Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Į vandenį kauniečiai neria stačia galva

Kauno mariose maudytis saugiau, nes čia budi gelbėtojai.
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Kauno mariose maudytis saugiau, nes čia budi gelbėtojai.
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Apie tai, jog prasidėjo vasara, skelbia ne tik kalendorius, bet ir mieste esančius vandens telkinius nugulę poilsiautojai.

Kaip ir ankstesniais metais, šiemet Kaune veikia trys oficialūs paplūdimiai – du prie Kauno marių ir vienas Lampėdžiuose. Juose nuo birželio 1 d. budi gelbėtojai, vandens kokybė reguliariai tikrinama. Tačiau vandens malonumų ištroškę miestiečiai be baimės brenda ir į neoficialias maudykles, nors gelbėtojai ir medikai perspėja, kad tai gali būti pavojinga.

Apie pasekmes negalvoja

„Visada sakydavau, kad žmonės nenardytų nepažįstamuose vandens telkiniuose. Tačiau šiemet esu dar kategoriškesnis: nardyti derėtų tik baseinuose, nes net ir nuo vaikystės pažįstamas tvenkinys, ežeras ar upė keičiasi – jos dugne gali atsirasti įdubų, akmenų. Todėl nardyti juose itin pavojinga“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės viešosios įstaigos Kauno klinikos Neurochirurgijos klinikos Stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Bronius Špakauskas.

Niekas nekalba, kad dalis skenduolių miršta ne dėl to, kad prigeria. Jie miršta, nes nerdami nusilaužia stuburą ir būna paralyžiuoti – nebeiškyla į paviršių, sakė Kauno klinikų neurochirurgas dr. B.Špakauskas.

Kasmet šiame skyriuje dėl maudynių metu patirtų įvairių traumų gydoma maždaug 20 pacientų. Praėjusi vasara buvo neįprasta ir gausi traumų: nors pirmieji pacientai ligoninę pasiekė tik liepą, per visą sezoną jų buvo apie 30, t. y. daugiau nei paprastai. Be to, įvairaus rimtumo stuburo ir galvos traumas patyrė nemažai vaikų ir paauglių.

Šiemet „nardytojų“ sezonas jau prasidėjo. Kauno klinikose gydomas jaunas vyras, kuriam lūžo kaklo slankstelis. Laimei, nebuvo pažeisti stuburo nervai, todėl vyriškis neparalyžiuotas ir turėtų visiškai pasveikti. Jo trauma nėra tipiška dar ir todėl, kad tai – iš tiesų nelaimingas atsitikimas.

Kauno mariose maudęsis vyras pasakojo, kad susižeidė, kai bėgant į vandenį jam susipynė kojos ir jis neatsargiai paniro.

Pavojingiausia upėse

Prasidėjusią vasarą jau pajuto ir ugniagesiai, kuriems taip pat tenka gelbėti neatsargius poilsiautojus. Nors maudynių sezonas tik prasidėjo, šiemet Kaune jau nuskendo 4 žmonės, dar vieną pavyko išgelbėti. 2010 metais Kaune skendo 33 žmonės. 28 jų žuvo, 5, laiku iškvietus pagalbą, pavyko išgelbėti.

Pasak Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovės spaudai Džiugintos Vaitkevičienės, statistika rodo, kad daugiausia nelaimių įvyksta upėse – Nemune, Neryje ar Nevėžyje. Kituose vandens telkiniuose nelaimių įvyko ženkliai mažiau.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Bronius Špakauskas.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Stuburo smegenų ir periferinių nervų chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Bronius Špakauskas.

„Paradoksalu, tačiau dažniausiai skęsta mokantieji plaukti. Tie, kas nemoka plaukti, bijo rizikuoti ir todėl nepatenka į tokias situacijas, kaip mokantieji“, – sakė ugniagesių atstovė.

Tiria tik paplūdimių vandenį

Traumos vandenyje – toli gražu ne vienintelė nelaimė, grasinanti tiems, kurie atgaivos nuo karščio ieško vandenyje. Oficialiuose miesto paplūdimiuose, taip pat Nemune ties Panemunės šilu bei Vaišvydavos karjere, vandens kokybės tyrimai atliekami visą sezoną – nuo birželio 1 d. iki rusėjo vidurio – kas dvi savaites.

Šiemet savivaldybės skelbtą konkursą šiems tyrimams atlikti laimėjo valstybinė įmonė „Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija“, su kuria metams pasirašyta sutartis. Šios paslaugos miestui kainuos 10 tūkst. Lt.

Valdininkai žada, kad informacija apie paplūdimių vandens kokybę nuolat bus atnaujinama ir skelbiama Kauno miesto savivaldybės puslapiuose. Jei būtų nustatyta tarša, apie tai gyventojai sužinotų paplūdimiuose bei iš spaudos ir kitų masinių informavimo priemonių. Šiuo metu interneto puslapyje www.aplinka.kaunas.lt galima rasti gegužę atlikto tyrimo duomenis. Jie rodo, kad Kauno paplūdimiuose maudytis saugu.

Ar saugu bristi į kitus mieste esančius vandens telkinius, specialistai negali atsakyti – jų vandens kokybė tiriama tik tuomet, kai kyla įtarimų dėl užkrato.

Naujovių nebus

Oficialių miesto paplūdimių švara ir saugumu juose ne pirmus metus rūpinasi bendrovė „Lagna“, su kuria savivaldybė pratęsė sutartį. Pasak Kauno miesto savivaldybės Miesto priežiūros skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, naujas konkursas neskelbtas, nes ankstesniais metais „Lagna“ su jai keltais reikalavimais susitvarkė be priekaištų.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kalniečių parke esančio tvenkinio vandens kokybės niekas netiria. Tačiau tai neatbaido nuo noro jame maudytis.
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Kalniečių parke esančio tvenkinio vandens kokybės niekas netiria.

Už miesto skirtus 180 tūkst. Lt iki sezono pradžios sutvarkytos išlaužytos šiukšliadėžės, suoliukai, maudymosi zona pažymėta plūdurais. Dalis lėšų skirta gelbėtojams, kurie – taip pat „Lagna“ darbuotojai. Jie rūpinsis ir paplūdimyje laiką leidžiančių kauniečių pramogomis: nuomos valtis ir vandens dviračius.

Jau seniai brandinama idėjai įrengti dar vieną oficialų paplūdimį Panemunėje. Nors čia ir dabar gausu poilsiautojų, norima, jog ši teritorija taptų dar patrauklesne ir ją būtų galima paskelbti dar vienu miesto paplūdimiu. Tačiau kol kas naujo paplūdimio kontūrai braižomi tik popieriuje, nes nėra pinigų.

Ugniagesiai pataria:

  • Geriausia maudytis ryte arba vakare, kai šilta, bet nėra pavojaus perkaisti. „Atidarę“ maudymosi sezoną pirmaisiais kartais plaukiokite ne ilgiau nei 3–4 minutes. Buvimo vandenyje laiką palaipsniui galite ilginti iki 20 min.

  • Jokiu būdu nesušalkite, o pajutę, kad šalta, tuoj pat lipkite iš vandens. Sušalus gali iškilti mėšlungio pavojus, sutrikti (arba visai sustoti) kvėpavimas, galima prarasti sąmonę.

  • Neikite į vandenį, nenardykite, jei ilgai buvote saulėkaitoje. Per staigūs temperatūros pokyčiai sutraukia raumenis, gali sustoti kvėpavimas.

  • Nebriskite į vandenį, jei esate apsvaigęs nuo alkoholio, kvaišalų – šios medžiagos trikdo normalią smegenų veiklą, tad galite prarasti budrumą ir neįvertinti pavojų. Taip pat nesimaudykite, jei esate ką tik pavalgęs.

  • Niekuomet nenardykite nepažįstamose, specialiai nardyti neįrengtose vietose.

  • Neplaukite per toli nuo kranto, ypač už specialiai tam pritvirtintų plūdurų, nes galite pervertinę savo jėgas nebesugebėti parplaukti. Jei pajutote, kad pavargote, nepulkite į paniką. Išmokite pailsėti vandenyje – apsiverskite ant nugaros ir laikydamiesi vandenyje atgaukite jėgas.

  • Jei jus pagavo vandens srovė, nesistenkite su ja kovoti. Reikia plaukti pasroviui ir palaipsniui artėti prie kranto.

  • Nesutrikite, net jei patekote į vandens sūkurį. Reikia pasistengti įkvėpti kuo daugiau oro į plaučius, panerti ir pamėginti po vandeniu padaryti didelį yrį į šoną. Tuomet lengvai išsivaduosite iš sūkurio.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min