Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 9d. 08:56

Į Ukrainą neįleidžiamam rusų reperiui Bastai buvo leista gyventi Lietuvoje: teismas nustatė piktnaudžiavimą

Vasilijus Vakulenko arba Basta 15min tema
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr. / Vasilijus Vakulenko, arba Basta

Dėl koncertų Rusijos aneksuotame Kryme į Ukrainą neįleidžiamas garsus rusų reperis Vasilijus Vakulenko, žinomas pseudonimu Basta, kurį laiką turėjo leidimą gyventi Lietuvoje ir vis dar turi čia veikiančios įmonės akcijų. Vis dėlto pareigūnai neaptiko jokių realių jo įmonės veiklos požymių. Bastos leidimas gyventi mūsų šalyje buvo panaikintas.

V.Vakulenko, arba Basta, vadintas brangiausiai apmokamu Rusijos reperiu. Kartais jis rengdavo koncertus ir Lietuvoje. Tačiau beveik niekas nežinojo, kad V.Vakulenko čia atvykdavo ne tik koncertuoti, jis turėjo leidimą gyventi mūsų šalyje.

Priežastis, kodėl garsus Rusijos reperis gavo leidimą gyventi Lietuvoje, labai paprasta – jis yra Lietuvoje veikiančios įmonės „Autoklanas“ akcininkas. Tik kai Migracijos departamentas ėmėsi tikrinti reperio verslą Lietuvoje, jiems nepavyko rasti nei realių įmonės veiklos požymių, nei reperio pėdsakų jo nurodytoje gyvenamojoje vietoje Vilniuje.

Leidimas gyventi Lietuvoje V.Vakulenkai buvo panaikintas. Jis dėl tokio Lietuvos pareigūnų sprendimo bylinėjosi teismuose, bet bylas pralaimėjo. Teismas darė išvadą, kad reperis siekė piktnaudžiauti procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvoje.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė tvirtina, kad problema, kai dėl leidimų gyventi Lietuvoje užsieniečiai steigia fiktyvias įmones, mažėja. Tačiau ji pripažįsta, kad ši schema vis dar veikia ir yra naudojama vis rafinuočiau.

Dėl koncertų Kryme neįleidžiamas į Ukrainą

Reperis V.Vakulenko, arba Basta, Rusijoje renka pilnas koncertų sales ir stadionus, iš muzikos sukrautas jo turtas vertinamas milijonais dolerių.

Jis dalyvavo ir Kremliaus propagandiniuose projektuose, pavyzdžiui, buvo vienas iš komisijos narių, kurie rinko geriausias dainas apie tiltą, statomą į Rusijos aneksuotą Krymą. 2017 metais V.Vakulenko trejiems metams buvo uždrausta atvykti į Ukrainą dėl koncertų Kryme.

Anksčiau „Laisvės TV“ laida R.I.T.A. skelbė, kad V.Vakulenko yra Antono Treušnikovo verslo partneris Rusijoje. Pats V.Vakulenko per interviu žiniasklaidai A.Treušnikovą vadino savo draugu. A.Treušnikovas – Rusijos prezidento Vladimiro Putino bankininkais laikomų brolių Arkadijaus ir Boriso Rotenbergų valdomo SMP banko tarybos patarėjas. Šis bankas, kaip ir broliai Rotenbergai, yra tarp fizinių ir juridinių asmenų, kuriems pritaikytos sankcijos dėl Krymo aneksijos.

Antonas Treušnikovas
Antonas Treušnikovas

A.Treušnikovas taip pat turėjo leidimą gyventi Lietuvoje. Po žurnalistinių tyrimų Migracijos departamentas jį panaikino. Panašiu laiku buvo panaikintas ir reperio V.Vakulenkos leidimas gyventi Lietuvoje. Tik šiuo atveju viskas praėjo tyliai ir ažiotažo nesukėlė.

Nei įmonės veiklos, nei gyvenamosios vietos

Viskas prasidėjo 2015 metais, kai V.Vakulenko įgijo pusę Lietuvoje veikiančios įmonės „Autoklanas“ akcijų. Likusią pusę akcijų šioje įmonėje valdo A.Treušnikovo žmona Natalia Treušnikova, taip pat turėjusi leidimą gyventi Lietuvoje.

2016 metais V.Vakulenko kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad jis yra mūsų šalyje veikiančios įmonės akcininkas. Jam buvo išduotas leidimas, kuris turėjo galioti iki šių metų.

„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Vasilijus Vakulenko arba Basta
„Sputnik“/„Scanpix“ nuotr./Vasilijus Vakulenko arba Basta

2017 metų rugsėjį Migracijos departamento pareigūnams kilo įtarimų dėl V.Vakulenkos atvykimo į Lietuvą tikslų. Jie pradėjo patikrinimą ir siekė nustatyti, ar V.Vakulenko gyvena Lietuvoje ir ar jo bendrovė „Autoklanas“ iš tiesų vykdo veiklą.

Pareigūnai nuvyko bendrovės „Autoklanas“ registracijos adresu: Kalvarijų gatvė 85. Šį pastatą asmeniškai valdo sutuoktiniai Antonas ir Natalia Treušnikovai, jame įsikūręs muzikinis klubas „Legendos“.

Patikrinimo metu pareigūnai nustatė, kad ant pastato nėra įmonės „Autoklanas“ iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie įmonės veiklą. Pastatą šiuo adresu besinuomojančios įmonės „Kažkas tokio“ direktorė pareigūnus patikino, kad jos vadovaujama bendrovė nuomojasi visą pastatą, o bendrovė „Autoklanas“ jokios veiklos šiame pastate nevykdo.

Mato Miežonio / 15min nuotr./Kalvarijų g. 85, Vilnius
Mato Miežonio / 15min nuotr./Kalvarijų g. 85, Vilnius

Vėliau pareigūnai nuvyko kitu adresu, jis buvo nurodytas bendrovės direktorės N.Treušnikovos asmens byloje. Tačiau įmonės veiklos požymių čia taip pat rasti nepavyko, o kitos tuo adresu veikiančios bendrovės darbuotoja pareigūnams tvirtino, kad „Autoklanas“ ten jokios veiklos nevykdė.

„Autoklanas“ darbuotoja pareigūnams paaiškino, kad įmonės direktorė N.Treušnikova pareigas eina nuotoliniu būdu, nes gyvena Rusijoje. Pasak jos, įmonės akcininkas V.Vakulenko taip pat gyvena Rusijoje, o į Lietuvą atvyksta keletą kartų per metus.

Neradę V.Vakulenkos įmonės veiklos požymių, pareigūnai ėmė ieškoti gyvenamosios vietos, kurią Lietuvoje jis deklaravo. Pasirodo, V.Vakulenkos nurodytu adresu Vilniuje yra įsikūręs „Amicus“ viešbutis. Viešbučio darbuotoja pareigūnams paaiškino, kad V.Vakulenko viešbutyje negyveno ir negyvena.

Iš šių aplinkybių pareigūnai darė išvadą, kad V.Vakulenko Lietuvoje faktiškai negyvena, o prašydamas leidimo gyventi mūsų šalyje jis pareigūnams pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Po patikrinimo, 2017-ųjų pabaigoje Migracijos departamentas panaikino V.Vakulenkos leidimą gyventi Lietuvoje.

Teismas: V.Vakulenko siekė piktnaudžiauti procedūromis

2018-aisiais V.Vakulenko dėl tokio Migracijos departamento sprendimo bylinėjosi Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Jis tvirtino, kad pareigūnų išvados apie tai, kad šis neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, yra neteisingos, mat jo įmonė „Autoklanas“ yra išsinuomojusi 11 kambarių gyvenamąsias patalpas Palangoje.

V.Vakulenkos minėtas patalpas taip pat valdo A.Treušnikovas. Tai – mažas viešbutis, pavadintas „Vasaros ambasada“, esantis Palangos Meilės alėjoje, beveik pačiose kopose. V.Vakulenko teismui tvirtino turintis galimybę gyventi šiose patalpose.

Google Street View nuotr. /Viešbutis „Vasaros Ambasada“, esantis Palangos Meilės alėjoje
Google Street View nuotr. /Viešbutis „Vasaros Ambasada“, esantis Palangos Meilės alėjoje

Teismas tokius argumentus atmetė, nes V.Vakulenko apie šią gyvenamąją vietą niekada nepranešė Migracijos departamentui, be to, nepateikė jokių kitų duomenų, įrodančių, kad jis iš tiesų gyveno Lietuvoje. Teismo vertinimu, nebuvo išsklaidytos abejonės ir dėl bendrovės „Autoklanas“ veiklos.

Teismas nurodė, kad V.Vakulenko atvykimo į Lietuvą tikslai yra kitokie nei oficialiai deklaruoti. Jis siekė atitikti įstatyme nustatytas leidimo gyventi sąlygas, bet ne iš tiesų gyventi Lietuvoje.

„Įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas (V.Vakulenko, – 15min) siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje“, – rašoma teismo nutartyje.

V.Vakulenko bylą pralaimėjo, teismas jo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Vėliau V.Vakulenko šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šis jo skundą atmetė jau nebeskundžiama nutartimi.

Migracijos departamento vadovė: schemos naudojamos vis rafinuočiau

V.Vakulenko Lietuvoje iki šiol valdo bendrovės „Autoklanas“ akcijas. „Sodros“ duomenimis, šioje įmonėje dirba vienas darbuotojas.

Migracijos departamentas, paklaustas, ar po teismų sprendimų V.Vakulenko vis dar neturi leidimo gyventi mūsų šalyje, atsakė, kad „remiantis asmens duomenų apsaugos įstatymu, informacijos apie Vasilijų Vakulenko tretiesiems asmenims teikti negali“.

Departamentas pateikė statistiką, pagal kurią per pastaruosius trejus metus sumažėjo panaikintų leidimų gyventi Lietuvoje skaičius, nustačius, kad užsieniečių įmonės yra fiktyvios.

Įstatymas numato, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis dirba, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi. Taip pat nustačius, kad įmonė ar užsienietis neatitinka įstatymo punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso bendrovės akcijos.

Pasak departamento, šiuo pagrindu 2017 metais panaikinti 607 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, 2018 metais – 167, 2019 metais iki rugsėjo 25 dienos – 46 leidimai.

Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė 15min teigė, kad didžiausias fiktyvių įmonių pikas buvo 2014 metais, vėliau jų skaičius ėmė mažėti.

„Palaipsniui ir Migracijos departamentas sugriežtino kontrolę, ir buvo sugriežtintas įstatymas. Departamentas sudarė sutartį su Registrų centru, kur mes patys galim dabar finansinius dokumentus pasitikrinti. Taip, tų likučių (fiktyvių įmonių, – 15min) dar yra, kad panaikiname arba atsisakome išduoti leidimus gyventi Lietuvoje, bet palyginti su ankstesniais metais, tai skaičiai yra smarkiai sumažėję“, – sakė E.Gudzinskaitė.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Elena Gudzinskaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Elena Gudzinskaitė

Vis dėlto ji teigė, kad pareigūnams nėra lengva rasti fiktyvias įmones: „Kai labai primityviai imituojamas verslas, tokius dalykus greitai nustatome. Bet dažnai būna, kad iš pradžių išduodame leidimą, o vėliau stebime tą įmonę, ar ji realiai vykdo veiklą, ar nevykdo. Be to, dabar yra tarpininkai, kurie padeda fiktyvias įmones steigti, jie irgi skaito teismų sprendimus ir iš jų mokosi. Dėl to įmonės veiklos imitavimas tampa vis rafinuotesnis.“

Su pačiu V.Vakulenko 15min susisiekti nepavyko. Jo atstovai neatsakė į klausimus, ką garsus Rusijos reperis veikė Lietuvoje ir kokiu tikslu jam reikėjo leidimo gyventi mūsų šalyje.

Komentarai: 8

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Ekspertai pataria

Video

14:48
01:05
00:43

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min