Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Prenumeruoti
2017 12 13

Inovatyviausia chemijos mokytoja Daiva Ivaškevičienė: apie komandinį darbą, šimtukininkus ir atrakintas moksleivių širdis

Jau antrus metus iš eilės organizuojama „Inovatyviausio mokytojo“ iniciatyva, įvertinanti inovatyviausius Lietuvos mokytojus ir mokyklų vadovus. Šįmet šiame konkurse jėgas išbandė daugiau nei 200 mokytojų ir mokyklų vadovų iš visos Lietuvos. „Inovatyviausio mokytojo“ vardas suteiktas 7 pagrindinėse nominacijose, įteiktos ir 3 papildomos.
Kėdainių šviesiosios gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė Daiva Ivaškevičienė
Kėdainių šviesiosios gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė Daiva Ivaškevičienė / Giedrės Minelgaitės nuotr.

Apdovanojimai iškeliavo į aštuonis Lietuvos miestus ir dešimtį skirtingų bendrojo ugdymo įstaigų. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusių apdovanojimų metu pozityviame kontekste nuskambėjo ir Kėdainių šviesiosios gimnazijos pavadinimas. Inovatyviausia šalies biologijos, chemijos mokytoja pripažinta Daiva Ivaškevičienė (53), Kėdainių Šviesiosios gimnazijos chemijos mokytoja ekspertė, pedagoge dirbanti jau tris dešimtis metų.

Specialistė įvertinimu džiaugiasi, bet čia pat suskuba akcentuoti – vienas kalnų nuversti negali. Bet jeigu tavo komanda yra vieninga – tuomet nieko nėra neįmanomo. „Šis įvertinimas – labai smagus ir labai džiugina. Bet žmogus, tokį darbą, mokytojo darbą, darydamas vienas, niekada negalės džiaugtis dideliais pasiekimais. Tai – mano ir visos mūsų komandos rezultatas. Čia, Šviesiojoje gimnazijoje, mes turime labai gerą komandą. Mus sugeba suburti direktorės pavaduotoja ugdymui Asta Krasauskienė. Komandoje – stiprūs chemijos, biologijos ir fizikos mokytojai. Taip, nominuota aš, bet, iš tiesų, šita garbe galime dalintis mes visi. Juk dirbame bendrai.“

Kelia pedagogo profesijos prestižą

– Praėjusiais metais organizuotame „Inovatyviausių mokytojų“ konkurse patekote į biologijos–chemijos pedagogų trejetuką geriausiųjų, šiemet jums atiteko pirmoji vieta. Tai – didelis asmeninis pasiekimas?

– Didelis, iš tiesų. Ir ne tik asmeninis. Tai apskritai svarbus mokytojų darbo įvertinimas. Labai džiaugiuosi, kad tokia iniciatyva atsirado. Tokia, kuri atkreipia dėmesį į mokytoją. Šiandien jie nepelnytai nuvertinti, tad tokia iniciatyva išties prisideda prie profesijos prestižo kėlimo.

Manau, kad jeigu augalas auga dirvoje, kuri yra derlinga, jeigu mokykloje dirva yra palanki, o pedagogas jaučiasi gerai, jeigu mokytojas skatinamas, o ne gniuždomas, jeigu jam suteikta laisvė rinktis – tiek metodus, tiek tam tikras veiklas – jis gali nuveikti labai daug. Tai – visos gimnazijos įvertinimas, o konkrečiai – gamtos mokslų specialistų, kolegų, kurie dirba kartu su manimi.

– Šįmet paraiškas konkursui teikė daugiau nei du šimtai pedagogų ir mokyklų vadovų. Pagal ką buvo renkami nugalėtojai keliose skirtingose nominacijose?

– Pagal pasiekimus keliose pagrindinėse srityse. Pagal darbo rezultatus, pedagoginę lyderystę, iniciatyvumą, taip pat – pagal asmeninį tobulėjimą. Pagal tai, kaip mokytojas kelia savo kvalifikaciją, stengiasi tai daryti ir kokiais būdais, ar dalijasi gerąja patirtimi. Atsižvelgiant į šituos kriterijus buvo atrenkami trys geriausi kiekvienos nominacijos specialistai ir vienam jų skiriama pirmoji vieta.

Mokytojų kambaryje – rūpestis kiekvienu moksleiviu

– Sugrįžkime prie tų šiltų žodžių, kurių jūs negailite savo kolegoms. Kaip manote, kiek gi to komandinio darbo yra pedagogo profesijoje? Komandinio su klasėmis, komandinio... mokytojų kambaryje bei už jo ribų?

– Labai daug. Visų pirma, turi būti komanda tarp mokytojo ir mokinių. Jeigu mokytojas neras rakto į mokinių širdis, neras bendros kalbos su jais, ko gero, pasiekimų ir nebus.

Komandinio darbo labai daug gimnazijoje tarp mokytojų, kurie tarpusavyje derinasi, kalba apie mokinius, sprendžia pastarųjų problemas. Štai kad ir visai neseniai, per mokinių rudens atostogų dienas mes, Šviesiosios gimnazijos pedagogai, rinkomės ir aptarinėjome kiekvieną moksleivį atskirai: kuris su kokiomis problemomis susiduria, kurį reikėtų paskatinti. Tik komanda gali pasiekti gerų rezultatų.

– Daiva, o kaip atrasti kelią į kiekvieno moksleivio širdį? Į kiekvieno vaiko, augančio vis kitokioje šeimoje, turinčio skirtingas vertybes, įsitikinimus, tikslus?

– Kiekvienoje klasėje turime po trisdešimt mokinių ir raktą kiekvieno jų širdelės spynai atrakinti labai sunku. Nepavyksta juk kiekvieno moksleivio sudominti savo dėstomu dalyku. Tačiau manau, kad vieną mokinį labiau pažįsta vienas mokytojas, kitą – kitas. Tad, ko gero, atrakiname kiekvieno vaiko širdį. Vienas mokytojas – vieno, kitas – kito. Tai, vėlgi – komandinis darbas (šypteli).

Ne tik inovatyviausia, bet ir Metų mokytoja

– 2014 metais jums atiteko Kėdainių rajone Metų mokytojo titulas, inovatyviausiųjų rinkimuose šalyje buvote pastebėta jau du kartus... Ar įvertinimai ką nors keičia? Juk, galų gale, dirbame ne dėl įvertinimo. Smagu jį gavus, bet juk ir be įvertinimo, be liaupsių žmogus dirba – ir tai – ne pasaulio pabaiga...

– Įvertinimai malonūs, bet jų pernelyg nesureikšminu. Kaip dirbai, kaip stengeisi iki įvertinimų – taip ir toliau dirbsi, kiek tik jėgos leis, po jų (šypteli). Nes jos irgi ribotos. Kiekvienas turi savo galimybių ribas.

Komandinio darbo labai daug gimnazijoje tarp mokytojų, kurie tarpusavyje derinasi, kalba apie mokinius, sprendžia pastarųjų problemas.

– Ar lengva būti Šviesiosios gimnazijos mokytoju?

– Negaliu pasakyti, kad Šviesiojoje gimnazijoje dirbti mokytoju lengva. Jeigu mokykloje, į kurią renkasi mažiau motyvuoti vaikai, yra vienokių ar kitokių problemų, pavyzdžiui, drausmės, tai Šviesiojoje dirbdamas turi ruoštis daug, kad turėtum ką tam vaikui duoti, nes jis tikisi. Jam nebūtų gera ta pamoka, kurioje nėra ką veikti. Jie nori mokytis daug. Šviesiosios pedagogu būti nelengva, bet malonu.

Mokslas, kuriam būtina laki vaizduotė

– Talentas, gabumai, sugebėjimai „krimsti“ chemijos uždavinius – gamtos duota, ar išmokstama, jeigu reikia, juodu darbu? Kitaip sakant – ar išmanyti chemijos mokslą yra gryniausia duotybė, o gal kas vakarą po tris valandas virš knygos palinkęs moksleivis irgi gali tapti neblogu chemiku?

– Manau, kad chemija – ne visiems įkandamas riešutėlis. Tai – dalykas, kuriam reikia ne vien loginio mąstymo. Reikia ir fantazijos – įsivaizduoti, kaip viskas juda, kaip atrodo molekulės, kaip jonai keičiasi vietomis. Kartais matematikai labai gabus moksleivis pasako: „Chemija, ne man“. Galbūt moksleivis neturi vaizduotės, tad nelabai įsivaizduoja, kaip vyksta cheminiai procesai.

Taip, chemijai reikia matematikos. Bet lygiai taip pat reikia ir vaizduotės.

– Tikslieji mokslai, tame tarpe – ir chemija – tikrai nėra iš lengvųjų. Kaip jį kuo įdomiau pateikti moksleiviams?

– Manau, kad chemija – vieniems įdomu, kitiems – ne taip įdomu (šypteli). Iš tiesų, chemija yra netgi labai įdomus mokslas. Tiesiog kai kurie mokiniai – tikri humanitarai, kuriems chemija įdomi tada, kuomet reikia daryti bandymus, kuomet neprašoma pernelyg daug aiškintis, kas jų metu vyksta, kai bandymų metu keičiasi spalvos ir skiriasi dujos. Bet kuomet reikia gilintis į šiuos procesus, kai reikia rašyti reakcijų lygtis, reikia spręsti uždavinukus – tada tai tampa nebe taip įdomu.

Na o linkusiems į tiksliuosius mokslus chemija išties patinka. Jiems įdomu ne tik besikeičiančios spalvos, nesiskiriančios dujos ar nuosėdos, jiems įdomu suprasti, kas ten vyksta. Jie geba suvokti ir paaiškinti.

Šimtukai – dar ne viskas

– O ar chemijos mokytojas pats turi mokytis visą gyvenimą?

– Žinoma (šypteli). Iš tikrųjų, pačios chemijos pagrindų mokytis mums nebereikia, nes chemija ne toks dalykas, kaip lietuvių kalba, kur iki Nepriklausomybės paskelbimo su moksleiviais teko analizuoti vienus kūrinius, vėliau – pereiti prie kitų... Ne toks dalykas, kur kartas nuo karto keičiamos kalbos, skyrybos taisyklės ir jų traktavimas... Chemijos moksle pokyčių mažiau (šypteli).

Bet ir mes nuolat mokomės, ruošiamės pamokoms, nes su kiekviena klase dirbi vis kitaip. Kiekvienoje, o kartais, net ir toje pačioje klasėje yra labai skirtingų vaikų – judresni ar mažiau judrūs, silpnesni ar stipresni. Turi apgalvoti, kaip pateikti medžiagą ir pasiekti rezultatą, kurį nori pasiekti. Besiruošiant pamokoms praleidi dalį savaitgalio. Taip tu prarandi laiką bendravimui su savo šeima.

Manau, kad chemija – vieniems įdomu, kitiems – ne taip įdomu (šypteli). Iš tiesų, chemija yra netgi labai įdomus mokslas.

Kitas dalykas – klasėje yra trys dešimtys moksleivių. Tu duodi jiems kontrolinį darbą, kartas nuo karto, baigus skyrių. Po jo tu taisai jų darbus. O čia, Šviesiojoje gimnazijoje, kur moksleiviai – labai motyvuoti, jie prirašo labai daug. Jau vien vienos klasės darbus ištaisyti yra milžiniškas darbas, kartais užtrunki visą dieną. O pas mus klasių toli gražu ne viena.

– Jūsų ruošiami moksleiviai nuolat dalyvauja respublikiniuose konkursuose, olimpiadose ir užima prizines vietas, tampa laureatais, aukštais balais išlaiko valstybinį chemijos egzaminą. Na o kiek gi „šimtukininkų“ teko išleisti į gyvenimą?

– Ooo... Žinote, manau, kad be reikalo sureikšminame brandos egzaminų šimtukus. Tai nėra labai teisingas požiūris. Jau aštuoniasdešimt šeši balai, surinkti iš chemijos brandos egzamino, yra labai gerai, yra aukštesnysis lygis. Moksleivių, gavusių virš 86 balų buvo nemažai. Tiksliai kiek – nežinau, suskaičiavusi nesu (šypteli).

– Norite pasakyti, kad šimtukai – dar ne viskas?

– Tikrai taip! Žinote, būna tokių atveju, kai puikiai žinome, kad mokinys bus labai geras studentas ir po to darbuotojas, tačiau egzaminą išlaiko blogiau nei galėtų, nes tai susiję su labai didele įtampa, kurią ne visi atlaiko.

Pakeltas tonas – ne moksleivio, bet pedagogo problema

– Dvejetais moksleivius dažnai nubaudžiate?

– Na, jeigu jis visiškai nieko neparašė kontrolinio darbo lape, jeigu, pagal vertinimo kriterijus, neuždirbo nė taško, arba tik kelis – tiek, kiek surinkus gaunamas dvejetas – rašau. Tačiau už elgesį – niekada.

– O ar chemijos mokytoja ekspertė Daiva dažnai pakelia balsą pamokos metu?

– Stengiuosi jo nekelti (šypteli). Kartais nepavyksta. Bet manau, kad tokie atvejai – mano problema. Stengiuosi iš vaikų išreikalauti tai, ko reikia, balso nekeldama.

– Išgirsta?

– Dažniausiai išgirsta. Moksleiviai supranta, kad vis dėl to padaryti tai, ko paprašiau, reikės.

Svajojo tapti lituaniste

– Daiva, pasirinkote chemijos mokytojos specialybę. Tikslieji mokslai jau seniai domino?

– Man visi dalykai mokykloje sekėsi gerai, bet ilgą laiką svajojau tapti... lietuvių kalbos mokytoja. Vis tik dvyliktoje klasėje apsisprendžiau tapti chemike (šypteli). Mokiausi sustiprintoje chemijos klasėje, šis mokslas man nebuvo sudėtingas. Tuo metu, kai pati mokiausi, mums buvo ne dvi savaitinės chemijos pamokos, bet ir dar keturios papildomos kas savaitę, tad tos chemijos tekę ragauti labai daug.

– O ar būna blogų mokinių?

– Na, jeigu dabar paprašytumėte išvardinti „blogus“ mokinius – tikrai nė vieno tokio įvardinti negalėčiau. O šiaip tai kartais tiesiog būna tokių mokinių, kurie paprasčiausiai nesupranta, kad jie ateina į mokyklą mokytis, kad ateina į ją tam, kad ko nors siektų. Jie kartais ateina į mokyklą galbūt dar patys nežinodami, ko jie į ją ateina.

Tačiau šiuo atveju aš omenyje turiu ne Šviesiąją gimnaziją. Mums, pedagogams, čia dirbti malonu, kadangi beveik visi mokiniai čia ateina motyvuoti. Galbūt vieno, kito moksleivio motyvacija kiek mažesnė, bet tokių moksleivių tikrai ne tiek jau ir daug.

Apie tuos nemotyvuotuosius kalbu apskritai, respublikiniu lygmeniu. Kai kurie mokiniai nežino, kas apskritai yra pagarba suaugusiam žmogui. Jie negerbia ne tik mokytojų, bet ir savo tėvų. Situacija Lietuvoje išties nėra gera.

– Ar Lietuvoje gerbiama pedagogo specialybė? Ar pakankamai vertinama?

– Nemanau, kad Lietuvoje pedagogo profesija pakankamai vertinama. Ir pagarba mokytojui Lietuvoje apskritai nėra tokia, kokia turėtų būti.

Nepakanka atversti vadovėlio puslapio

– Tai koks gi tas inovatyvus mokytojas, pedagogas?

– Manau, kad inovatyvus mokytojas yra panašus į daugelį kitų darbščių, žingeidžių, nuoširdžiai savo darbą dirbančių mokytojų. Šiemet inovatyviausio mokytojo apdovanojimas teko man, kitąmet teks kitam. Asmeniškai aš stengiuosi, kad pamokos būtų kuo įvairesnės ir įdomesnės. Pasirenku metodus, kurie geriausiai atskleidžia ir padeda įsisavinti medžiagą. Stengiuosi su moksleiviais atlikti kuo daugiau eksperimentinių darbų – tuomet jie geriau įsisavina. Kai kurias veiklas atlieku kitose edukacinėse erdvėse, už gimnazijos ribų. Moksleiviai dirba ir mobiliose laboratorijose, universitetinės gimnazijos klasės vyksta į Vilniaus Gedimino technikos universitetą, Aleksandro Stulginskio universitetą, stengiamės vežti moksleivius į įmones ir įstaigas, kurių esame aplankę ne vieną Kėdainių rajone.

Smagu, kad Šviesiojoje gimnazijoje turime neformaliąją – Sėkmės ir lyderystės mokyklėlę – tad galima sakyti, kad auginame ir auklėjame savo ateities moksleivius. Žymūs žmonės atvyksta pas mus, bendrauja su moksleiviais, dalijasi patirtimi ir išmintimi.

– Vadinasi, šios dienos moksleiviui neužtenka duoti vadovėlį ir pasakyti puslapio numerį?

– Tikrai ne. Šios dienos moksleiviai imlūs, žingeidūs ir dauguma žino, ko nori, turi savo tikslus jau mokyklos suole. Ir jie labai nori, kad mokytojai padėtų tuos tikslus įgyvendinti.

Tą mes ir darome (šypteli).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pranešimas apie prašymų dėl triukšmo mažinimo priemonių įgyvendinimo išlaidų kompensavimo priėmimą
Reklama
Atėjo metas apsitverti sklypą: specialistų patarimai
Reklama
Steikų diena: kaip paruošti sultingą ir burnoje tirpstantį steiką?
Reklama
„CFMOTO“ tapo naujos motociklų vairavimo akademijos Lietuvoje partneriais
Užsisakykite 15min naujienlaiškius