Sekite 15min Google
Supanikavo ir politikas
Triukšmas dėl balionų kilo sekmadienio rytą, kai pietvakarių Lietuvos gyventojai danguje išvydo oro balionus, iš toli panašius į tuos, kuriuos naudoja cigarečių kontrabandininkai. Skambučių dėl jų esą sulaukė ir vietos policijos pareigūnai.
Į tai sureagavo ir Seimo narys Dainius Gaižauskas. Jis kreipėsi į Nacionalinį krizių valdymo centrą (NKVC) su klausimu, kodėl apie tai nebuvo įspėti gyventojai. Marijampolės policijos pareigūnai parlamentarą esą informavo, kad vyksta Lenkijos pareigūnų ir kariškių pratybos.
Netrukus politikas patikslino, kad į Lietuvos oro erdvę įskrido 69-ojo „Coupe Aéronautique Gordon Bennett“ pasaulio čempionato dalyviai. D.Gaižauskas dar pridėjo vis tiek turėsiantis klausimų dėl šio įvykio.
Lenktynių dalyviai (23 komandos po 2 žmones) penktadienį startavo Gladbeko (Vokietija) apylinkėse ir siekia nenusileidę atsidurti kuo toliau. Balionų skridimo trajektoriją galima stebėti čia.
Čempionate dalyvauja ir Lietuvos komanda – Robertas Komža bei Romanas Mikelevičius. Tiesa, jie jau nebeskrenda – šeštadienio vakarą, ore išbuvę 18 val. 4 min, nusileido Lenkijoje į šiaurės vakarus nuo Lodzės. Pilotai nuo starto vietos nutolo 772,44 km.
Sekmadienio vakarą ore tebebuvo penkios, vėliau – keturios, galiausiai trys komandos, tačiau iki vidurnakčio ant žemės buvo visi sportininkai. Nemažai dalyvių nusileido dar Vokietijoje ar Lenkijoje, viena iš dviejų britų komandų – vos perskridusi Lietuvos ir Lenkijos sieną, vienuolika balionų skrido toliau, bet vienas po kito baigė skrydžius.
Dar vieną balioną, pilotuojamą šveicarų Balthasaro Wicki bei René Erni, vėjas iškart nupūtė šiauriau, tad oreiviai didžiumą laiko skrido virš Baltijos jūros, o sekmadienio vakarą pasiekė Suomiją. Jos pakrantėje pilotai ir nusileido, per 41 val. 4 min. nutolę 1 555,18 km. Tai sportininkams leido tapti lyderiais.
Kai kuriuos nuo ilgesnio skrydžio greičiausiai sustabdė priekyje laukianti siena su Baltarusija. Ne tik ši šalis, bet ir rytinės Lietuvos, Latvijos teritorijos bei visa Kaliningrado sritis paskelbtos draudžiamomis zonomis.
Taip elgiamasi ne vien dėl vykstančio karo Ukrainoje, bet ir skaudžios nelaimės prieš tris dešimtmečius. Nors ši šalis buvo informuota apie balionų varžybas ir gavo skrydžių planus, karinis sraigtasparnis sportininkus sutiko šūvių papliūpa. Dar vienas balionas buvo priverstas nusileisti, trečiojo pilotai nusileido savo valia, bet sulaukė baudų už patekimą į Baltarusiją be vizų.
Orlaiviai nesusikalbėjo
Tragedija įvyko 1995 m. rugsėjo 12 d. per tą pačią Gordono Bennetto taurę. Šios lenktynės taip pavadintos JAV milijonieriaus, spaudos magnato ir sportininko, kuris finansavo 1906 m. vykusias pirmąsias balionų varžybas, garbei.
Karinis sraigtasparnis vieną balioną sutiko šūvių papliūpa. Dar vienas buvo priverstas nusileisti, trečiojo pilotai nusileido savo valia, bet sulaukė baudų už patekimą į Baltarusiją be vizų.
Jų dalyviai nenusileidę turi nuskristi kaip įmanoma toliau, matuojant tiesia linija nuo starto vietos. Faktiškai nuskristas atstumas ir sugaištas laikas neturi reikšmės. Būtent tokios lenktynės buvo surengtos 1906 m. Tąmet iš Paryžiaus Tiuilri rūmų sodų pakilo 16 balionų.
Kadangi šiose varžybose skrendama dujų, o ne daugeliui įprastais karšto oro balionais, pilotai gali įveikti ne tik šimtus, bet ir tūkstančius kilometrų, perskristi ne vieną ir ne dvi valstybes bei ore praleisti keletą dienų.
39-ąsias varžybas, kurios prasidėjo Vilo mieste Šveicarijos šiaurėje ir kuriose dalyvavo 17 komandų, pažymėjo ne vien iki šiol nepagerintas rekordas, bet ir dviejų dalyvių žūtis bei dar dviejų sulaikymas.
Nugalėtojai vokiečiai Wilhelmas Eimersas ir Berndas Landsmannas, nusileidę už 1 628 km Latvijoje, ore išbuvo daugiau nei 92 val. – tai lieka rekordine šių lenktynių skrydžio trukme.
Ėjo ketvirta didelės ištvermės ir sumanumo reikalaujančių varžybų diena. Rytą dėl kylančios saulės šylant orui vėjai kai kuriuos balionus virš Lenkijos papūtė ne šiauriau, kad jie galėtų pasiekti Baltijos valstybes, o labiau į rytus – Baltarusijon.
Amerikiečiai pagrindinis pilotas 55-erių Alanas Fraenckelis ir antrasis pilotas 68-erių Johnas Stuartas-Jervisas artėjo Lenkijos-Baltarusijos sienos link ir užuodė galimą pergalę. Ta pačia kryptimi skrido iš viso trys JAV komandos.
Organizatoriai pilotus buvo patikinę, kad Baltarusijos valdžia įspėta apie varžybas ir amerikiečių pilotų planus įskristi į jos oro erdvę. Likus porai valandų iki sienos, pilotai susisiekė su Minsko oro eismo kontrolės centru. Baltarusiai patvirtino gavę signalą, bet atsakė nesuprantamai – rusiškai, nors tarptautinėje aviacijos komunikacijoje paprastai vartojama anglų kalba.
9.41 val. įskridusius į Baltarusiją, A.Fraenckelį ir J.Stuartą-Jervisą ilgiau nei dvi valandas „sekė“ oro gynybos sistema, kol oro pajėgų vadovybė davė įsakymą apžiūrėti danguje judantį objektą. Balionas esą pasirodė įtartinas, nes skrido vos už 4 km nuo karinių oro pajėgų ir greta esančios strateginės ginkluotės bazių.
Balionas su 900 kub. m itin degaus vandenilio kupole sprogo ir nukrito į mišką.
Kaip po nelaimės, remdamasis Baltarusijos pareigūnais, rašė Maskvos dienraštis „Izvestija“, karinis sraigtasparnis „Mi-24B“ priartėjo prie baliono, bet, nepaisant giedro oro, negalėjo nieko įžvelgti. Baltarusiai skelbė, esą pilotai nereagavo į prašymus paaiškinti, kas esantys, todėl buvo paleisti įspėjamieji šūviai.
Balionas tęsė skrydį, tad sraigtasparnio pilotas nusprendė, kad jame nieko nėra. Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos vadas generolas leitenantas Valerijus Kastenka davė nurodymą atidengti ugnį. „Mi-24B“ paleido kulkosvaidžio šūvių salvę.
Vokietijoje registruotas balionas su 900 kub. m itin degaus vandenilio kupole sprogo ir nukrito į mišką šalies vakaruose, 8 km į rytus nuo Beriozos kaimo. Jį buvo peršovusios dvi dešimtys kulkų. Nukritę iš 2 km aukščio, pilotai žuvo iškart.
Sraigtasparnio pilotas aiškino matęs tik balioną ir uždarą pilko metalo gondolą be jokių skiriamųjų ženklų. Karinės oro pajėgos nurodė, neva ugnis buvo atidengta tik „žlugus visoms pastangoms užmegzti ryšį“. Čia galima perskaityti kariškių pokalbio apie balioną stenogramos ištrauką (rusiškai).
Anot tuomečio Amerikos oreivių federacijos viceprezidento Johno Kuglerio, visi panašūs skraidantys aparatai naudoja radijo stoteles, kurios veikia standartiniais tarptautiniais dažniais. Pilotai ore jau buvo praleidę daugiau nei 60 valandų, tad greičiausiai stotelių baterijos buvo nusėdusios, o atsarginių, taupant svorį, krepšyje nebuvo.
Įsakymas – per interviu
Žurnalistas, laikraščio „Svobodnyje novosti“ redaktorius ir Maskvoje leidžiamo „Military Journal“ korespondentas Vasilis Zdaniukas šią tragediją regėjo iš kitos pusės.
Kaip tik tuo metu, kai amerikiečiai ėmė skristi virš vakarų Baltarusijos, jis Minske pradėjo interviu su minėtu V.Kastenka.
Taip pat skaitykite: Dangus virš A.Lukašenkos: kaip kariuomenė 1995 metais sušaudė du pilotus
Praėjus maždaug 20 minučių, karinių oro pajėgų budėtojai telefonu pranešė: „Yra tokia situacija: netoli mūsų įrenginių, netoli nuo pakilimo tako pasirodė neatpažintas objektas.“
Lyg tyčia prieš tai V.Kastenka žurnalistui aiškino apie nepatogumus, kuriuos Baltarusijos oro gynybai kelia žemai skraidantys zondai, daugiausia – oro balionai. Karininkas priminė, kad vienas iš tokių balionų, praskridęs tiesiai virš Minsko, kone sukėlė paniką, nors nebuvo jokio pavojaus.
„Štai kaip jums pasisekė. Kalbame apie tai ir balionas kybo ore!“ – po budėtojų skambučio V.Zdaniukui pratarė pašnekovas ir iškart paprašė pakelti į orą „Mi-24B“.
Kai šis priartėjo prie baliono, V.Kastenka įjungė garsiakalbį. Po penkių minučių, sraigtasparniui apskridus aplink balioną, jo pilotas paklausė, ką daryti. „Ką daryti? Nušaukime!“ – atkirto generolas ir dar pridėjo keletą riebių frazių.
Po šūvių papliūpos, kurią galėjo girdėti ir žurnalistas, V.Kastenka pareiškė: „Matote, kaip tai veikia. Štai kaip mes dirbame.“
Sraigtasparniui apskridus aplink balioną, jo pilotas paklausė, ką daryti. „Ką daryti? Nušaukime!“ – atkirto generolas ir dar pridėjo keletą riebių frazių.
V.Zdaniukas viename interviu teigė buvęs tikras, kad karininkas neįsivaizdavo, jog balionas buvo pilotuojamas žmonių. Jis spėjo, kad įvykiai nebūtų pasisukę tokia tragiška linkme, jei V.Kastenka būtų sulaukęs kitų amerikiečių balionų. Galbūt karininką būtų sudominę, kodėl balionai skrenda vienas paskui kitą, ir jis būtų sužinojęs, kad vyksta pasaulinio lygio varžybos.
Tragediją greičiausiai nulėmė kvaila klaida ir nelaimingas sutapimas. Baltarusijos valstybinis aviacijos komitetas, davęs leidimą balionams skristi į jos oro erdvę, apie tai informavo visus, tik ne karinių oro pajėgų žmones ant žemės. Susidūrę su nepažįstamu objektu, kurio negalėjo identifikuoti ir su kuriuo negalėjo užmegzti ryšio, jie tiesiog padarė tai, ką per ilgus Šaltojo karo dešimtmečius buvo išmokyti daryti.
Nepriklausomų valstybių sandraugos aviacijos komitetas, atlikęs tyrimą kartu su JAV ir Vokietijos aviacijos pareigūnais, galutinėje ataskaitoje konstatavo, šaudymo priežastimi tapo „neidentifikuoto baliono skrydis į Baltarusijos oro erdvę be leidimo, radijo ryšio nebuvimas ir priešlėktuvinės gynybos elementų klaidos identifikuojant bei klasifikuojant Baltarusijos oro erdvę pažeidusį orlaivį“.
