„Viso to būtų nebuvę, jeigu tai būtų buvusi tiesiog normali teisėkūros diskusija, kad reikia galbūt peržiūrėti kai kuriuos dalykus LRT reglamentavime ar valdyme, ar finansavime“, – Žinių radijui penktadienį sakė I.Šimonytė.
„Dabar patys socialdemokratai sukūrė šitą situaciją ir yra kažkaip nepatenkinti, kad kažkas ją mato. Tai akivaizdu, kad ją pamatys, nes mes nesame kažkokiam slaptam bunkeryje, kur išorėje žmonės negali įvertinti politikų veiksmų ir įvertinti, tarkim, kad ir EP rezoliuciją“, – teigė ji.
I.Šimonytė tvirtino įžvelgianti grėsmę demokratijai Lietuvoje mąstyme politikų, „kurie pradeda šitą karą su žiniasklaida“.
„Tose šalyse, kuriose demokratija jau dabar yra labai labai šlubuojanti (...), tie procesai paprastai prasideda nuo visuomeninio transliuotojo. Mes girdim visas šitas kalbas apie užsienio agentų įstatymą, kuris yra labai reikalingas neva (...), mes žinom iš kieno darbotvarkės šitie pasiūlymai ateina ir žinom, kokia yra demokratijos būklė tose šalyse“, – kalbėjo ji.
BNS rašė, kad ketvirtadienį 385 europarlamentarams balsavus už, 165 – prieš ir 35 susilaikius, EP priėmė rezoliuciją, kuria reiškiamas solidarumas su Lietuvos žurnalistais, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą.
Iš Lietuvos parlamentarų rezoliucijos nepalaikė Aurelijus Veryga, Waldemaras Tomaszewskis, Petras Gražulis ir Vytenis Povilas Andriukaitis, visi kiti Lietuvoje rinkti EP nariai balsavo už. Buvusi socdemų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė balsavime nedalyvavo.
Parlamento nariai prašo Europos Komisijos stebėti žiniasklaidos laisvės padėtį Lietuvoje, įvertinti, ar priimtos ir svarstomos LRT įstatymo pataisos neprieštarauja ES žiniasklaidos laisvės aktui bei teisės viršenybei, o nustačius tai, pasinaudoti teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra.
Debatai EP ir rezoliucija inicijuoti, kai praėjusių metų pabaigoje valdantieji Lietuvoje skubos tvarka bandė priimti LRT įstatymo pataisas, lengvinančias nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų.
Tai pavyko sustabdyti tik Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui patekus į ligoninę.
Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė. Pagal reglamentą, ji turės pateikti išvadas ir siūlymus, nors lieka neaišku, kokia forma šie bus pateikti.
Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengti kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.
Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.
I.Šimonytė pabrėžė, kad konservatoriai būdami Vyriausybėje praeityje siekė ne mažinti LRT biudžetą, o susieti jį su „kokiais nors objektyviais kriterijais tokiais kaip, pavyzdžiui, bendrasis vidaus produktas (BVP)“.
