Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 7d. 14:05

Tyrimas: lietuviai noriai rūšiuoja atliekas

Atliekų rūšiavimo konteineriai Žalias
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Atliekų rūšiavimo konteineriai

Jeigu vienam Lietuvos gyventojui tektų kartą per metus išmesti susikaupusias šiukšles, vidutiniškai tai būtų net 464 kg atliekų – maždaug tiek sveria stumbro patelė. Tyrimai rodo, kad apie pusė šio kiekio gali būti perdirbama – taip būtų tausojami gamtos ištekliai, mažinama aplinkos tarša, taupoma energija, nes gamybai naudojant žaliavą iš perdirbtų atliekų, reikia ženkliai mažiau energijos, nei būtų sunaudota išgaunant bei apdorojant naujus išteklius. Perdirbti atliekas į iš naujo panaudotinas žaliavas nebūtų galima be tinkamo atliekų rūšiavimo.

Tarptautinės energetikos bendrovės „Ignitis grupė“ užsakymu „Spinter research“ atliko šalies gyventojų nuomonės tyrimą apie atliekų rūšiavimą.

Apklausa parodė, kad absoliuti dauguma, net 91 proc. Lietuvos gyventojų, rūšiuoja kasdieninėje veikloje susidarančias atliekas: 43 proc. rūšiuoja visas atliekas, 48 proc. – kai kurias atliekas. Remiantis tyrimo rezultatais, rūšiuojančios visas atliekas dažniau įvardijo moterys, vyresnio amžiaus (46 m. ir daugiau) respondentai ir kaimo vietovių gyventojai.

Kai kurias atliekas dažniau rūšiuoja vyrai ir didmiesčių gyventojai. Taigi, vis dar kas dešimtas gyventojas Lietuvoje nerūšiuoja atliekų, kurios paliekamos irti sąvartynuose arba ten atgula tūkstančiams metų, kaip pavyzdžiui stiklo atliekos.

123RF.com nuotr./Atliekos
123RF.com nuotr./Atliekos

„Matome, kad daugumai lietuvių klausimas „Ar rūšiuojate atliekas?“ nebėra svetimas – tai tampa kasdienybe ir sveiku įpročiu. Nepaisant to, didele problema išlieka tai, kad apie ketvirtadalis komunalinių atliekų vis dar šalinama sąvartynuose, o įvertinus vadinamą techninį kompostą, kurio kaip mums įprasto komposto negalima panaudoti žemdirbystėje, sąvartynus pasiekia apie pusė visų komunalinių atliekų.

Turėtume siekti, kad kuo daugiau atliekų būtų perdirbama, o tos, kurių negalima perdirbti, būtų panaudos energijos gamybai, o ne šalinamos sąvartynuose“, – teigia „Ignitis grupės“ šilumos ir elektros energijos sprendimų departamento vadovas Nerijus Rasburskis.

Norėdamos paskatinti visuomenę labiau domėtis žiedinės ekonomikos principais ir nauda bei daugiau sužinoti, kaip mažinti atliekų kiekį bei jas rūšiuoti, Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių komandos sukūrė šviečiamąsias svetaines (čia ir čia). Jose pasakojama, kodėl svarbus antrinis atliekų panaudojimas, kaip atliekų tvarkymo problemas sprendžia kitos šalys, pateikiama įdomių faktų ir pristatomas kogeneracinių jėgainių vaidmuo žiedinėje ekonomikoje.

Prisidėti prie žiedinės ekonomikos gali kiekvienas iš mūsų, net ir mažais žingsneliais pakeitęs vartojimo ir atliekų tvarkymo įpročius. Verta atsiminti, kad į mišrių komunalinių atliekų konteinerius patekusių atliekų išrūšiavimas reikalauja nemažai papildomų išteklių, atskirtos frakcijos būna užterštos, o tai blogina antrinių žaliavų kokybę ir riboja tolimesnį jų perdirbimą, todėl kur kas efektyviau yra namuose išskirstyti antriniam panaudojimui tinkamas atliekas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Atliekų rūšiavimo konteineriai
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Atliekų rūšiavimo konteineriai

Tinkamas atliekų išrūšiavimas jų susidarymo vietoje yra vienas svarbiausių žingsnių žiedinėje ekonomikoje.

Kogeneracinių jėgainių partneriai, žiedinės tekstilės ekonomikos sprendimų platformos TEXTALE.LT įkūrėjai, parengė keletą patarimų, kaip teisingai rūšiuoti atliekas. Pasižymėkite žingsnius, kuriuos verta padaryti, kad rūšiavimas namuose būtų paprastas, ir pradėkite juos įgyvendinti.

  • Įtraukite visą šeimą. Rūšiavimas gali tapti smagia šeimos iniciatyva, tad nepamirškite įtraukti visų šeimos narių. Pradėti galite nuo žaidimo, kurio metu susipažinsite su rūšiavimo taisyklėmis. Kartu su vaikais pasigaminkite ženklus jūsų rūšiuojamiems daiktams, pavyzdžiui: popieriui, plastikui, buitinėms atliekoms ir stiklui. Ženklus priklijuokite prie didelių dėžių ar ant sienos. Tuomet pasiruoškite ilgą įvairiausių daiktų, maisto produktų sąrašą. Turėdami ženklus ir sąrašą galite pradėti žaisti. Vienas šeimos narys skaito daikto pavadinimą, o kitas turi atsistoti prie to ženklo, kuris parodo, kaip teisingai tą daiktą rūšiuoti. Tai smagus žaidimas, padedantis formuoti teisingus rūšiavimo įpročius.

  • Išsiaiškinkite, kokias atliekas kaip rūšiuoti rekomenduoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalyviai. Ką galima ir ko negalima mesti į rūšiavimo konteinerius, paprastai nurodoma ant pačių atliekų konteinerių. Detalios rekomendacijos, kaip rūšiuoti skirtingas atliekas, pateikiamos atliekų sistemos organizatorių ir kitų tvarkytojų interneto svetainėse. Ten rasite informaciją apie tai, kokios atliekos surenkamos konteineriais, kur ir kaip tinkamai priduoti specifines atliekas (pavyzdžiui, tekstilės, medienos, didelių gabaritų, statybines, pavojingąsias, elektros ir elektronikos atliekas, baterijas ir akumuliatorius, padangas bei kitas). Atkreipkite dėmesį, kaip tinkamai skirtingus atliekų srautus paruošti (pavyzdžiui, kaip išvalyti pakuotę, kad ji neužterštų kitų atliekų konteineryje, kurias atliekas išardyti, ko – priešingai – geriau neiškomplektuoti).

  • Pasirūpinkite reikalingomis priemonėmis – kelių skyrių šiukšliadėžėmis ar kitomis daugkartinio naudojimo talpomis. Jei namie trūksta vietos, atminkite, kad švarias rūšiuojamas pakuotes ir kitas antrines žaliavas galite rinkti bendroje talpoje ir vėliau jas išskirstyti prie konteinerių. Rečiau susidarančias didelių gabaritų atliekas, elektros ir elektronikos, baterijų ir akumuliatorių, pavojingąsias ir kitas specifines atliekas galite laikinai pasaugoti namuose. Sukaupus didesnį kiekį, nuveškite priduoti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles. Taip pat nepamirškite pasidomėti apvažiuojamojo didelių gabaritų ir kitų specifinių atliekų srautų surinkimo grafiku, kitų prieinamų surinkimo iš namų paslaugų teikimo sąlygomis.

  • Atskirkite tai, ką dar galima panaudoti. Prieš išmesdami daiktą pagalvokite, ar jis negalėtų būti panaudotas dar kartą? Galbūt jums nereikalingas daiktas praverstų kitam. Tekstilės gaminiais, knygomis, buitine technika, indais, baldais ar kitais daiktais, kurie dar tinkami naudoti, galima dalintis per įvairias elektronines ar fizines daiktų mainų platformas. Verta pasidomėti ir kitomis jūsų gyvenamojoje vietovėje prieinamomis, daiktų pakartotinį naudojimą skatinančiomis alternatyvomis: tekstilę priduoti į ją renkančias naujų drabužių parduotuves, nenaudojamus daiktus padovanoti paramos organizacijoms, socialiniams verslams, kitoms žiedinės ekonomikos iniciatyvoms, taip padėsime daiktams kuo ilgiau išlikti vartojimo grandinėje.

  • Apgalvokite savo pirkinius. Prieš vykdami į parduotuvę pasiruoškite sąrašą daiktų ir produktų, kurių jums tikrai reikia. Darydami maisto produktų sąrašą pirmiausia pasitikrinkite, ką turite šaldytuve ir spintelėse. Pagal tai susiplanuokite patiekalus, o į pirkinių sąrašą įrašykite tik trūkstamus produktus. Tokiu būdu nusipirksite tai, ko jums reikia ir mažinsite maisto švaistymą.

  • Pasirinkite tinkamas pakuotes. Vykdami į parduotuvę pasiimkite daugkartinio naudojimo maišelius. Pirkdami produktus rinkitės tvariau pagamintą, mažiau supakuotą gaminį.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiškai su „Norfa“

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min