Šie metai I.Krivickaitei – išskirtiniai. Drąsi paauglė išgarsėjo savo gerais darbais: kartu su „Mamų unija“ vėžiu sergantiems vaikams surinko daugiau nei 80 tūkst. eurų ir ištesėjo pažadą akcijai pasibaigus nusiskusti ilgus plaukus. Tai buvo solidarumo ženklas, prie kurio prisidėjo ir garsūs Lietuvos žmonės.
Gyvenimas pasikeitė akimirksniu
Po ne vieną mėnesį trukusios pagalbos vaikams staiga jos prireikė ir pačiai Ievai. Nuo ankstyvos vaikystės I.Krivickaitė serga cukriniu diabetu – liga „banguoja“. Kartais – labai smarkiai paūmėja. Todėl ne vienas šventes Ieva yra praleidusi ligoninėje.
„Prieš Kalėdas paprastai labai daug darbų, visi visko nori, visi visur skuba. Per tą skubėjimą net kelios sekundės pamatuoti cukrų būdavo per didelė prabanga. Todėl šiuo laikotarpiu diabeto kontrolė kasmet suprastėdavo“, – pasakoja I.Krivickaitė.
Šiemet – viskas kitaip. Čikagos lietuvių „Rotary“ klubas merginai padovanojo modernią insulino pompą su integruotu monitoringu, kainuojančią apie 4200 eurų.
„Ši pompa ne tik leidžia vaistus, pati suskaičiuoja, kiek jų reikia prieš valgį ar esant aukštai glikemijai, bet ir yra sujungta su sensoriaus kateteriu, todėl piešia kreives, parodydama, kai cukrus smarkiai sumažėja, ar signalizuodama, kai šauna į viršų.
Tokiu būdu visą parą galiu stebėti glikemijas, patirdama tik du dūrius į pirštą. Nors su šia pompa ir sensoriumi draugauju tik pora savaičių, gyvenimo kokybė pasikeitė iškart“, – pasakoja Ieva.
Kas savaitę keičiamo kateterio kaina siekia apie 55 eurus. Tačiau Ievai nereikia galvoti apie išlaidas: geros valios žmonės, išgirdę apie prastą merginos sveikatos būklę, paaukojo lėšų kokybiškai diabeto kontrolei užtikrinti: „Kateteriams, juostelėms bei sensoriaus adatoms užteks daugiau nei metams.“
Svajones pildo „fėjos“ ir „nykštukai“
Gera savijauta Ievai leidžia visą energiją ir dėmesį skirti vaikų, augančių vargingai gyvenančiose gausiose šeimose, kalėdiniams troškimams pildyti. Tą Ieva daro jau ne pirmus metus. Tiesa, šiemet svajonių pildymo mastai smarkiai išaugo – bus pradžiuginti net 65 vaikai.
Visi pilni šilumos ir gėrio, o parduotuvės sandėlis virto Kalėdų Senio dirbtuvėmis.
Apie vaikų svajones Ieva ne kartą skelbė savo „Facebook“ paskyroje: „Fėjų daugiau nei svajonių. Žmonės labai nori prisidėti.“
Vieni įsipareigoja nupirkti daiktą, kurio vaikas geidžia. Antri padeda pakuoti dovanas. Treti gelbėja transportu.
„Radisto“ Rolando žmonos Ievos Mackevičienės automobilio bagažinė pilna dovanų. Ji turi daug sekėjų, savo sienoje pasidalijo prašymu prisidėti ir pati tas dovanas surenka, taip man labai padėdama“, – atsiuntusi nuotrauką pasakoja Ieva.
Be to, „Happeak“ parduotuvės Vilniuje ir Kaune sutiko priiminėti dovanas: „Mano bendrabučio kambaryje jos tiesiog netilptų. Pardavėjos man vis siunčia nuotraukas ir rašo, kad ateidami žmonės atneša daug geros energijos. Visi pilni šilumos ir gėrio, o parduotuvės sandėlis virto Kalėdų Senio dirbtuvėmis.“
Svajoti reikėjo padrąsinti
Kaip ir kasmet, dovanos pasieks šeimas iš Žemaitijos ir bus išdalytos vaikams, į kurių namus Kalėdos ateina ne visada.
„Yra ir ligoniukų, bet jų svajones prieš šventes dažniausiai išpildo įvairūs paramos fondai, organizacijos”, – pažymi Ieva.
Vienas berniukas rašė: „Noriu laikroduko su rodyklėmis, kad jį pažinti galėčiau. Ir jei ne per daug prašau, dar ir batukų, kad kojos nebešaltų.
Ji užtikrina, kad padeda pildyti vaikų svajones, o ne poreikius. „Juk Kalėdos!“ – plačiai šypsosi plungiškė ir pasidžiaugia, kad visos svajonės jau turi šeimininką.
O svajonės – labai įvairios. „Vienas berniukas rašė: „Noriu laikroduko su rodyklėmis, kad jį pažinti galėčiau. Ir jei ne per daug prašau, dar ir batukų, kad kojos nebešaltų“, – septynmečio laišką cituoja Ieva, raginusi vaikus drąsiai svajoti, rašyti laiškus Kalėdų Seneliui, piešti.
„Kad nebūtų didelės tėvų įtakos. Tiesa, socialinės darbuotojos, su kuriomis dėl visko tariuosi, pasako ir tuos pagrindinius šeimų poreikius – pildome ir juos“, – kalba Ieva.
Ilgai ieškojo šeimininko
Viena mergaitė, auganti gausioje šeimoje, išdrįso paprašyti fotoaparato.
„Su socialine darbuotoja išsiaiškinome, ar tai – tikras noras, ar tik vienkartinė užgaida. Tačiau mergytė su turimu telefonu, kurio kamera – tragiška, net kuria paveikslėlius. Ji fotografuoja seseris ir labai norėtų lankyti fotografijos būrelį“, – pasakoja I.Krivickaitė.
Ši svajonė jai pasirodė be galo graži. „Nors ji daug didesnė už kitas, įtraukiau ją į bendrą svajonių sąrašą ir siųsdavau žmonėms. Visi ją aplenkdavo, tačiau, matyt, kiekviena svajonė anksčiau ar vėliau randa savo šeimininką. Viena visuomenėje gerai žinoma moteris išpildys ne tik šią svajonę, bet ir suteiks galimybę lankyti būrelį!“ – džiaugsmo neslepia Ieva.
Geradarių vardų ji neatskleidžia. „Nežinau, ar jie to norėtų. Be to, stengiuosi neminėti, nes visų net nesuminėčiau – jų tiek daug! Nesinori ko nors praleisti“, – paaiškina mergina.
Džiaugsmas liejasi per kraštus
Beveik visos svajonės jau įgavo materialų veidą. Dalis jų – papildytos kokiu nors skanėstu. Didžiuma – ir supakuotos.
„Telieka nuvežti į Plungę ir išvežioti po kaimelius, vienkiemius ir bendrabučius. O tada nufotografuoti ir toms „fėjoms“ bei „nykštukams“ parodyti“, – veiksmų planą pristato Ieva.
Tai jiems daro įspūdį, juolab, kad viena mergaitė pasakojo, jog šeima taupo pinigus, kad nusipirktų šluotą.
Vaikai dar lapkritį klausinėjo socialinių darbuotojų, ar šiemet atvažiuos Ieva. Kaip jiems paaiškinamas tas dovanų lietus?
„Vyresniems pasakoju, kad jiems linksmų švenčių likti žmonės, kurie turi galimybę ir noro padėti. Mažiesiems sakome, kad dovanas mums perdavė fėjos ar nykštukai“, – patirtimi dalijasi I.Krivickaitė.
Ji užtikrina – vaikai be galo džiaugiasi: „Per Kalėdas išsipildo jų troškimai, apie kuriuos galvojo visus metus. Visada prašau geradarių, kad vaikams parašytų laiškus, paskatintų būti gerais, svajoti, mokytis. Tai jiems daro įspūdį, juolab, kad viena mergaitė pasakojo, jog šeima taupo pinigus, kad nusipirktų šluotą.“
„Vakar gavau laišką, kad vienas paauglys prisidirbo ir svajonės išpildymo nevertas. Tėvai ir socialinė darbuotoja tikėjosi, kad jis pasitaisys. Deja. Elgesys toks prastas, kad jaunuolį gali tekti vežti į socializacijos centrą. Liūdna, nes tada jo aplankyti negalėčiau. O norėtųsi ir dovaną atvežti, ir paskatinti, pakalbėti. Juk kartais vienas žodis gali pakeisti gyvenimą“, – svarsto Ieva.
Pradžia Vilniuje buvo labai sunki, tačiau dabar jau viskas kitaip.
Nauja pradžia Vilniuje
Kur bėgs pačios Ievos šventės? „Kūčios – su mama. Tačiau per Kalėdas grįšiu į Vilnių – pas vaikus, kurie bus likę ligoninėje“, – pasakoja.
Keletą metų šventes ji pati sutikdavo ligoninėje, nes jausdavosi blogai.
„Pernai šventes leidau namie, bet prieš gimtadienį atsidūriau ligoninėje. Jaučiu, kad šiemet jų nereikės. Labai noriu ir tikiu. Mano gyvenimas pasikeitė iš esmės: nauja mokykla, nauji žmonės, kurie labai daug padeda. Pradžia Vilniuje buvo labai sunki, tačiau dabar jau viskas kitaip“, – sužybsi akimis.
