Tačiau nors ataskaita rodo proveržį, kaip ketvirtadienį pranešė institucija, šiuo metu vėluojama įgyvendinti kas ketvirtą rekomendaciją – iš 286 stebimų rekomendacijų per šį pusmetį laiku neįgyvendintos 68.
Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė pabrėžia, kad užsitęsę sisteminiai sprendimai vis dar yra iššūkis.
„Rekomendacija nėra tik varnelė ataskaitoje – tai institucijos konkretus sprendimas ir pažadas visuomenei ištaisyti valstybės klaidas, turintis palengvinti žmonių gyvenimą. Nors matome pažangą, valstybė negali sau leisti prabangos nuolat atidėlioti sisteminių pokyčių“, – pranešime cituojama I. Segalovičienė.
„Teisiniai procesai, viešieji pirkimai ar IT negali tapti nuolatine neatliktų darbų uždanga, kai kalbame apie valstybės saugumą ar pagalbą pažeidžiamiausiems. Už kiekvieno vėlavimo stovi neišspręsta problema, kuri tiesiogiai paliečia mūsų piliečius. Galiausiai institucijoms tai kainuoja visuomenės pasitikėjimą“, – teigia ji.
Įvertinus pastarojo pusmečio rekomendacijų įgyvendinimo rezultatus, anot Valstybės kontrolės, reikšmingiausi pokyčiai fiksuoti teismų sistemos, socialinės paramos administravimo ir maisto bei veterinarinės kontrolės srityse.
Įgyvendinus auditorių pasiūlymus, teismų sistema pertvarkyta taip, kad bylos būtų nagrinėjamos greičiau, sujungti apylinkių teismai, subalansuotas teisėjų darbo krūvis, įtvirtinta teisėjų specializacija, atsisakyta teismams nebūdingų funkcijų.
Tai sudaro prielaidas efektyvesniam ir operatyvesniam teisingumo vykdymui, pabrėžia Valstybės kontrolė.
Kitas svarbus pokytis – Socialinės paramos informacinėje sistemoje (SPIS) įdiegta paramos gavėjo suvestinė, leidžianti vienoje vietoje matyti visą informaciją apie asmens gautas pinigines išmokas, kompensacijas, socialines paslaugas.
Anot Valstybės kontrolės, taip savivaldybėms tapo patogiau užtikrinti, kad parama būtų taikli ir pasiektų tuos, kam jos labiausiai reikia.
Po 2023 metų atlikto audito Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vykdoma kontrolė ir daugiau patikrinimų koncentruojama ten, kur rizika vartotojų sveikatai didžiausia, taip užtikrinant efektyvesnį išteklių naudojimą ir didesnį saugumą.
Artimiausią pusmetį, pasak Valstybės kontrolės, tikimasi institucijų veiksmų siekiant pokyčių sveikatos ir viešojo saugumo srityse.
Auditorių teigimu, sveikatos srityje siekiama naikinti regioninę atskirtį – Minesotos programa ir motyvacinė terapija privalo tapti prieinamos kiekvienoje apskrityje, o ne tik didžiuosiuose miestuose.
Taip pat turėtų būti aiškiau apibrėžti vyriausiojo epidemiologo įgaliojimai ir, patobulinus informacines sistemas bei medicinos atsargų valdymą, sustiprintas pasirengimas ekstremalioms situacijoms.
Priėmus sprendimus dėl psichologų pasitelkimo ikiteisminiuose tyrimuose, kai apklausose dalyvauja nepilnamečiai, būtų geriau apsaugotos vaikų teisės ir užtikrintas kokybiškesnis nusikaltimų tyrimas.
„Tačiau vis dar vėluoja svarbūs sisteminiai pokyčiai valstybės saugumo, socialinės integracijos ir viešojo valdymo srityse“, – teigia Valstybės kontrolė.
Anot jos, dėl finansavimo ir viešųjų pirkimų problemų stringa ES išorės sienos stebėjimo sistemų atnaujinimas.
Taip pat didžiulė spraga matoma svarbiausių valstybės pastatų pritaikymo asmenims su negalia srityje – vietoj planuotų 40 proc., pasiekta vos dešimtadalis tikslo – tik 4 procentai.
Lėčiau nei planuota vyksta ir finansinės apskaitos bei personalo administravimo funkcijų centralizavimas – procesas kelis kartus atidėtas, o daliai reikalingų teisės aktų pakeitimų dėl personalo administravimo procesų vis dar nepritarta.
Rekomendacijų įgyvendinimo stebėseną Valstybės kontrolė atlieka nuolat ir po audito aktyviai bendradarbiauja su audituojamomis institucijomis.
