Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Iš pasivaikščiojimo – su kirmėlių užkratu

Šuo
Arūno Švelnos/BFL nuotr. / Šuo
Šaltinis: „Lietuvos žinios“
0
Skaitysiu vėliau
A A

Nemalonias ligas sukeliančių parazitinių kirminų kiaušinių gausu ant dygstančios žolės, į namus jie patenka prilipę ant avalynės ar naminių gyvūnų kojų.

Užkratas – kiekviename žingsnyje

Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC) 2008 metais tokio užkrato atvejų įregistravo penkis kartus daugiau nei 2007 metais. Pasak VVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Natalijos Abramovos, tai, kas liko ant žolės nutirpus sniegui, baugina visus gyventojus, ypač – medikus. Mat echinokokozės užkrato šaltiniu gali būti netvarkomos vaikų smėlio dėžės prie gyvenamųjų namų, darželių teritorijoje. Ant dygstančios žolės apstu įvairių žmogaus parazitinių kirmėlių kiaušinių, kurie prilimpa prie žmonių avalynės ar naminių gyvūnų kojų. Taip pat ir gyvūnų kailis gali būti aplipęs echinokoko kiaušiniais. Žmogus gali užsikrėsti nesilaikydamas asmens higienos, per neplautas daržoves, uogas. Cistų vėliau randama kepenyse, plaučiuose, rečiau – inkstuose, galvos smegenyse, kauluose.

N.Abramova pabrėžia, kad labai svarbu naminiams gyvūnams kasmet duoti antihelmintinių preparatų.

Ilgai nepasireiškia

„Ligos eiga dažnai daug metų būna be jokių simptomų arba pasireiškia bendri, daugeliui negalavimų būdingi požymiai - silpnumas, pykinimas, padidėjęs prakaitavimas, gali kristi svoris“, – pasakojo N.Abramova. Kepenų echinokokozei būdingas sunkumo jausmas, skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku. Taip pat gali išsivystyti gelta, atsirasti plaučių bei krūtinės skausmas, kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju. „Jei vaikai tarsi be priežasties tampa nevalgūs, apatiški ar skundžiasi priepuoliniais skausmais, juos būtina vesti pas gydytoją ir atlikti tam tikrus tyrimus dėl kirmėlinių ligų“, – sakė N.Abramova.

Saugumo priemonės

Specialistės teigimu, nesilaikydamas asmens higienos, echinokokoze gali susirgti kiekvienas suaugęs žmogus ar vaikas. Viena paprasčiausių ir efektyviausių profilaktikos priemonių – dažnai plauti rankas po darbo darže, paglosčius katę ar šunį, grįžus iš miško. Taip pat reikia saugoti maisto produktus nuo musių, tarakonų ir kitų parazitų. Būtina plauti visas daržoves, vaisius, žoles, uogas, net ir tas, kurios auga jūsų pačių darže. Nepatariama gerti vandens iš atvirų vandens telkinių. Nereikėtų leisti vaikams žaisti su nepažįstamais gyvūnais, naminių augintinių nederėtų šerti veterinarijos tarnybos nepatikrinta ir termiškai neapdorota skerdiena. Sergančio gyvūno skerdiena turi būti neprieinama naminiams gyvūnams – saugiai užkasta ar sudeginta.

N.Abramova pabrėžia, kad labai svarbu naminiams gyvūnams kasmet duoti antihelmintinių preparatų. Jau yra specialių vaistų lašais, kurie veikia augintinį visus metus. Patiems gerti vaistų nuo parazitinių kirmėlių negalima – gydymą skirti turi šeimos gydytojas.

„Lietuvos žinios“
Komentarai
Temos Gyvūnai, Šuo
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min