Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 05 05, 16:03

Įrodymai akivaizdūs, bet jų nepaiso, o klimato kaitą painioja su orais

Mokslininkų įspėjimai apie kritinę klimato kaitos padėtį gąsdina ne visus. Kai kurie socialiniuose tinkluose sėja abejones dėl situacijos rimtumo ir neigia pasaulinį atšilimą, o savo teoriją bando įrodyti lygindami skirtingų laikotarpių orų temperatūrą. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas dr. Donatas Valiukas pastebėjo, kad klimato kaita yra daugiametė tendencija, todėl vienos dienos ar mėnesio orai su ja neturi nieko bendro.
Globalinis atšilimas
Globalinis atšilimas / 123RF.com nuotr.

„Klimato kaita yra reali“, – sarkastiškai pažymėjo vienas socialinio tinklo „Twitter“ vartotojas. Taip jis komentavo nuotraukų koliažą, kuriame lyginami 1986-ųjų ir šiųmetiniai orai Skandinavijos pusiasalyje. Kaip matyti iš pateiktų, atrodytų, vienos dienos duomenų, oro temperatūra prieš 36-erius metus buvo kiek aukštesnė nei 2022 m.

Šiuo „Twitter“ įrašu pasidalino beveik 500 vartotojų. Dalis pritariančiųjų komentaruose dalijosi panašiais nuotraukų koliažais.

Painioja orus ir klimato kaitą

„Čia, ko gero, yra labai aiškus orų ir klimato kaitos painiojimas“, – komentavo klimatologas D.Valiukas.

Pasak jo, orai nuolat kinta, todėl gali būti tiek šiltesni, tiek šaltesni – tai nereiškia, jog kiekvieni metai ar diena bus šiltesnė už prieš tai buvusias.

Klimato kaita yra daugiametė tendencija, vykstanti per 50, 100 ar daugiau metų.

„O ta tendencija, nepaisant to, kad gali pasitaikyti atskirų šaltų dienų, mėnesių ar net metų, rodo akivaizdų metinės oro temperatūros kilimą“, – paaiškino D.Valiukas ir pridėjo, kad kalbėdami apie vidutinę metinę oro temperatūrą Skandinavijoje nuo praėjusio šimtmečio pradžios iki dabar, matome, jog ji pakilo daugiau nei 2 laipsniais.

Pastarieji aštuoneri metai – šilčiausi

Remiantis NASA Goddardo kosminių tyrimų instituto mokslininkų atliekama temperatūros analize, vidutinė pasaulinė temperatūra nuo 1880 m. pakilo mažiausiai 1,1 laipsniu.

2021-aisiais pasaulinė temperatūra buvo šešta aukščiausia nuo 1880 m., kai buvo pradėti registruoti duomenys apie temperatūros pokyčius, informavo JAV mokslinės agentūros „National Oceanic and Atmospheric Administration“ (NOAA) mokslininkai.

Praėję metai yra 45-ieji iš eilės (nuo 1977 m.), kai pasaulinė temperatūra viršijo XX a. vidurkį. Vidutinė metinė temperatūra Afrikos žemyne tapo trečia aukščiausia per visą istoriją. Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Europoje bei Azijoje metinė temperatūra – tarp devynių šilčiausių per visą laikotarpį Nors Okeanijoje metinė temperatūra buvo aukštesnė už vidutinę, 2021-ieji buvo vėsiausi metai nuo 2012 m.

Šiltėjimo tendencijas pastaraisiais dešimtmečiais atspindi šešios didžiulės duomenų bazės: Europos vidutinės trukmės orų prognozių centro ERA5, kurią naudoja ES Koperniko klimato pokyčių tarnyba, minėta HadCRUT5, NOAA „GlobalTemp“, NASA GISTEMPv4, Japonijos meteorologijos agentūros JRA-55 ir Kalifornijoje įsikūrusios tyrimų organizacijos „Berkeley Earth“.

Vaizdo įraše, kuris pateiktas žemiau, galite matyti mūsų planetos temperatūros kaitą nuo 1880 m. iki 2021 m. Pastarieji aštuoneri metai yra šilčiausi nuo XIX a. pabaigos.

VIDEO: Global Warming from 1880 to 2021

Globalinis atšilimas nereiškia, kad temperatūra visur ir visada kyla vienodai. Viename regione ji gali 5 laipsniais pakilti, o kitame – 2 laipsniais nukristi.

Pavyzdžiui, itin šaltas žiemas vienoje vietoje gali atsverti itin šiltos žiemos kitoje pasaulio dalyje. Paprastai sausuma šyla labiau nei vandenynai, nes vanduo lėčiau sugeria ir atiduoda šilumą. Atšilimas taip pat gali smarkiai skirtis tam tikrose sausumos vietose ir vandenynų baseinuose.

Nors įtakos temperatūros pokyčiams turi natūrali jos kaita, dauguma įrodymų pirštu beda į labiausiai mūsų planetai kenkiančią žmogaus veiklą – ypač šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Prieš dvejus metus dėl koronaviruso pandemijos iškastinio kuro išmetamo anglies dvideginio kiekiai sumažėjo 5,6 proc., tačiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų – anglies dioksido, metano ir azoto oksido koncentracija atmosferoje 2020 m. ir 2021 m. ir toliau augo, teigta praeitų metų Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) pasaulio klimato būklės ataskaitoje.

PMO taip pat prognozavo, kad kai kur pasaulinė temperatūra gali viršyti 1,5 laipsnius per ateinančius penkis metus. Nors tokia tikimybė siekia 40 proc., keliuose regionuose pokyčiai jau vyksta.

Glazgo klimato paktas „nepakankamas“

2015 m. pasirašytu Paryžiaus susitarimu valstybės įsipareigojo neleisti pasaulio klimatui atšilti daugiau kaip 1,5-2 laipsniais, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos.

Praėjusiais metais Glazge vykusios JT klimato konferencijos COP26 delegatai iš beveik 200 pasaulio valstybių pasiekė naują pasaulinį susitarimą, kuriuo tikimasi įgyvendinti ambicingą tikslą, išsikeltą prieš septynerius metus.

Glazgo klimato paktas yra pirmasis susitarimas, nedviprasmiškai įpareigojantis signatares riboti anglių naudojimą.

Dokumento autoriai taip pat pažadėjo skirti didesnį finansavimą besivystančioms šalims, kad jos galėtų prisitaikyti prie šiltesnių ekologinių sąlygų.

„Scanpix“/AP nuotr./Glazge vykusios JT klimato konferencijos COP26 delegatai iš beveik 200 pasaulio valstybių vėlai šeštadienį pasiekė naują pasaulinį susitarimą
„Scanpix“/AP nuotr./Glazge vykusios JT klimato konferencijos COP26 delegatai iš beveik 200 pasaulio valstybių vėlai šeštadienį pasiekė naują pasaulinį susitarimą

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas tąkart pareiškė, kad pasaulis tebėra ant ekologinės katastrofos slenksčio. Nors sveikino per COP26 pasiektą pažangą, bet pabrėžė, kad jos „nepakanka“.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Facebook“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min