Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 kovo 1d. 19:04

Iš smurto rato bandanti ištrūkti Monika: buvau bauginama ir nuolat kaltinama, dėl vyro pykčio priepuolių bėgdavau iš namų

Smurtas
123RF.com nuotr. / Smurtas
Tarsi vaikščiojimas ant kiaušinių lukštų, nuolat jaučiant įtampą ir baimę netinkamai pasielgi ir vėl iššaukti vyro pyktį, – taip savo gyvenimą su sutuoktiniu apibūdina Monika. Daugiau nei metus kentusi vyro psichologinį smurtą moteris sako ilgai negalėjusi nutraukti santykių iš baimės, tačiau prasidėjus ir fiziniam smurtui, suprato – daugiau tai tęstis nebegali. Deja, sako ji, dėl institucinio neveiksnumo vis dar tenka patirti grasinimus ir vyro persekiojimą, skyrybų procesas įstrigęs teismuose.

Su 15min savo istorija sutikusi pasidalinti Monika pasakoja, kad santuokos pradžioje santykiai su vyru klostėsi gerai. Abu sutuoktiniai vienas dėl kito stengėsi, rodė dėmesį.

Tačiau po kurio laiko moteris pastebėjo keistus vyro reikalavimus, pykčio priepuolius, kylančius dėl jos finansinės nepriklausomybės – noro užsidirbti ir uždirbti šeimai.

„Jis dažnai trukdydavo man dirbti, išmesdavo, sudaužydavo mano užsakymus, tiesiog pasiimdavo, nuvarydavo mašiną, kai man reikėdavo važiuoti į savo parduotuvę, į darbą. Ir visaip kitaip ribodavo mano darbinę veiklą“, – teigia ji.

Pasak moters, pykčio priepuoliai ėmė kartotis reguliariai kartą, du per mėnesį, tekdavo su vaiku bėgti iš namų pas tėvus.

„Jis prisigėręs daužydavosi, mėtydavo daiktus, mus užgauliodavo, ir kad vaikas to nematytų, mes bėgdavome.“

123RF.com nuotr./Smurtas
123RF.com nuotr./Smurtas

„Intensyvus psichologinis smurtas truko apie metus, – sako dabar skyrybų procese esanti Monika. – Tuo metu jis visą laiką mane dėl visko kaltindavo.

O kai tave šmeižia ir kaltina, natūraliai ieškai savo kaltės ir nenori, netgi bijai imtis kažkokių priemonių. Tai sukelia baimę, nuolatinis bauginimas tave laiko santykiuose, atrodo, kad jeigu išsiskirsi – nuskriausi vaiką.“

Ji pasakoja, kad po išpuolių vyras imdavo demonstruoti savo gerąsias puses, rodydavo pastangas, atsiprašydavo, Monika susitaikydavo ir grįždavo į namus.

„Tu negali netikėti žmogumi, jeigu rodo dėmesį, stengiasi būti geras, negali jo atstumti, nutraukti santykių, – tuomet manė ji. – Ir tai tave vėl įtraukia.“

Jis prisigėręs daužydavosi, mėtydavo daiktus, mus užgauliodavo, ir kad vaikas to nematytų, mes bėgdavome.

Tarsi vaikšiojimas ant kiaušinių lukštų, – bendrą gyvenimą su vyru apibūdina ji, – nuolat jaučiant įtampą ir baimę netinkamai pasielgi ir vėl iššaukti vyro pyktį.

„Bijai per garsiai, ne ten padėti puodelį, bijai, kad vaikas išmėtys žaislus, kad nukris mano plaukas. Jeigu rasdavo ant žemės mano plauką, jį ištikdavo isterija – kartą jis pasisodino mane ir iškėlė didžiausią skandalą, kokia aš netvarkinga“, – skaudžia gyvenimo patirtimi dalijasi moteris.

123RF.com nuotr./Vaikas mokosi rašyti
123RF.com nuotr./Vaikas mokosi rašyti

Jos teigimu, vyras ją neretai apšmeiždavo jos pačios tėvams, draugams, todėl su kai kuriais jų palaipsniui nutrūko santykiai.

„Tokie dalykai ir verčia nuolat dėl visko bijoti – tada koncentruojiesi nebe į santykių prasmę ir kokie tie santykiai yra apskritai – o į tai, ar nenukrito plaukas, ar lėkštė nepadėta ne vietoje, o gal neskaniai pagaminta, o gal dar kažkokie bus priekaištai.

Tiesiog stengiesi bet kokia kaina išvengti jo neigiamos reakcijos ir tai tame rate tave uždaro.“

Tuomet ji sako tvirtai tikėjusi, kad vaikas turi augti su motina ir tėvu, nepaisant, kokį tėvų bendravimą jis mato, todėl ilgą laiką nesiryžo skirtis.

Tačiau prasidėjus ir fiziniam smurtui, ji nusprendė – tai paskutinis taškas.

Po fizinio smurto – ryžosi skirtis

Monika pasakoja, kad po vieno konflikto vyro jau kurį laiką nebuvo namuose.

Tuomet moteriai buvo sudėtingas etapas darbe, todėl padėti prižiūrėti vaiką ji paprašė savo mamos.

Kadangi namai priklausė abiem sutuoktiniams, ar gali į namus atvykti Monikos mama, buvo atsiklausta ir vyro, teigia moteris. Šis esą neprieštaravo.

Tačiau Monikai su mama ir vaiku grįžus namo, vyras buvo sugrįžęs ir pradėjo priekaištauti, kodėl atvažiavo močiutė, prisimena moteris.

Pamačiusi šalia gulintį jo telefoną, ji sako įtarusi, kad šis konfliktas yra provokacija ir kad ji yra įrašinėjama, todėl siekė paimti telefoną ir jį išjungti.

Vida Press nuotr./Skyrybos
Vida Press nuotr./Skyrybos

„Tada jis mane užpuolė, trenkė ant žemės, pradėjo trankyti, vaikas pradėjo spiegti, rėkti „mamyte“ ir pribėgęs ant krūtinės uždėjo savo rankytes.

Ir tada vyras mane paleido, aš griebiau už vaiko ir pabėgau į kitą kambarį, iškviečiau policiją, nes tiesiog nebemačiau kito varianto spręsti konfliktą. O jis apkaltino, kad neva aš jį sumušiau.

Ir nors greitoji išsivežė mane į ligoninę, man buvo sutrenkta ir sutinusi mentis, apibrozdinta ranka – sužeista lūpa, galva, o jis nusibrozdino pirštą, mane trenkdamas į žemę, jis mane apkaltino, neva aš jam rankos pirštą sumušiau“, – prisimena ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Policija
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Policija

Tuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu, Monikos žodžiais, prokurorai nustatė esą vyras sumušė moterį netyčia.

„Kadangi aš irgi buvau apkaltina, neturėjau teisės susipažinti su bylos medžiaga ir nežinojau, kad jis pateikė iškarpytą įrašą. Jis iškarpė dalis, kai mus puola, ant mūsų rėkia, kai vaikas rėkia „mamyte“ – jam nepalankias dalis – ir pateikė tą įrašą tyrėjai. Remiantis tuo, kad įvyko neva konfliktas šeimoje, sumušimas nebuvo tyčinis“, – sako ji.

15min gauti dokumentai tai patvirtina. Prokuratūros nutarime rašoma, kad Monikos vyro veiksmuose nenustatyta, jog jis būtų norėjęs tyčia sužaloti moterį, todėl atlikti veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

Monika sako atsisakiusi sprendimą skųsti, nes kitu atveju būtų reikėję į teisminį procesą įtraukti ir vaiką.

„Aš nenoriu įtraukti vaiko į tėvų tarpusavio konfliktus ir, manau, kad esmė dabar ne tame, kas kurį sumušė, o tiesiog kuo greičiau išsivaduoti iš šio smurto rato. Kuo greičiau pabėgti nuo smurtautojo ir gyventi su vaiku ramų gyvenimą“, – paaiškina ji.

Jaučiasi persekiojama, nesaugi

Nors moteris teigia norinti kuo greičiau atsiriboti nuo vyro, skyrybų procesas užsitęsė, o jai, pačios žodžiais, tenka susidurti su valstybinių institucijų neveiksmunu, neretai vadinamu instituciniu smurtu.

Monikos teigimu, jos vyras, kaip buvęs pareigūnas, gerai išmano įstatymus ir jų spragas, todėl ėmė manipuliuoti institucijomis, ją persekioti.

Aš pripažinta nukentėjusi nuo terorizavimo ir trukdymo dirbti.

„Jis melagingai mane skundė policijai, policija du kartus iš eilės važiavo į namus, nebuvo nustatytos aplinkybės, kuriomis jis mane skundė ir dėl to buvo pradėta administracinės teisinės tvarka byla dėl melagingo skundo, o aš pripažinta nukentėjusi nuo terorizavimo ir trukdymo dirbti“, – sako ji.

Tai patvirtinta ir 15min turimas policijos nutarimas, kuriame rašoma, kad Monikos vyras tyčia kvietė policijos pareigūnus į namus puikiai suvokdamas ir žinodamas, jog nėra realaus pagrindo kviesti pareigūnus, todėl jais pasinaudojo siekdamas asmeninio tikslo terorizuoti trukdyti darbinę veiklą.

Kaip pasakoja moteris, vyras ją skundė ir vaiko teisių tarnyboms ir kitoms įstaigoms, susijusioms su jos darbu.

Be to, neretai vaiku naudojosi kaip įrankiu sužinoti, ar kas nors yra namuose. Kai juose nieko nebūdavo, Monikos žodžiais, vyras ateidavo į namus ir iš jų išnešdavo brangius daiktus, kurie vis dar priklauso bendram šeimos turtui.

„Aš neprieštarauju, kad jis ateitų, bet tiesiog paprašiau perspėti iš anksto, yra ir mano asmeniniai daiktai, dokumentai – kad aš juos galėčiau saugiai pasidėti. Tačiau jis kategoriškai atsisakė tai daryti ir pasakė, kad nėra tokio įstatymo, kuris uždraustų lankytis.

Na, taip, bet yra kitas įstatymas – kuris draudžia pažeisti kito žmogaus privatumą“, – pažymi ji.

123RF.com nuotr./Vaikas
123RF.com nuotr./Vaikas

Moteris sako nesijaučianti saugi, vyras bet kada gali grįžti į namus, nuolat siunčia žinutes su gąsdinimais, kad vėl atvyks, pasiims daiktus.

Monika teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio dėl santuokos nutraukimo, tačiau tai buvo patenkinta tik iš dalies.

Pagal teismo sprendimą, tėvas savaitgaliais galės jų bendruose namuose bendrauti su vaiku, „motinai tėvo su sūnumi susitikime nedalyvaujant“.

Tačiau ji sako nesijaučianti saugi, kai vyras atvyksta į namus ir šį sprendimą žada skųsti.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Temidė

Tai, kad Lietuvos teisėkūroje persekiojimo klausimas nėra tinkamai atspindėtas, diskusijoje apie smurtą prieš moteris kalbėjo ir Seimo pirmininkinė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Su tuo susiduria nemažai moterų, kurios bando palikti smurtinius santykius, bet jos dažnu atveju nesulaukia reikiamos pagalbos, nes tas reiškinys nėra pakankamai atpažįstamas, ar galbūt jis yra irgi šiek tiek nuvertinamas kaip nepavojingas, nors kartais jis tampa įžanga į fizinius smurto protrūkius“, – komentavo ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen

Pagalbos ieškojo pati

Dar gyvenant kartu, prisimena Monika, jiedu bandė „taisyti“ santykius psichoterapeuto kabinete.

„Tačiau vėliau, kaip paaiškėjo, jam tai buvo dar vienas įrankis manimi manipuliuoti – jis tiesiog naudojosi psichoterapeute, kad darytų man poveikį, neva, kad ji mane truputėlį pataisytų, kad aš elgčiausi, kaip jis nori.

Po kokio mėnesio psichoterapeutė tą supratusi tiesiog man pasakė, kad tai yra akivaizdus narcisizmas – asmenybinis sutrikimas“, – sako ji ir pažymi, kad psichoterapiją jie lankė privačiai, todėl oficialių dokumentų, įrodančių šiuos teiginius, moteris neturi.

Fotolia nuotr./Bloga savijauta
Fotolia nuotr./Bloga savijauta

Tuomet Monika sako pradėjusi informacijos ieškoti pati, tiek lietuviškuose, tiek užsienio tinklalapiuose prisijungė prie savitarpio pagalbos grupių ir pradėjo bendrauti su moterimis, kurios susidūrė su panašia situacija.

„Tai man davė paskatas pradėti orientuotis, kas vyksta mano gyvenime. Aš sutikau žmones, kurių istorijos yra identiškos. Atrodo, mes visi – tokie skirtingi, bet kai kalbame apie santykius ir situacijas, jos identiškos, atrodo, kaip nurašytos nuo vadovėlio.

Pradedi matyti santykių visumą ir tave tai motyvuoja priimti sprendimus, galų gale netgi pradedi suprasti, kad vaikui yra daug žalingiau ir blogiau matyti tokius tėvų santykius, negu augti su vienu iš tėvų, bet ramiai, saugiai.“

Atrodo, mes visi – tokie skirtingi, bet kai kalbame apie santykius ir situacijas, jos identiškos, atrodo, kaip nurašytos nuo vadovėlio.

Tada Monika teigia galutinai supratusi, kad problemos šeimoje nėra jos kaltė ir kad pati turi imtis iniciatyvos, norėdama išeiti iš smurto rato.

Nors dar tenka gyventi baimėje ir kęsti vyro grąsinimus, ji sako visiškai pasirengusi teisiniu keliu išsiskirti su vyru ir kiek įmanoma nuo jo labiau atsiriboti.

Pasak jos, yra daug išsilavinusių moterų, kurios jaučia gėdą apie tai kalbėti, netiki, kad gali kažkas pasikeisti ir nesiryžta ieškoti pagalbos. Tačiau ji pabrėžia, kad pagalbos sau motinos turi ieškoti ir dėl savo vaikų.

„Kaip lėktuve sako, kad nutikus nelaimei pirmiausiai suaugęs turi užsidėti kaukę deguonies, o tada uždėti vaikui, kad gebėtų jį išgelbėti – taip ir čia, jeigu moteris patiria smurtą, nesvarbu, kokį, ir ji jaučiasi blogai, taip neturi būti, ji pirmiausia turi ieškoti pagalbos sau, kad sugebėtų iš šitos situacijos ištraukti vaiką“, – sako ji.

Ir ragina nebijoti kreiptis į savitarpio pagalbos grupes, psichologus, būti drąsiomis ir pačioms ieškoti pagalbos.

Jeigu moteris patiria smurtą, nesvarbu, kokį, <...> ji pirmiausia turi ieškoti pagalbos sau, kad sugebėtų iš šitos situacijos ištraukti vaiką.

Sistema ne visai veikia

Po smurto fiksavimo šeimoje, kai moteris į namus iškvietė policijos pareigūnus, informacija apie šeimos atvejį buvo perduota ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai (VVTAĮT), kuri įvertino situaciją ir nustatė paslaugų poreikį šeimai.

Monika sako, kad tam tikra pagalba, tokia kaip mediacija ar psichologo pagalba, išties naudinga, tačiau nebūtinai visada veikianti.

Pavyzdžiui, jos atveju, nors su mediatoriaus pagalba buvo sudėliotas planas, kaip vyks skyrybos, praėjus savaitei, kai jau turėjo būti pasirašyti dokumentai, vyras persigalvojo, tikina ji, todėl ir visos pastangos buvo bergždžios.

123RF.com nuotr./Skyrybos
123RF.com nuotr./Skyrybos

Taip pat ji pažymi, kad tam tikrų paslaugų atsisakymas yra vertinamas neigiamai, tarsi atsisakymas bendradarbiauti, nors ne visos paslaugos yra tikslingos.

„Siūlomų paslaugų spektras ne visuomet atitinka šeimos poreikius ir tada yra siūloma pagal jų turimas paslaugas, turimą bazę. Šioje vietoje tik vilkinamas procesas, kas trukdo priimti veiksmingesnes priemones“, – mano ji. Bei prideda – kai atsisakai tam tikros pagalbos, esi laikomas vos ne asocialia šeima.

Moteris apgailestauja, kad daugelis priemonių yra nukreiptos į šeimas, kurioms trūksta socialinių gebėjimų, finansinio raštingumo, yra pastebimos priklausomybės problemos. Tačiau moterys išsilavinusiose šeimose, kuriose dažnai smurtaujama ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai, tinkamos pagalbos nesulaukia.

Ji pasigedo ir VVTAĮT pagalbos. Monikos teigimu, tarnyba medžiagą apie tėvo veiksmus, galimai pavojingus vaikui, pradėjo rinkti ir nurodė perduosianti policijai tik po moters pakartotinio kreipimosi į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą.

123RF.com nuotr./Berniukas
123RF.com nuotr./Berniukas

„Jeigu jie tai būtų padarę patį pirmą kartą, kai aš į juos kreipiausi, mes nebūtume priėję prie tokios kritiškos situacijos, kokia yra dabar. Bet jie padarė tik tada, kada iš viršaus paskambino kontrolierius ir paklausė, kodėl taip vyksta“, – apgailestauja ji.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Auk, Lietuva

Esports namai

Kiekvienas gali

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min