Atpildo sulaukti įmanoma
Itin dažnai nuo išnaudojamo ar net vergvaldiškai besielgiančio darbdavio nukentėję lietuviai bijo ieškoti pagalbos. Baiminamasi dėl galingos organizacijos narių keršto bei teisinamasi, jog prarasta ne tiek daug pinigų, kad būtų verta imtis teisinių veiksmų.
Advokato patarėjas G. Kabašinskas tvirtino, kad tokiais atvejais sunku sulaukti pagalbos, jei darbdavys nėra prekybos žmonėmis tinklo dalis. Norint prigriebti atlyginimo nesumokėjusį ar kitaip išnaudoti bandžiusį darbdavį teisininkas patarė ne kreipiantis į policiją. „Patarčiau pirmiausia kreiptis į mokesčių inspekciją ir pranešti apie nelegaliai veikiančią įmonę. Jei ji ir veikia legaliai, greičiausiai nemoka mokesčių už išnaudojamus darbuotojus. Apskritai siūlyčiau žmonėms ne galvoti, kaip apsiginti patekus į tokią situaciją, o iš anksto tikrinti, kur ir pas ką važiuoja“, – kalbėjo teisininkas.
Jis įkūręs vergų koloniją, į kurią norėjo įtraukti ir mane.
Minčiai, jog prieš emigruojant privalu išsiaiškinti būsimas sąlygas, pritarė visi be išimties pašnekovai. Aleksandra tvirtino supratusi, kodėl naujais emigrantais manipuliuoti lengviausia: „Atvažiuodami iš Lietuvos žmonės dažnai nesupranta, kaip čia viskas vyksta. Be patikimų artimųjų važiuoti nepatarčiau. Išnaudojantys žmonės trenkia į skaudžiausią vietą – pažeidžiamumą. Artimųjų čia neturintis žmogus griebsis šiaudo, tai reiškia, sutiks su bet kokiomis sąlygomis ir dirbs. Juo bus galima manipuliuoti.“ Jai pritarė ir darbdavio įkalintą brolį gelbėjusi Dovilė.
Labdaros organizacijos „Diverse Communities“ direktorė Loreta Miknevičiūtė teigė, kad nukentėjus nuo darbuotojus išnaudojančių žmonių sulaukti pagalbos galima. Tačiau pirmiausia reikia turėti bent Nacionalinio draudimo numerį, be to, būtina sutikti imtis teisinių veiksmų prieš nuskriaudusį asmenį ar organizaciją. „Įtariant vergystę gali padėti „The Salvation army“. Tai labdaros organizacija, kuri suteikia pastogę nukentėjusiems nuo išnaudotojų, tačiau tik su ta sąlyga, kad šie žmonės kreipsis į teisėsaugą ir padės tyrimui. Taip gaudomi didieji tinklai. Pareigūnai surenka keletą žmonių, liudininkų, juos saugo ir prižiūri, o tuo metu bando sugauti ne pavienius išnaudotojus, o visą tinklą“, – sakė ekspertė.
Lietuvio teisininko teigimu, dar galima kreiptis į advokatą, tačiau finansiškai tai daryti ne visada verta. Pasak G. Kabašinsko, toks ieškinys, greičiausiai, būtų laimėtas, tačiau ieškovui kainuotų kur kas daugiau nei darbdavio nesumokėta suma.
Labdaros organizacijos direktorė bei teisininkas vienas kitam antrino tvirtindami, kad taip išnaudojami ne tik lietuviai. Daugelis imigrantų pelnosi iš savo tautiečių, jie geriausiai pažįsta ir dažniausiai skriaudžia saviškius. Išnaudotojų taikiniai – kalbos nemokantys, menką išsilavinimą turintys ir šalies įstatymų bei reikiamų dokumentų neturintys tautiečiai, kurių paskutinė geresnio gyvenimo viltis – emigracija.
Taip pat skaitykite: Į Anglijos teisininkų elitą besiveržiantis Giedrius Kabašinskas: „Mums negalima meluoti“
