15min be reklamos
2022 11 26, 09:02

Internautai giria ruso užpultą barmeną užstojusį lietuvį: ar taip tikrai buvo?

Internete pastarosiomis dienomis skelbiama istorija apie lietuvį, kuris tariamai Turkijoje apgynė girto ruso turisto užsipultą barmeną, greičiausiai tėra vadinamoji miesto legenda. Nors kartu pridedamoje nuotraukoje matyti per karą išpopuliarėjusi frazė „Šlovė Ukrainai! Šlovė didvyriams!“, ji internete plinta jau ne vienerius metus, o anksčiau buvo publikuojama tiesiog kaip įdomus vaizdas iš Turkijos.
Nuotrauka su istorija apie konfliktą internete buvo skelbiama jau 2020 metais
Nuotrauka su istorija apie konfliktą internete buvo skelbiama jau 2020 metais / Ekrano nuotr. iš „Twitter“

Paskelbė antirusiška grupė

Nuotrauka, kurioje matyti dešinę ranką su dviem užlenktais kraštiniais pirštais (toks vadinamasis trijų pirštų pasveikinimas laikomas demokratijos ženklu) iškėlęs vyras, šiomis dienomis pasirodė vienoje lietuviškoje „Facebook“ grupėje.

Įrašu su šiuo vaizdu pasidalijęs vyras brūkštelėjo „Negaliu nei patvirtinti, nei paneigti.“ Jis turėjo omeny tekstą prie fotografijos.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Nuotrauka su istorija apie konfliktą pasirodė ir Lietuvoje
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Nuotrauka su istorija apie konfliktą pasirodė ir Lietuvoje

Trumpame komentare pasakojama apie incidentą, kuris nenurodytame Turkijos viešbutyje įvykęs šių metų birželį.

„Girtas rusas užsipuolė turkų barmeną, pradėjo jį įžeidinėti ir net bandė smogti, – teigiama 18 tūkst. narių turinčios „Facebook“ grupės „Mata Hari“ įraše. – Vienas lietuvis užstojo barmeną ir, ištaręs žodžius „Šlovė Ukrainai“, nokautavo rusą smūgiu į žandikaulį. Pusė viešbučio atsakė „Didvyriams šlovė!“

Grupė, kažkodėl pasivadinusi olandų šokėjos, kurtizanės ir, kaip manoma, vokiečių šnipės Matos Hari pseudonimu, jokios kitos informacijos nepateikė.

Nenurodyta, kada ir kur tiksliai įvyko incidentas, nepateikta daugiau aplinkybių – kodėl prasidėjo apsižodžiavimas, kodėl į konfliktą įsitraukė lietuvis. Nenurodytas ir jo vardas.

123rf.com nuotr./Konfliktas
123rf.com nuotr./Konfliktas

Prie lapkričio 22-ąją paskelbto trumpo teksto pridėta tik blanki nuotrauka, kurioje nedidelės parduotuvės fone matyti neįvardytas vyras su iškeltais trimis pirštais. Galima tik numanyti, kad tai – greičiausiai barmeną užstojęs lietuvis.

Iš parduotuvės iškaboje matomo žodžio kiriş (jis turkiškai reiškia „spindulys“) panašu, kad fotografuota Turkijoje. Parduotuvė greičiausiai vadinasi „Kiriş shop“.

Žemiau ukrainietiškai parašyta frazė, kurią karo metu įsiminė turbūt viso pasaulio gyventojai: Слава Україні Героям Слава!!!“ (ukr. „Šlovė Ukrainai, herojams šlovė!“).

Greičiausiai dėl tokio užrašo šioje vietoje ir su tokiu gestu nusifotografavo vyras. Ne itin ryškioje nuotraukoje sunku įžiūrėti jo gymį, bet galima spėti, kad tai yra turistas iš Ukrainos ar ją palaikantis žmogus.

Toks kadras tinka prie aprašytos istorijos – pozuojantysis galėjo būti ir barmenas, ir jį užstojęs lietuvis.

Labiau į praeitį – mažiau įdomių detalių

Tačiau internete randamos informacijos analizė leidžia manyti, kad istorija apie incidentą gali būti tik vadinamoji miesto legenda. Taip vadinamas šiuolaikinio folkloro žanras, apimantis išgalvotus teiginius, kurie platinami kaip teisingi, dažnai nutikę „draugo draugui“, pažįstamam, giminaičiui.

Miesto legendos gali patvirtinti moralės normas, atspindėti prietarus arba būti būdas įprasminti visuomenės nerimą. Anksčiau jos plito žodžiu, dabar tam pasitelkiamos įvairios medijos, ypač – socialiniai tinklai.

Be to, istorija buvo klaidingai susieta su kartu paskelbta nuotrauka – ši gerokai seniau pasirodė visai kitokiame kontekste.

123RF.com nuotr./, Turkija
123RF.com nuotr./, Turkija

„Google“ įvedus paskelbtą tekstą, pasiūloma tik nuoroda į liepos pradžioje „Facebook“ pasirodžiusį analogišką įrašą – su tokiu pačiu incidento aprašymu ir ta pačia nuotrauka. 3,3 tūkst. internautų po juo paspaudė „patinka“, bemaž 1 tūkst. pasidalijo.

Paieška „Yandex“ – rezultatyvesnė, pasirodo gerokai daugiau nuorodų. Pavyzdžiui, į dar vieną įrašą, paskelbtą „Facebook“ po 5 dienų, bet nesulaukusį jokio dėmesio.

Šie įrašai pasirodė vasarą, Ukrainoje vykstant karui, tad tikėtina, kad toks incidentas, kurio metu nuskambėjo Ukrainą palaikanti frazė, tikrai galėjo įvykti.

Bet „Yandex“ randa identišką įrašą su ta pačia nuotrauka, tik jau geresnės kokybės, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtą 2020 m. gruodžio pradžioje. Juo buvo pasidalyta daugiau nei 350 kartų, bemaž 1,5 tūkst. žmonių paspaudė „patinka“.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Nuotrauka su istorija apie konfliktą internete buvo skelbiama jau 2020 metais
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Nuotrauka su istorija apie konfliktą internete buvo skelbiama jau 2020 metais

Iš to galima daryti prielaidą, kad šiemet, Rusijai jau pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, buvo priminta sena istorija. 2020-aisiais toks incidentas irgi galėjo įvykti – reaguojant į Krymo aneksiją ir įvykius Donbase.

Tačiau „Yandex“ galima rasti dar senesnių įrašų – iš tų pačių 2020 m. pavasario, kuriuose pasirodo tik nuotrauka be istorijos apie konfliktą, kuriame dalyvavo rusas, turkas ir lietuvis.

„Čia – Turkija!“, – tąmet kovo 7-ąją lakoniškai pakomentavo vienas „Twitter“ vartotojas ukrainietis, tiesa, nepatikslinęs, ar prie parduotuvės įsiamžino jis.

Pora dienų anksčiau ta pati nuotrauka su paaiškinimu „Šiandien Turkijoje“ pasirodė šiame tinklaraštyje. Šiose nuotraukose jau galima įžiūrėti virš parduotuvės pavadinimo rusiškai parašytą frazę: „Natūralūs turkiški saldumynai, suvenyrai, cigaretės, kava, arbata“.

123RF.com nuotr./Kapadokija, Turkija
123RF.com nuotr./Kapadokija, Turkija

Bet ir tai nėra tikroji nuotraukos darymo data. Tai sufleruoja ir pozuojančio vyro apranga. Nors Turkija yra gerokai piečiau ir vidutinė kovo temperatūra sieka 19 laipsnių, žemutinė jos riba yra 9 laipsniai, tad šortams ir guminėms šlepetėms gali būti per šalta. Be to, fone matyti žaliuojantys medžiai, tad greičiausiai buvo fotografuota pavasario pabaigoje ar vasarą.

Kaip tik tokiu metu – birželio vidury, tik 2016-aisiais, ta pačia geros kokybės nuotrauka su vyru prie Ukrainą remiančios parduotuvės pasidalijo Madam Broškina prisistatanti „Twitter“ vartotoja.

„Visa širdimi myliu Ukrainą!!! Jei ir kritikuoju savo valdžią, tai nereiškia, kad man reikia „rusiško pasaulio“!!! Dvišaliais santykiais neužsiimu“, – savo paskyroje paaiškina Julija Klevcova (toks paskyros adrese įrašytas greičiausiai tikrasis merginos vardas).

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Nuotrauka internete pasirodė ne vėliau kaip 2016-aisiais, bet iš pradžių jokios istorijos apie incidentą nebuvo
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Nuotrauka internete pasirodė ne vėliau kaip 2016-aisiais, bet iš pradžių jokios istorijos apie incidentą nebuvo

Prie nuotraukos ji paaiškino, kad fotografuota Turkijoje, Kiriše. Miestelis tokiu pavadinimu tikrai yra netoli Kemero, pietų Turkijoje esančio kurorto. Kaip tik Kirišo pavadinimas nurodytas parduotuvės iškaboje.

Keliomis valandomis anksčiau tą pačią fotografiją paskelbė kitas „Twitter“ vartotojas – rusu iš Ukrainos prisistatantis Olegas. Jis nurodė, kad nuotrauka daryta ne Ukrainoje ir nepakeista redagavimo programa, ir taip pat paminėjo Kirišą.

Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Nuotrauka internete pasirodė ne vėliau kaip 2016-aisiais, bet iš pradžių jokios istorijos apie incidentą nebuvo
Ekrano nuotr. iš „Twitter“/Nuotrauka internete pasirodė ne vėliau kaip 2016-aisiais, bet iš pradžių jokios istorijos apie incidentą nebuvo

Identiška frazė ir nuotrauka tų pačių 2016-ųjų spalį atsirado socialiniame tinkle „Vkontakte“. Jei kuris nors iš minėtų ukrainiečių buvo jos autorius ar net pozavo, galima teigti, kad pastarasis įrašas buvo legendos apie konfliktą gimimo pradžia. Besidalijant fotografija išliko tik jos darymo vieta, o vaizdas buvo apipintas istorija, tinkančia pastarųjų metų įvykių kontekstui.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min