Dabar populiaru
Publikuota: 2015 balandžio 27d. 09:03

Infrastruktūros įstatymo esmė – kompensacijos įrengiantiems ją savo lėšomis

Kaunas – tvarus ir pilietiškas miestas, pažangaus verslo ir inovacijų lyderis, modernios ir įtraukiančios kultūros centras, besimokančių ir laimingų žmonių namai.
Kaunas

Darnią ir racionalią miestų plėtrą turintį užtikrinti Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą planuojama patvirtinti dar šiemet. Aplinkos ministerijos Teritorijų, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas teigė, kad šio įstatymo atsiradimas – labai svarbus žingsnis Lietuvai. Infrastruktūros įstatymo tikslas, visų pirma, užtikrinti, kad infrastruktūra ten, kur tai privalu, tikrai būtų įrengta. Antra – miestų prioritetinėse zonose savo lėšomis infrastruktūrą įrengiantiems gyventojams už tai mokėti kompensacijas.

Tikslingos lėšos

Racionali ir darni infrastruktūra – vienas svarbiausių kokybiško žmogaus gyvenimo veiksnių. Aplinkos ministerijos Teritorijų, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius tikino, kad būtent todėl privalu rūpintis jos įrengimu ir kokybe. „Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo tikslas, visų pirma, užtikrinti būtinos infrastruktūros įrengimą. Tam, aišku, reikia lėšų, todėl į minėtą įstatymą įtraukta infrastruktūros plėtros rėmimo programa. Joje numatyta, kad kiekviena savivaldybė turės turėti atskirą pinigų krepšelį, kuris bus skirtas tik infrastruktūros plėtrai, jokiems kitiems tikslams tos lėšos negalės būti panaudojamos“, – vieną esminių įstatymo nuostatų pristatė M.Narmontas.

Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo tikslas, visų pirma, užtikrinti būtinos infrastruktūros įrengimą.

„Iki šiol infrastruktūros vystymui savivaldybės pagal nuožiūrą skirdavo tam tikrą lėšų sumą iš bendro biudžeto, būtent todėl kartais ta suma būdavo, švelniai tariant, mažoka, o infrastruktūra – nevystoma. Savivaldybių padėtis tokia, kad pinigų joms trūksta, ir kiekvieno aprūpinti infrastruktūra ji tiesiog negali. Todėl sukūrėme savotišką „kompensacijų mechanizmą“, kuris leis tą infrastruktūrą vystyti darniai“, – neabejojo M.Narmontas.

Kompensacijų schema

„Kalbant apie Infrastruktūros įstatymą neretai pasigirsta priekaištų, kad norime įvesti kažkokią mokestinę prievolę, tačiau tai yra netiesa. Norime sukurti tam tikrą modelį, kuris garantuotų, kad infrastruktūra bus vystoma miesto numatytomis kryptimis, o žmonės, kurie investuos į tai – gaus kompensaciją“, – pasakojo M.Narmontas.

Departamento vadovas pateikė pavyzdį: „Įsivaizduokite, pasistatote namą tokioje teritorijoje, kurioje nėra nei kelių, nei vandentieko ar elektros sistemų. Viską įsirengiate savo lėšomis, tada atsikrausto kiti žmonės ir, aišku, visu tuo naudojasi. Tačiau į tą komfortą investavote jūs – taigi sąžininga, kad tam tikra dalis pinigų jums turi būti grąžinta.“

Norime sukurti tam tikrą modelį, kuris garantuotų, kad infrastruktūra bus vystoma miesto numatytomis kryptimis, o žmonės, kurie investuos į tai – gaus kompensaciją.

M.Narmontas pabrėžė, kad tokią sistemą planuojama įvesti tik urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose statyti nusprendusiems žmonės.

„Taigi iš to minėto tik infrastruktūrai skirto fondo pirmieji infrastruktūros vystytojai ir sulauks kompensacijų. Iš kur pinigai tame fonde? Iš tų, kurie prisijungia prie naujai sukurtos infrastruktūros. Nauji statytojai galės pasirinkti – ar mokėti kompensaciją pinigine išraiška ar vadinamąja natūra. Kas reikštų, jog už atitinkamą sumą naujai prisijungęs gyventojas patobulina esamą infrastruktūrą ar vysto ją dar plačiau“, – kalbėjo M.Narmontas.

Aišku, anot Departamento direktoriaus, dažnai bus pasirenkamas antras variantas, tačiau tai nėra blogai. M.Narmonto teigimu, taip bus pasiektas tikslas – infrastruktūra bus vystoma. „Jei žmogus vis dėlto pasirinks mokėti kompensaciją pinigine išraiška – ji bus pervesta pirmajam infrastruktūros įrengėjui. Kai jam priklausoma suma bus išmokėta, surinkti pinigai bus perskirstyti kitiems „pirmiesiems“, – apie kompensacijų sistemą pasakojo M.Narmontas, neabejojantis, kad planuojamas įstatymas bus labai didelis žingsnis racionalios ir darnios plėtros link.

Aplinkos ministerija pabrėžia, kokia svarbi yra racionali miestų plėtra. Chaotiškas miestų vystymasis gali padaryti nepataisomą žalą aplinkai. Tik darni miestų raida gali užtikrinti gamtos telkinių, kultūros paveldo ir kitų visuomenei svarbių objektų saugumą, taip pat urbanistinę ir žmonių gyvenimo kokybę bei galimybę vystytis biologinei įvairovei.

Parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija

AM-logo-bendras
Temos: 1 Infrastruktūra
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min