2009 11 20

Investuotojams Kaunas patrauklumu nespindi

Giliai įsišaknijusi biurokratija, lėtai sprendžiami žemės nuosavybės klausimai, menka informacijos sklaida bei konkrečios strategijos trūkumas – tokias pagrindines kliūtis, trukdančias į Kauną plūstelti užsienio investuotojų milijonams, įvardina ekspertai.
Pasak E.Rimšaitės, miesto savivaldybei neskiriant pakankamai lėšų informacijos sklaidai apie Kauno regioną bei investavimo jame galimybes užsienio kompanijos paprasčiausiai nelabai ką težino.
Pasak E.Rimšaitės, miesto savivaldybei neskiriant pakankamai lėšų informacijos sklaidai apie Kauno regioną bei investavimo jame galimybes užsienio kompanijos paprasčiausiai nelabai ką težino. / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Šiais metais koją į Kauno regioną įkėlė nemažas būrys naujų investuotojų iš Suomijos, Rusijos, JAV bei kitų šalių, kurie per artimiausius metus čia planuoja investuoti daugiau nei 3 mlrd. Lt. Stambiausias žaidėjas, savo veiklą šįmet pradėjęs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje, yra suomių kompanija „Finfoum“. Izoliacines plokštes gaminanti įmonė iki 2012 metų į savo veiklą ketina investuoti apie 100 mln. Lt.

Nors iš pirmo žvilgsnio šie faktai bei skaičiai atrodo įspūdingai, anot ekspertų, Kaunas toli gražu neišnaudoja savo potencialo. Pasak „Kauno regiono plėtros agentūros“ projektų vadovės Eglės Rimšaitės, didžiausia užsienio investuotojų įvardinama problema yra didžiulės biurokratinės kliūtys, su kuriomis susiduria savo veiklą norintys pradėti verslininkai.

„Tiek dėl žemės, kuri priklauso privatiems žmonėms, tiek dėl valstybinės žemės, visi procesai yra labai sudėtingi. Sunku gauti statybos bei kitus leidimus. Be to, visi procesai užtrunka labai ilgai, – tvirtino specialistė, užsiminusi, jog potencialius investuotojus trikdo ir vis dar per aukštos nekilnojamojo turto kainos. – Jeigu nesikeis biurokratinės procedūros, investuotojai tikrai nepasiliks nei Kaune, nei Lietuvoje.“Kauno miesto savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas Vygintas Grinis akcentavo, jog sprendžiant žemės nuosavybės klausimus, savivaldos organai iki šiol neturi pakankamų galių.

„Žemė yra apskričių objektas, tai yra valstybinė problema. Savivalda žemės nevaldo visai. Gal kas nors pasikeis po apskričių panaikinimo kitais metais. Dabar savivaldybė žemę gali įsigyti tik dviem būdais – dėl sklypų iki 5 ha nutarimą gali priimti apskrities valdžia, dėl didesnių sprendžia Vyriausybė. Dažniausiai sprendimai būna neigiami“, – teigė valdininkas.

Apie Kauną nieko nežino

E.Rimšaitė gana kritiškai įvertino ir Kauno savivaldybės darbą užsienyje skleidžiant informaciją, skirtą sudominti potencialius investuotojus. „Investuotojai apie Kauno regioną nežino visai. Labai svarbu yra aktyviai dalyvauti įvairiose parodose pristatant Kauną bei skleidžiant informaciją. Tam nėra skiriama pakankamai lėšų. Valdžią vis bandome įtikinti, jog į tai investavus šiek tiek daugiau pinigų, grąža būtų garantuota, bet kol kas mums ne itin sekasi“, – liūdnai šyptelėjo Kauno regiono plėtros agentūros ekspertė.

V.Grinis į šį ekspertės priekaištą atkirto faktu, jog miesto savivaldybės delegacija kiekvienais metais dalyvauja Kanuose vykstančioje nekilnojamojo turto parodoje bei kasmet leidžia katalogą su informacija apie Kauno regioną. „Aišku, tobulėjimui ribų nėra, bet viskas priklauso nuo pinigų – kiek skiriama biudžete ir nuo sugebėjimo tuos pinigus protingai panaudoti. Tai yra sritis, kuri labai sunkiai pamatuojama pinigais. Nežinau, ar kiekvienam miestiečiui įmanoma paaiškinti, kodėl parodai reikia išleisti tiek pinigų ir kokia būtų grąža“, – kalbėjo valdininkas.

Būtina išryškinti stipriąsias puses

Kauno regiono plėtros agentūros atstovė, kalbėdama apie kitas problemas, trukdančias į šį regioną pritraukti daugiau investicijų iš užsienio, paminėjo prastą verslo klimatą bei strategijos nebuvimą.

„Lietuva pagal verslo klimato rodiklį pasauliniu mastu yra tikrai prastoje pozicijoje. Be to, Kaunas neturi gairių, strategijos, kokie investuotojai galėtų ateiti. Kaunas turėtų labiau akcentuoti investicijas į paslaugas, mokslinius tyrimus ir informacinių bei biotechnologijų sektorių. Konkretizavus strategiją, būtų galima ties šiomis konkrečiomis sritimis ir dirbti. Kitas labai svarbus dalykas – pagalba jau esamiems investuotoms. Netgi nebūtina ieškoti naujų – reikia išlaikyti esamus. Šiuo klausimu mūsų regionas vėlgi atrodo nekaip“, – konstatavo projektų vadovė E.Rimšaitė.
 

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius