Dabar populiaru
Publikuota: 2017 spalio 1d. 19:48

Iš vilniečio sąskaitos per dvi dienas pavogta 3 tūkst. eurų: eksperto perspėjimas kiekvienam

Elektroninė bankininkystė
123rf.com / Elektroninė bankininkystė

15min pašnekovas, panoręs likti nežinomas, kaip ir mes visi, dažnai netikrina savo kreditinės kortelės: atsimena, kada ja naudojosi, ir žino, iki kurios datos turi padengti panaudotą kreditą. Kaip ir daugelis, jis įsitikinęs, kad šiais laikais naudotis elektronine prekyba yra saugu, juolab kad perka tik visiems žinomose svetainėse. Taigi galima įsivaizduoti, ką jis patyrė sužinojęs, kad jo sąskaita be jo žinios ištuštinta. Ekspertas teigia, kad tai gali nutikti kiekvienam.

Pirko picą už kelis eurus ir sužinojo, kad lėšų kortelėje nėra

Kreditine kortele, leidžiančia pasiskolinti iki 3 tūkstančių eurų, vilnietis naudojasi ir kasdieniams pirkimams, ir apsipirkimui įvairiose internetinėse parduotuvėse.

„Pirkau picą dukrai, kuri kainavo keletą eurų, o man sako, kad neužtenka lėšų. Negalėjau tuo patikėti, pamaniau, kad įvyko klaida, nes kaip tik prieš keletą dienų buvau padengęs išlaidas. Antras kartas buvo toks pats – neužtenka lėšų. Grįžęs tuoj pat atsidariau kortelės sąskaitą ir pamačiau, kad iš tiesų likę vos keli eurai.

Dauguma operacijų dar buvo pakibusios kaip rezervuotos, kadangi visi nuskaitymai padaryti per porą dienų. Sumos labai įvairios – nuo kelių eurų iki kelių šimtų. Be to, atsiskaitymai daryti ne tik eurais, bet ir JAV doleriais, Australijos doleriais, kitomis valiutomis“, – pasakojo vyras.

Šiuolaikinių technologijų laikais formą teko pildyti ranka

Pirkau picą dukrai, kuri kainavo keletą eurų, o man sako, kad neužtenka lėšų. Negalėjau tuo patikėti. Grįžęs tuoj pat atsidariau kortelės sąskaitą ir pamačiau, kad iš tiesų likę vos keli eurai.

Jis iš karto paskambino į banką, pranešė radęs įtartinas operacijas ir paprašė užblokuoti kortelę, tačiau labai nustebo, kad šiais technologijų laikais, kai kalbama apie internetinę bankininkystę, elektroninį parašą ir pan., bankas paprašė atsispausdinti formą ir ją užpildyti rankiniu būdu. Nėra galimybės tų operacijų kaip nors pažymėti elektroniniame variante ar kitaip apie jas pranešti.

„Taigi sėdėjau visą vakarą ir pildžiau formą, tada fotografavau ją ir siunčiau. Kitą dieną gavau laišką, kad pretenzija užregistruota, ir kai bus priimtas sprendimas, mane informuos asmeniškai. Kadangi nieko nebuvo parašyta, banko paklausiau, ar tai, kad mano kortelė tuščia, reiškia, kad aš skolingas bankui ir po kurio laiko bus skaičiuojamos palūkanos. Buvo patvirtinta, kad jeigu mano pretenzija bus išspręsta teigiamai, palūkanos bus grąžintos, taip pat kompensuoti kortelės keitimo mokesčiai, tačiau šiuo metu aš tikrai jas turėsiu mokėti. Tuomet dar labiau sunerimau, nes gavau žinią, kad pretenzija gali būti išspręsta ir neigiamai.

Iš pradžių gavau pranešimą, kad pradinis tyrimas trunka iki 30 dienų, o toliau terminas priklauso nuo situacijos ir bendravimo su atsiskaitymo vietų banku. Tačiau garantuoti, kad pinigai man sugrįš, bankas nesiėmė: esą inicijuotas ginčo procesas atsiskaitymo vietoje ir laukiama atsakymų. Bent jau tiek, kad, regis, bankas manęs paties neįtarinėjo, kadangi negavau jokių klausimų, ar buvau tuo metu Lietuvoje, ką veikiau“, – toliau dėstė pašnekovas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Internetinė bankininkystė
AFP/„Scanpix“ nuotr./Internetinė bankininkystė

Apsidžiaugė per anksti: bankas pranešė, kad gali atsiimti lėšas

Po penkių dienų nuo įvykio užregistravimo jis gavo laišką iš banko, kad per 20 dienų lėšos bus grąžintos. Labai apsidžiaugė, kol neperskaitė per internetinę bankininkystę gauto pranešimo, kad lėšos grąžinamos avansu. Mat tokio pobūdžio tyrimai gali užtrukti net apie pusę metų. Jeigu nepavyks atgauti pinigų iš prekybos paslaugų vietų, avansu grąžintos lėšos gali būti ir vėl nurašytos.

„Tai buvo siurprizas, nes jau buvau nusiraminęs, kad bankas reaguoja, lėšos po truputį grįžta. Tuo pat metu išklotinėje pamačiau dar kelias buvusias operacijas, įvykdytas prieš tas, apie kurias pranešiau bankui. Be to, keli šimtai eurų vėl buvo nurašyti paties banko kaip be pagrindo kompensuotos lėšos. Kadangi buvo daug nerimo ir neaiškumo, pasiteiravau banko, su kuo galėčiau susitikti gyvai apie tai pasišnekėti, tačiau gavau atsakymą, kad pretenzija yra tiriama, o su manimi bankas susisieks raštu, kai bus priimtas galutinis sprendimas. Tai bene dažniausias atsakymas į daugelį mano klausimų“, – teigė vilnietis.

Bankas: žala dažniausiai kompensuojama

Banko „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sutiko, kad tai tikrai nemaloni situacija klientui.

„Norime pabrėžti, kad „Swedbank“ nuolat atlieka neteisėtų operacijų stebėseną. Įtarus, jog mokėjimo kortele yra atliekamos neteisėtos operacijos, bankas nedelsdamas blokuoja bet kokias galimybes atsiskaityti mokėjimo kortele, kortelė būna blokuojama ir kliento prašymu. Kiekvienas toks incidentas dėl neteisėto atsiskaitymo yra tiriamas individualia tvarka. Jei tyrimo metu nebūna nustatoma jokių tyčinių kliento veiksmų, pagal galiojančią praktiką patirta žala klientui būna kompensuojama.

Jei tyrimo metu nebūna nustatoma jokių tyčinių kliento veiksmų, pagal galiojančią praktiką patirta žala klientui būna kompensuojama.

Kiekviena situacija nagrinėjama individualiai. Bankas siekia gauti kuo daugiau ir kuo išsamesnės informacijos apie neteisėtus atsiskaitymus, todėl tyrimas gali atskleisti įvairių detalių. Pavyzdžiui, interneto parduotuvė atsiunčia įrodymus, kad prekės buvo pristatytos klientui, nors jis teigia, kad operacijos neatliko. Arba nurodymas atlikti operaciją ar sutarimas dėl paslaugų teikimo sąlygų buvo atliktas iš klientui priklausančio įrenginio. Yra buvę, kad užsakymą atlieka kliento vaikai, ir jiems prekės buvo pristatytos. Todėl tyrimas paprastai atsako į pagrindinius klausimus dėl neteisėtų atsiskaitymų“, – teigė specialistas.

Aktyvėjant prekybai internetu, bankai daug investuoja į saugumo stiprinimą, yra sukurtos specialios saugumo programos, į kurias būtina registruoti savo banko mokėjimo kortelę, jei norima atsiskaityti internete. Rekomenduojame apsipirkti interneto parduotuvėse, kurios pažymėtos Mastercard SecureCode arba Verified by Visa logotipais – jie rodo, jog interneto parduotuvė naudoja saugaus pirkimo internetu programą.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Internetinė bankininkystė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Internetinė bankininkystė

Banko patarimai dėl saugumo internete

Pasak jo, jei interneto parduotuvė yra prisijungusi prie Mastercard SecureCode arba Verified by Visa sistemos, tuomet mokėjimą klientas turi patvirtinti tapatybę patvirtinančiomis priemonėmis (elektroniniu parašu, banko išduotais identifikavimo kodais, kodų generatoriumi ar kt.).

Internetinę prekybą vykdantiems asmenims ar parduotuvėms bankai dažnai suteikia „Bank link“ paslaugą, kuri mokant už pirkinį pirkėją automatiškai nukreipia į interneto banko paskyrą. Prisijungus prie jos ir suvedus asmeninius identifikavimo duomenis, svetainėje automatiškai pasirodo jau paruošta mokėjimo forma. Tai papildomas įrodymas, kad parduotuvė yra patikima ir saugi.

Internetinę prekybą vykdantiems asmenims ar parduotuvėms bankai dažnai suteikia „Bank link“ paslaugą, kuri mokant už pirkinį pirkėją automatiškai nukreipia į interneto banko paskyrą.

„Interneto erdvėje galima aptikti nemažai fiktyvių parduotuvių, kurios imituoja žinomus prekių ženklus ir vilioja didelėmis nuolaidomis. Apsipirkę tokioje parduotuvėje gyventojai rizikuoja negauti užsakytos prekės bei atskleisti sukčiams savo internetinės bankininkystės duomenis. Tokių apgavysčių žmonės gali išvengti, jei žinos, kaip atpažinti ir pasirinkti tikrą ir patikimą internetinę parduotuvę“, – teigė S.Abraškevičius.

Pasak jo, prekes ir paslaugas visuomet saugiausia pirkti geros reputacijos bei žinomose Lietuvos ir užsienio elektroninėse parduotuvėse. Taip pat būtina atidžiai tikrinti elektroninės parduotuvės internetinį adresą. Neretai fiktyvios elektroninės parduotuvės adresas nuo originalios gali skirtis tik viena ar keliomis raidėmis – atrodo panašiai kaip originalas, bet visgi tai jau klastotė.

Jei internetinės parduotuvės pavadinimas nieko nesako, apie jį nesate nieko girdėję, pasiteiraukite draugų ar pažįstamų, panaršykite galimų pirkėjų atsiliepimų internete. Veiklos istorijos neturinčius, nežinomus pardavėjus reiktų vertinti kritiškiau.

„Saugumo sumetimais klientams taip pat siūlome įvertinti savo kasdienius poreikius ir apriboti dienos limitą, kurį galima išleisti mokėjimo kortele. Taip būtų sumažinta rizika neteisėtiems atsiskaitymams stambiomis sumomis“, – patarė banko atstovas.

Kaip galėjo nutekėti duomenys

„Telia“ rizikų ekspertas Giedrius Meškauskas teigė, kad galimi du duomenų nutekėjimo keliai. Vienas jų – per pavogtą vartotojo paskyrą vienos iš naudojamų elektroninių parduotuvių, kurioje „Paypal“ paskyra yra susieta arba išsaugoti kortelės duomenys. Antras – kortelės duomenys buvo „nužiūrėti gyvai“..

Pavyzdžiui, visai įmanoma, kad buvo išsiųstas elektroninis paštas, prašantis prisijungti prie sistemos ar atnaujinti duomenis ir tokiu būdu jie buvo pavogti. Taip pat kompiuteris galėjo būti užkrėstas virusu, kurio pagalba gauti reikalingi duomenys. Jeigu prisijungimo duomenys palikti naršyklėje, kad nereikėtų kaskart prisijunginėti, galėjo ir tai padėti vagims.

„Atmetu galimybę, kad žmogus buvo pasidėjęs kortelę ant stalo ir kažkas ją nufotografavo ar nusirašė duomenis, nes visgi reikia abi kortelės puses pažiūrėti“, – svarstė pašnekovas. Tačiau būtina atsiminti, kad nei užsienyje, nei Lietuvoje, kavinėse negalima leisti nusinešti kortelės, kadangi negalėsime stebėti, kas su ja daroma.

Manto Headshooter nuotr./Giedrius Meškauskas
Manto Headshooter nuotr./Giedrius Meškauskas

Kreditinėje kortelėje niekada neturėkite daug pinigų

Pasak jo, buvo nurašomos vienu kartu nedidelės sumos, kad neužkliūtų, nes jeigu pirktų iš karto už 3 tūkst. eurų greičiausiai bankui pasirodytų neįprasta ir jis susidomėtų.

„Taigi žmogui reikėtų perkratyti, kas vyko tuo metu, su kokiu įvykiu tai gali būti susiję, nes, gavus duomenis, pinigai paprastai šluojami iš karto. Kad buvo atsiskaityta įvairiomis valiutomis, tai nieko nereiškia. Galima nueiti į tam tikros šalies elektroninę parduotuvę, pavyzdžiui, „eBay“, ir susimokėti tos šalies valiuta. Taigi vagystę galėjo atlikti ir vienas žmogus, ir keli žmonės“, – aiškino ekspertas.

Jeigu atsiskaityta kortele, t.y. suvedant numerį, galiojimo terminą ir tris saugumo skaičius, reikėtų bandyti prisiminti, kaip galėjo nutekėti kortelės duomenys: gal elektroniniame pašte buvo suvesti kortelės duomenys, gal jie buvo siųsti artimiesiems per „Facebook“ ar kaip nors kitaip.

Beje, jei mokėjimas atliktas per „Paypal“, tam tikrais atvejais įmanoma atgauti pinigus, kadangi pardavėjai per šią sistemą pinigus gauna ne iš karto.

Jeigu atsiskaityta kortele, t.y. suvedant kortelės numerį, jos galiojimo terminą ir tris saugumo skaičius, tuomet reikėtų bandyti prisiminti, kaip galėjo nutekėti kortelės duomenys: gal elektroniniame pašte buvo suvesti kortelės duomenys, gal jie buvo siųsti artimiesiems per „Facebook“ ar kaip nors kitaip, gal buvo padaryta kortelės nuotrauka ir palikta failų saugojimo debesyje, o kažkas ten ją rado. Gal žmogus atliko pirkimą iš kokios nors interneto kavinės ar buvo komandiruotėje ir prisijungė viešbutyje prie kompiuterio.

Taigi egzistuoja daugybė „gal“. Norintiems nesusidurti su panašiomis situacijomis, G.Meškauskas patarė įsigyti kortelę, į kurią galima įsidėti tiek pinigų, kiek reikia būsimoms išlaidoms. Tuomet net jei nutekės duomenys, nuostolis nebus didelis. Taigi verta pačiam valdyti savo sąskaitą ir užsisakyti ataskaitas už kiekvieną padarytą operaciją.

Galvokite, kokią klaidą padarėte patys

G.Meškauskas apgailestavo, kad mūsų visuomenės branda elektroninio saugumo srityje vis dar nėra pakankama. Vartotojai turėtų būti labai sąmoningi, kad atpažintų apgaulę, ir labai gerai pasirūpinti kompiuterio saugumo.

„Saugumu elektroninėje erdvėje būtina domėtis. Bėda ta, kad mes atsiribojame nuo to, esą tai ne mūsų reikalas. Tačiau tai mūsų reikalas, nes pinigai yra mūsų, duomenys yra mūsų ir visos bėdos yra mūsų. Bankas pinigų neprarado, praradome mes. Banko veikloje nelegalumo neįvyko, kadangi buvo panaudoti tikri jūsų duomenys. Ir jeigu jums patiems neįdomu, kaip tai įvyko, galite uždirbti kad ir milijoną, tačiau vagys vieną kartą apsipirks už jūsų pinigus ir vėl nieko neturėsite.

Tai tas pats, tarsi jūs duotumėte raktą nuo savo buto, aš įeičiau ir išvežčiau visus jūsų daiktus. Jei teisme aš įrodysiu, kad davėte man raktą, jūs niekaip neįrodysite, kad aš vogiau, nebent tik, kad mes neaiškiai sutarėme dėl daiktų paėmimo iš jūsų buto.

Tai tas pats, tarsi jūs duotumėte raktą nuo savo buto, aš įeičiau ir išvežčiau visus jūsų daiktus. Jei teisme aš įrodysiu, kad davėte man raktą, jūs niekaip neįrodysite, kad aš vogiau, nebent tik, kad mes neaiškiai sutarėme dėl daiktų paėmimo iš jūsų buto. Fizinėje erdvėje mes jau išmokę tam tikrų saugumo taisyklių – nesinešioti visų pinigų, rakinti namų duris, nerašinėti ant durų – „manęs šiuo metu nėra“ ir pan. Elektroninėje erdvėje kažkaip tai neatsiranda, nes visi dar mano, kad saugumas – ne jų problema“, – svarstė pašnekovas.

Pasak IT saugumo eksperto, nėra ko tikėtis, kad bankas atliks tyrimą, kaip dingo pinigai. Jis gali tik pasirūpinti pinigų sugrąžinimu. Dėl tyrimo reikia kreiptis į policiją: Lietuvos kriminalinės policijos biuras turi padalinį, kuris vykdo tokius tyrimus. Tačiau reikia žinoti, kad vienose svetainėse detalią informaciją apie padarytus finansinius veiksmus galima rasti mėnesio eigoje, kitose – vos tris dienas. Taigi kuo vėliau kreipiamais, tuo mažiau vilties išsiaiškinti situaciją.

123rf nuotr./Kibernetinis saugumas
123rf nuotr./Kibernetinis saugumas

Apsipirkimui internete geriausia turėti atskirą kortelę

„Tiesa, mus labai saugo lietuvių kalba, kurią išmokti kitos šalies asmeniui sunku. Tačiau tik laiko ir sėkmės klausimas, kada užšoksite ant vadinamųjų fišingo, kai bandoma apgaulės būdu išgauti prisijungimo duomenis, atakų bangos. Pavyzdžiui, ateina žinutė iš elektroninės parduotuvės „Ebay“. Viskas labai panašu, bet elektroninio pašto adresas – ne ebay.com, o ebaysupport.com. Arba „Paypal“ adresas – ne paypal.com, o paypalpayment.com. Tačiau į tai neatkreipiamas dėmesys.

Kartais elektroninis paštas gali būti bet koks, tačiau laukelyje, kaip šis paštas matomas kitiems, įrašytas oficialus elektroninės parduotuvės ar banko pavadinimas. Ir viduje grėsminga žinutė: „Mielas kliente (taip niekada oficialus bankas nesikreipia, visada naudojamas kliento vardas ir pavardė), pranešame, kad jūsų sąskaitoje atsirado nesklandumų, todėl prašome prisijungti ir patikrinti paskutines transakcijas“. Ir duota nuoroda, niekuo nesiskirianti nuo oficialaus tinklalapio. Dar jei prirašyta, kad jei tai bus nepadaryta greitu laiku, sąskaita bus užblokuota, baimės akys pasidaro didelės ir tuoj pat puolama vykdyti reikalavimo“, – pasakojo G.Meškauskas.

Paklaustas, ar saugu naršyklėje išsaugoti savo prisijungimo ar kortelės duomenis, kai pastaroji to klausia, pašnekovas tikino, kad tai saugu tiek, kiek pinigų laikote kortelėje.

„Geriausia tokiems apsipirkimams turėti atskirą kortelę, kuri nėra jūsų pagrindinė ir kurios biudžetą valdote atskirai ir įsimetate į ją tiek pinigų, kiek reikės būsimam apsipirkimui. Taip pat galima valdyti riziką. Mat, jei net nepaspaudžiate varnelės, išsaugančios duomenis, ne faktas, kad jie nebuvo išsaugoti“, – patarė ekspertas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

G.Nausėda rimtai svarsto: „Jei kandidatuosiu, sieksiu paramos iš plataus partijų spektro“

Aktualu

Kodėl 2019 metais vėl bus keičiama stojimo tvarka?

Vardai

MTV apdovanojimai: Jennifer Lopez triumfo vakaras ir „Havana“ klipo pergalė

Ana ir Jadvyga, dainuojančios lietuviškai: istorija ant suoliuko

Vardai

MTV raudonąjį kilimą užtvindė nuogybės: muzikos apdovanojimus supainiojo su erotikos šou?

Aktualu

Orai.lt: naktimis jau šiurpins artėjančio rudens vėsa

Konkursas Gyvenimas

Vilniečių sukurtą gėlyną prie daugiabučio konkursui „Mano kiemas“ pasiūlė kaimynas

Aktualu

Katalikų kunigų seksualinės prievartos skandalas atrodo dar prasčiau nei 2002-aisiais

Mokslas.IT

Reklamos auka: vandeniui atsparus „iPhone 7“ sušlapęs sugedo, bet jo niekas netaiso

24sek

Lietuviška pasaka: kaip programuotojas iš mėgėjų lygos įšoko į Italijos krepšinio elitą

Aktualu

V.Putinas ir A.Merkel po susitikimo rado priežasčių šypsotis

Vardai

Dėl įtartino sambūrio policijos pareigūnams teko drausminti reperį Ironvytą

24sek

Buvęs „Ryto“ gynėjas grįžta į Lietuvą

Aktualu

Lėktuvo keleivis kaltinamas seksualiai išnaudojęs moterį lėktuve – gresia kalėti visą gyvenimą

Gyvenimas

Gyvenimas ant tiksinčios bombos: Devidui vėžys diagnozuotas tik dėl mamos atkaklumo

Gazas

Naujas pasiūlymas: vairuotojus nori priversti susimokėti už stovėjimą spūstyje

Vardai

46-erių Benas Affleckas susitikinėja su perpus jaunesne „Playboy“ mergina Shauna Sexton

Aktualu

Ataskaita: tikslus geriausiai pasiekė Švietimo ir Ūkio, blogiausiai – Finansų ministerija

Aktualu

Trečdalyje namų jau yra dūmų detektoriai, tikimasi, kad metų pabaigoje bus pusėje

Deuce

Skausminga R.Berankio pralaimėjimų serija tęsiasi – iškrito iš Vinston Seilemo

Naujienos

Aktualu

G.Nausėda rimtai svarsto: „Jei kandidatuosiu, sieksiu paramos iš plataus partijų spektro“

Aktualu

Kodėl 2019 metais vėl bus keičiama stojimo tvarka?

Vardai

MTV apdovanojimai: Jennifer Lopez triumfo vakaras ir „Havana“ klipo pergalė

Ana ir Jadvyga, dainuojančios lietuviškai: istorija ant suoliuko

Vardai

MTV raudonąjį kilimą užtvindė nuogybės: muzikos apdovanojimus supainiojo su erotikos šou?

Aktualu

Orai.lt: naktimis jau šiurpins artėjančio rudens vėsa

Konkursas Gyvenimas

Vilniečių sukurtą gėlyną prie daugiabučio konkursui „Mano kiemas“ pasiūlė kaimynas

Aktualu

Katalikų kunigų seksualinės prievartos skandalas atrodo dar prasčiau nei 2002-aisiais

Mokslas.IT

Reklamos auka: vandeniui atsparus „iPhone 7“ sušlapęs sugedo, bet jo niekas netaiso

24sek

Lietuviška pasaka: kaip programuotojas iš mėgėjų lygos įšoko į Italijos krepšinio elitą

Gazas

Naujas pasiūlymas: vairuotojus nori priversti susimokėti už stovėjimą spūstyje

Aktualu

V.Putinas ir A.Merkel po susitikimo rado priežasčių šypsotis

Vardai

Dėl įtartino sambūrio policijos pareigūnams teko drausminti reperį Ironvytą

24sek

Buvęs „Ryto“ gynėjas grįžta į Lietuvą

Aktualu

Lėktuvo keleivis kaltinamas seksualiai išnaudojęs moterį lėktuve – gresia kalėti visą gyvenimą

Gyvenimas

Gyvenimas ant tiksinčios bombos: Devidui vėžys diagnozuotas tik dėl mamos atkaklumo

Vardai

46-erių Benas Affleckas susitikinėja su perpus jaunesne „Playboy“ mergina Shauna Sexton

Aktualu

Ataskaita: tikslus geriausiai pasiekė Švietimo ir Ūkio, blogiausiai – Finansų ministerija

Aktualu

Trečdalyje namų jau yra dūmų detektoriai, tikimasi, kad metų pabaigoje bus pusėje

Deuce

Skausminga R.Berankio pralaimėjimų serija tęsiasi – iškrito iš Vinston Seilemo

Vardai

Atgal į mokyklą

Parašykite atsiliepimą apie 15min