tiltų“ atstovas. Kadangi Kelių direkcija turi aibę kontraktų su visais rangovais, rangovai atvyksta pasiimti statybos darbų žurnalo, suderinti eismo ribų leidimus...

– Bet „Kauno tiltai“ turi kitą žmogų tam reikalui, o vaikšto būtent šitas, kuris 2015 m. šalių susitarimu išėjo iš jūsų direkcijos, jums tai neįtartina?

V.Andrejevas: Mes neturime galimybės neleisti „Kauno tiltams“ paskirti jį atstovu.

– Bet ne jis atstovas, kitas atstovas paskirtas, jis tik direktoriaus patarėjas.

V.Andrejevas: Kitas atstovas rangos darbams vykdyti, Jūs turite omenyje?

– Taip.

V.Andrejevas: Aš patikrinsiu tą informaciją.

– R.Gradausko norėčiau paklausti, ar jums neatrodo, kad „Kauno tiltai“ elgiasi šiek tiek netinkamai, jeigu taip, švelniai pasakius, šitame konkurse, kad jie vis dėlto turėjo kažkokias išskirtines sąlygas ir todėl laimėjo konkursą?

R.Gradauskas: Negaliu labai plačiai komentuoti, kadangi nežinau nuo ištakų šito klausimo. Labai pritariu ponios Ingridos išsakytoms mintims. Iš tikrųjų negalima pasakyti vienareikšmiškai, kad kažkam kažkas daryta, ruošta. Estakada labai svarbus dalykas, apie ją ilgai kalbėta buvo, be reikalo galbūt Kelių direkcija ieškojo, kad turi būti finansiškai pagrįstas objektas ir dėl to metai iš metų buvo nukeliama jo statyba. Iš tikrųjų jau seniai reikėjo atlikti estakados statybos darbus, o dabar, manyčiau, reikėtų ramiau viską įvertinti, tvarkingai atlikti darbus iki galo ir, aišku, procesai turi būti kontroliuojami, turi būti įvertinti.

– Pone R.Gradauskai, ar jūsų asociacijos įmonės kreipėsi į jus? Jūs girdėjote apie tai, kad konkursai ne visada būna skaidrūs, kad jie turi abejonių dėl to?

R.Gradauskas: Pas mus dabar paskutiniu metu įmonės dažniausiai skundžiasi asociacijai dėl to, kad Kelių direkcija per daug rizikų sudeda į projektus, kiekviena papildomai įdedama rizika lemia objekto pabrangimą. Ir dabar vyksta tokia diskusija su direkcija, ar reikia taip daryti, nes kada yra daug neaiškumų projekte, kada gali būti, kad tą reikės daryti, tai šiuo atveju išdurpinimą, sankasos tvirtinimus ir t. t., be abejo tada jau rangovai turi vos ne iš nuojautos įvertinti. Ir tokiu būdu išeina tam tikri nesusikalbėjimai, vienas rizikuoja, nepriima šitų dalininkų, skaito, kad nebus ten tų durpių ar panašiai ir susidaro tam tikras neaiškumas. Ir klausimas, ar taip reikia elgtis Kelių direkcijai, tiek rizikų sudedant į užsakomuosius darbus.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Rimvydas Gradauskas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Rimvydas Gradauskas

Iš tikrųjų jau seniai reikėjo atlikti estakados statybos darbus, o dabar, manyčiau, reikėtų ramiau viską įvertinti, tvarkingai atlikti darbus iki galo ir, aišku, procesai turi būti kontroliuojami, turi būti įvertinti.

– Pone V.Andrejevai, matote, tas pats priekaištas, kad per daug rizikų, ką sakė ir Viešųjų pirkimų tarnyba, todėl ne visi suprato viską. Prašau, pasakykite, kiek dabar tas antrasis konkursas, kuris nevyksta, nes sakėte per didelės kainos ir todėl Jūs deratės su įmonėmis dėl mažesnės kainos, kiek jis gali pabranginti projektą?

V.Andrejevas: Tai, kiek gali jis pabranginti projektą, mes atsakysime, kai bus pateiktos galutinės kainos, jos bus pateiktos kitą penktadienį.

– Bet dabar jūs jau matote, kiek jis brangsta, nes vedate derybas.

V.Andrejevas: Tiekėjai privalo pateikti galutinį pasiūlymą kitą penktadienį, mes negalime nurodyti kainos, tokios yra viešųjų pirkimų taisykles, deja. Kas liečia rizikas ir Rusnės pirkimą, tai tiek, kiek mes išanalizavome dokumentų pirkimą, gavome apie 8 paklausimus būtent dėl durpių ir neproporcingai perkeltos rizikos rangovo. Todėl Kelių direkcija pateikė atsakymą, kad šita rizika yra perkeliama Kelių direkcijai ir direkcija nupirks šituos darbus atskiru pirkimu. Esant poreikiui, bet poreikis nustatomas, jeigu bus nustatytas durpynas.

– Bet Jūs juk žinojote, kad durpynas ten yra, juk visi tą žinojo nuo 2009 m. Ta įmonė, kuri su „Kauno tiltais“ dalyvavo konkurse, taigi ji darė projektus, visi žinojo apie tą durpyną.

V.Andrejevas: Tada galime grįžti ir prie žvyrkelio asfaltavimo programos...

– Mes grįžtume dar daug, bet, deja, laikas jau baigėsi, todėl leiskite dar paklausti, jūs dalyvaujate konkurse dėl Kelių direkcijos vadovo posto?

V.Andrejevas: Taip, dalyvauju.

– Esate laikinas vadovas, kaip manote, tai, kas dabar vyksta, Jums nepakenks laimėti konkurso?

V.Andrejevas: Aš dalyvauju konkurse.

Lrt.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Mano namas

Gaminkite protingai

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie 15min