Vengiama investuoti į oro gynybą?
Vienas internautas savo „Facebook“ paskyroje retoriškai klausė: „Kodėl taip vengiama pirkti antidronines sistemas, o pinigai švaistomi pėstininkų kovos mašinoms ar „drakono dantims“?
Jis pats padarė išvadą: „Gal todėl, kad antidroninės sistemos matytų ne tik priešo dronus, bet ir kontrabandininkų maršrutus. O tada kai kam baigtųsi „biznis“. Ane Kaščiūnai (kalba netaisyta – red. past.)?“
Nuolat investuoja į oro gynybą
Lietuva nevengia pirkti antidroninių sistemų, kaip teigė internautas. Priešingai, oro gynyba yra stiprinama ir vystoma nuolatos. Informacija apie šiuos įsigijimus lengvai prieinama Krašto apsaugos ministerijos (KAM) interneto svetainėje.
Kaip nurodo ministerija, 2026 m. reikšminga gynybos biudžeto dalis skiriama oro gynybai – maždaug ketvirtadalis viso įsigijimų biudžeto bus investuojamas į oro erdvės stebėjimo ir oro gynybos stiprinimą.
Šiuo metu pagrindinis dėmesys skiriamas dronų aptikimo ir neutralizavimo gebėjimų plėtrai, visuomenės perspėjimo sistemos tobulinimui, glaudesniam institucijų tarpusavio bendradarbiavimui.
„Aktyviai plečiame radarų ir kitų sensorių tinklą, taip pat stipriname kovos su dronais pajėgumus įsigyjant tiek kinetines, tiek nekinetines priemones, – pažymėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. – Svarbu ne tik gebėti aptikti dronus, bet ir lygiagrečiai kurti integruotą dronų aptikimo ir perėmimo arba neutralizavimo sistemą.“
Reaguojant į augančią bepiločių orlaivių grėsmę, planuojama stiprinti ir pasyviąją gynybą svarbiausiuose objektuose, diegiant detektorius, jutiklius, barjerus bei kitus techninius sprendimus, kurios būtų derinamos su antidroninėmis ir elektroninėmis kovos sistemomis.
Kuriama integruota kovos prieš dronus sistema – kariuomenės ir tarnybų reikmėms papildomai įsigyjami pasyvūs ir aktyvūs radarai, individualios dronų aptikimo ir neutralizavimo priemonės.
Šios priemonės užtikrins efektyvesnį oro erdvės stebėjimą bei patikimesnį net ir žemai skrendančių objektų aptikimą.
Stiprinamas ir oro gynybos pajėgumas kovai su klasikinėmis grėsmėmis bei raketomis. Pirmosios divizijos oro gynybai skirta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NASAMS į Lietuvą pristatyta balandį. Oro gynybos baterija pradinį operacinį pajėgumą pasieks iki šių metų pabaigos. Divizijos brigadų oro gynybai gaminamos mobiliosios trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos MSHORAD, kurios Lietuvą pasieks jau 2027 m.
Balandžio pabaigoje KAM iš Švedijos gamintojo įsigijo papildomus naujos kartos „SAAB Giraffe X1“ radarus.
Birželio 11 d. pranešta, jog Lietuvą pasiekė „Bolide“ raketos, kurios skirtos nešiojamai trumpojo nuotolio priešlėktuvinei raketinei oro gynybos sistemai RBS-70.
Gegužės 5 d. JAV įmonė „Lockheed Martin“ oficialiai parodė pirmuosius Lietuvos įsigytus HIMARS paleidimo įrenginius, kurie pasitvirtino kare Ukrainoje.
Numatoma plėsti sensorių tinklą: padvigubinti vidutinio nuotolio radarų skaičių, tris kartus padidinti stacionarių kompensacinių radarų kiekį ir reikšmingai išplėsti mobiliųjų radarų parką.
Integruota oro erdvės gynyba Lietuvoje grindžiama daugiasluoksniu, koordinuotu modeliu, apimančiu erdvės stebėjimą, išankstinį perspėjimą, gynybą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.
„Toliau nuosekliai stipriname oro gynybos sritį, kuri išlieka vienu svarbiausių mūsų prioritetų. Turime aiškų ir nuoseklų oro gynybos stiprinimo planą, kurį įgyvendiname žingsnis po žingsnio – kiekviena nauja sistema, radaras ir raketa yra konkretus to plano rezultatas“, – teigė R.Kaunas.
NATO gynybos planuotojai įvertino ir akcentavo pavyzdinį Lietuvos gynybos finansavimą ir tai, kad didžioji jo dalis skiriama kritiškai svarbiems pajėgumams – Nacionalinei divizijai bei oro gynybai.
Kontrabanda stebima ir dabar
Lietuvos kariuomenė ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) jau dabar turi stebėjimo sistemas, kurias naudoja aptikdami įskrendančius kontrabandinius balionus ar dronus. Pasieniečiai reguliariai praneša apie perimtus kontrabandinius balionus.
Visame pasienyje su Baltarusija įdiegta VSAT stebėjimo sistema. Būtent dėl jos pasieniečių pajėgų reagavimas pastaraisiais metais tapo efektyvesnis, o kontrabandos gabentojams išaugo rizika būti sulaikytiems.
Kariuomenė vykdo oro erdvės stebėjimo bei gynybos užduotys. Karinės oro pajėgos praneša apie skrendančius objektus arba pasieniečiai per vaizdo stebėjimo sistemas ar akimi juos užfiksuoja patys. Lietuva taip pat pasitelkia ir naujas stebėjimo priemones, pavyzdžiui, dronus.
Be to, Lietuvos institucijos ieško oro gynybos sprendimų, kurie galėtų padėti kovoti su įvairiomis oro grėsmėmis – tiek balionais, tiek dronais. Gegužės pabaigoje buvo išbandyta stebėjimo sistema, sudaryta iš daugiaskluoksnio jutiklių tinklo, kuri geba aptikti, identifikuoti ir sekti įvairaus tipo orlaivius bei kontrabandinius balionus.
Lietuva vėliausiai kitų metų pradžioje tikisi įsigyti oro erdvės apsaugos nuo kontrabandinių balionų priemones. Šiuo metu kuriamos sistemos gali aptikti ir numušti balionus, tačiau ieškoma būdų, kaip užtikrinti, kad krovinys nukristų saugiai.
Pastaraisiais metais siekiant suvaldyti kontrabandą oro balionais Lietuvoje taikytos įvairios poveikio priemonės. Tarp jų – paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, sukurta jungtinė teisėsaugos darbo grupė efektyvesnei kovai su balionais gabenama kontrabanda, įvykdytos didelio masto ir veiksmingos operacijos prieš tokia nusikalstama veikla užsiimančius asmenis, priimtos įstatymų pataisos kovai su šiuo reiškiniu ir kt.
Nuo praėjusių metų lapkričio 24 d. pasienyje su Baltarusija vykdoma sustiprinta kontrolė. Lietuvos policijos koordinuojamoje operacijoje dalyvauja policijos, VSAT, Viešojo saugumo tarnybos, Muitinės departamento pareigūnai ir Karo policija. Nuo 2025 m. gruodžio 3 d. paramą sustiprintos kontrolės vykdymui teikia Lietuvos kariuomenė.
Neverta painioti oro gynybos su antžeminiu puolimu
Internautai ir anksčiau painiojo oro grėsmę su antžeminiu puolimu, nors prasmės tai daryti paprasčiausiai nėra. Tokiu atveju dažnai prisimenamos ir fortifikacijos, vadinamos „drakono dantimis“.
Taip pat skaitykite: „Drakono dantys“ prieš rusų raketas: internautai cituoja neduotus valdžios pažadus
VSAT teigimu, kontrmobilumo priemonės – svarbi Lietuvos gynybos koncepcijos dalis. Jomis didinamas atgrasomasis ir gynybinis valstybės potencialas ir valstybės sienos su Rusija bei Baltarusija saugumas. Agresijos atveju jos leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus.
Oro gynybos paskirtis visai kitokia. Vien ji būtų veiksminga tuo atveju, jei grėsmė kiltų tik iš oro, kaip, pavyzdžiui, yra kare Irane. Tačiau Lietuva vadovaujasi ir Ukrainos patirtimi. Apie vėl buvo kilusi diskusija, kuomet Seimas ėmėsi Kapčiamiesčio poligono projekto.
Tuomet premjerė Inga Ruginienė pareiškė, jog stiprinant šalies saugumą reikia investuoti ne tik į oro gynybą, bet ir į naujai steigiamą poligoną.
„Negalima supriešinti dviejų strategiškai svarbių priemonių. Ne vieną kartą (...) aš pati akcentavau, kad valstybės strateginė kryptis – sudėlioti saugumo prioritetus taip, kad mes visi kaip valstybė ir joje gyvenantys piliečiai jaustumėmės saugiai“, – sakė ministrė pirmininkė.
Opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas taip pat tvirtino, kad naujas Kapčiamiesčio poligonas yra reikalingas ruošiantis kitokiam karui nei Artimuosiuose Rytuose, kur intensyvias atakas iš oro prieš Iraną vykdo JAV ir Izraelis.
Pasak jo, galimas Rusijos karas Baltijos jūros regione skirtųsi nuo konflikto Artimuosiuose Rytuose ir labiau primintų Maskvos invaziją Ukrainoje, kurios metu siekiama okupuoti šalį, o ne tiesiog sunaikinti jos ginkluotę ir politinę vadovybę.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Lietuva į oro gynybą investuoja daug ir stiprina ją nuolatos. Šiuo metu pasieniečių ir kariuomenės naudojamos stebėjimo sistemos ir taip fiksuoja kontrabandinius balionus bei dronus.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
