Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nuo sausio 1-osios – iššūkis valstybei: kur dėti iš tėvų paimtus kūdikius?

Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr. / Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai
Šaltinis: 15min
11
A A

Nuo sausio 1-osios įsigalioja Civilinio kodekso pataisa, pagal kurią iš šeimos paimti vaikai iki trejų metų į globos namus galės patekti tik išimtiniais atvejais ir būti juose ne ilgiau kaip tris mėnesius. Šiuo metu globos įstaigose gyvena apie 350 tokio amžiaus vaikų.

Įgyvendinti pataisas bus sudėtinga

Dar 2015-ųjų metų pradžioje Lietuva paskelbė pradedanti vaikų globos namų reformą, pagal kurią iki 2020 metų turėtų užsidaryti 27 globos įstaigos, o vaikai turėtų būti apgyvendinti mažesnėse šeimynose arba globėjų šeimose. Praėjo beveik dveji metai, o pokyčių mažai.

Tiesa, užsidarė globos namai Marijampolėje, įkurta keletas naujų šeimynų. Tačiau Lietuvos gėda vadinamose globos įstaigose vis dar gyvena apie 3,5 tūkst. vaikų. Pasak socialinių darbuotojų, didžiausia problema, kad trūksta šeimų, norinčių šiuos vaikus globoti.

Seimo nario Mykolo Majausko manymu, Civilinio kodekso pataisas įgyvendinti iš tiesų bus sudėtinga, nes šeimynose vietų nebėra, o šeimų, norinčių laikinai globoti vaikus, sudėtinga rasti – tiek dėl to, kad vaikas šeimoje apgyvendinamas tik laikinai, kol bus grąžintas biologiniams tėvams, tiek dėl to, kad globėjai turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su savo giminėmis.

Politikas siūlo spręsti problemą įteisinant profesionalią vaikų globą šeimoje. M.Majausko teigimu, profesionalūs globėjai, už tai gaunantys atlyginimą, į šeimos aplinką priimtų ir negalią, specialiųjų poreikių ar elgesio problemų turinčius vaikus, paauglius, kuriems paprastai sudėtinga rasti globėjus.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mykolas Majauskas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Mykolas Majauskas

Per 300 vaikų valstybės įstaigose gyvens nelegaliai

Vakarų pasaulyje tokių globos įstaigų nėra. Jei vaiką tenka paimti iš šeimos, jis laikinai globai perkeliamas į šeimą, kuri yra profesionaliai paruošta ir gauna už tai normalų atlygį.

„Dabar nuo sausio mėnesio mūsų globos įstaigose nelegaliai gyvens apie 300 vaikų iki trejų metų. Ne paslaptis, kad išlaikyti globos namus yra labai brangu. Tad gal geriau tuos pinigus atiduoti šeimai, kur vaikui bus daug geriau, kur jis matys, kaip kepami blynai, kaip vyksta šeimos gyvenimas?

Tai galėtų daryti tie patys žmonės, kurie dabar dirba globos įstaigose. Aišku, jokia kita šeima vaiko nemylės taip, kaip mylėtų biologiniai tėvai, bet jam vis tiek bus daug geriau šeimoje nei globos namuose. Institucinis smurtas iš tiesų egzistuoja. Tai nereiškia, kad vaikai skriaudžiami, prieš juos smurtaujama. Tai susiję su nepriežiūra. Natūralu, kad kai vaikų daug, sunku visiems skirti dėmesio. Pats esu patyręs, kad atėjus į tokią įstaigą vaikai tiesiog kariasi tau ant kaklo, nes ištroškę dėmesio“, – tikino pašnekovas.

Siūlo vaiką globojančioms šeimoms skirti atlyginimą

Kol nebus paruošta pakankamai tokių šeimų, nebus numatytas joms apmokėjimas, paslaugų paketas, nebus įstatyminio reglamentavimo, tol kūdikiai ir toliau turės keliauti į valstybines įstaigas.

„Yra vaikų, kurių sveikatos sutrikimai labai rimti ir jiems reikia nuolatinės priežiūros. Pastarieji galėtų toliau augti globos namuose. Tačiau tokių vaikų yra mažuma, visi kiti gali gyventi šeimoje. Dabar išleidžiame labai daug pinigų, kad išlaikytume esamą platformą, kai galėtume skirti pinigus tiems, kurie dabar dirba globos namuose. Jie galėtų su vienu ar keliais vaikais būti namuose, vaikščioti su jais, bendrauti ir gautų už tai normalų atlygį, už kurį galėtų išgyventi. Tai būtų jų darbas. Toks santykis su vaiku – šeimyniškesnis ir labiau atitinkantis mūsų visuomenės normas.

Jie galėtų su vienu ar keliais vaikais būti namuose, vaikščioti su jais, bendrauti ir gautų už tai normalų atlygį, už kurį galėtų išgyventi. Tai būtų jų darbas.

Kalbant apie lėšas – tai nėra didelė našta valstybei. Ką reiškia tie 300 kūdikių visai Lietuvai? Tik reikia pabrėžti, kad vien pinigų skirti neužtenka, turi būti užtikrintas visas paslaugų paketas tokioms šeimoms ar pirmumo teisė gauti tam tikras paslaugas. Tai neatbaidytų globėjų imtis atsakomybės. Šiuo metu, tarkime, norint patekti į Vaiko raidos centrą, reikia laukti šešis mėnesius. Jei nori anksčiau – mokėk iš savo kišenės. Natūralu, kad globėjai kratosi sveikatos problemų turinčių vaikų“, – svarstė M.Majauskas.

Seimo narys teigė nesitikintis, kad staiga per naktį atsiras daug globėjų šeimų, tačiau per metus, jo manymu, problemą galima išspręsti.

„Vilniuje jau yra ruošiami profesionalūs globėjai, bet ši praktika turi įgauti nacionalinį lygį ir labai aiškią sistemą, kas už ką atsakingas. Juk tų vaikų nėra dešimtys tūkstančių, jų tikrai nėra daug. Ir neturime manyti, kad šis sprendimas mums turi kainuoti mažiau nei dabartinė institucinė globa. Tai ne pinigų klausimas, tai mūsų valstybės garbės reikalas, kad mūsų vaikai neaugtų globos namuose“, – teigė pašnekovas.

Šiuo metu vieno vaiko išlaikymas globos namuose kainuoja per 1000 eurų per mėnesį. Tuo tarpu globėjams, pasiėmusiems tokį vaiką į savo šeimą, mokama 152 eurų mėnesinė išmoka. Tiesa, paramą jiems papildomai teikia ir savivaldybė, tačiau suma priklauso nuo pastarosios galimybių.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai

Visi sveiki kūdikiai įvaikinami

Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namų direktorė Renata Rimdžiuvienė teigė, kad nauja tvarka jos negąsdinanti. Įstaiga jau dabar plečia savo teikiamų paslaugų profilį, orientuodamasi į sveikatos problemų turinčius vaikus, augančius šeimoje.

„Laikui bėgant institucijose iš tiesų turėtų likti tik tie vaikai, kurie turi rimtų sveikatos sutrikimų ir jiems reikia nuolatinės specialistų priežiūros. Ar tai pavyks, parodys laikas. Viskas priklausys nuo to, ar atsiras užtektinai socialinių globėjų. Kita vertus, visa tai – kova su pasekmėmis. Problema ta, kad labai trūksta paslaugų šių vaikų tėvams. Ne visi yra tokie, kurie nesugebėtų vaikų auginti patys, jei jiems būtų padedama.

Didžiosios daugumos problemos – alkoholis, narkotikai ir proto negalia. Kai kurios mamos tiesiog stokoja socialinių įgūdžių. Žinoma, pagalba turėtų būti ne tokia, kaip dabar. Kai socialinis darbuotojas turi 20 ar daugiau šeimų, vienai šeimai geriausiu atveju gali skirti dėmesio kartą per savaitę. Netrukus prasidės paslaugų rizikos šeimoms poreikio įvertinimas, bet kada jis bus baigtas, nežinia“, – svarstė pašnekovė.

Įvaikinami visi sveiki kūdikiai ir mažamečiai. Ilgiau užsibūna tik sveikatos sutrikimų turintys vaikai.

Pasak jos, bėda ta, kad net jei atsirastų Vilniaus apskrityje 30-40 socialinių globėjų ir jie pasidalintų visus kūdikių namuose esančius vaikus, kurių šiandien yra 65 iki šešerių metų amžiaus, tai problemos neišspręstų, nes nuolat atkeliauja nauji vaikai. Kaita įstaigoje labai didelė: šiemet atvyko 53 nauji vaikai, iškeliavo 60. Iš jų 15 įvaikinti, 32 atiduoti globėjams.

Įvaikinami visi sveiki kūdikiai ir mažamečiai. Ilgiau užsibūna tik sveikatos sutrikimų turintys vaikai. Po pusės metų jie siūlomi užsienio piliečiams, kurie, reikia pripažinti, nebijo įsivaikinti tokius vaikus.

Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai
Luko Balandžio/Žmonės.lt nuotr./Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namai

Globėja nori tapti vos viena kūdikių namų darbuotoja

R.Rimdžiuvienės teigimu, Alytaus savivaldybė viena pirmųjų pradėjo siūlyti globėjams išmokas ir esą toks sprendimas labai pasiteisino – norinčiųjų globoti vaikus gerokai padaugėjo. Kita vertus, vien užmokesčio nepakanka. Norint visą parą išbūti su dirgliu vaiku, kuris kenčia nuo abstinencijos, reikia ir motyvacijos turėti.

„Jei socialiniai globėjai negaus tinkamos pagalbos, po mėnesio jie gali vaiką grąžinti. O jei dar jiems užkraus pareigą bendrauti su biologiniais tėvais, spręsti ir pastarųjų problemas, gali būti visai sudėtinga juos prikalbinti. Šią funkciją turėtų atlikti atitinkamos tarnybos. Mes čia visokių tėvų matome – ir su abstinencijos simptomais, ir apsvaigusių, agresyvių. Kol policijos neiškvieti, neišeis. Mums tai kas, užsirakinome duris arba išėjo darbuotojai namo, ir viskas. O jeigu tokie po namų langais lūkuriuos?“ – svarstė kūdikių namų direktorė.

Jei socialiniai globėjai negaus tinkamos pagalbos, po mėnesio jie gali vaiką grąžinti. O jei dar jiems užkraus pareigą bendrauti su biologiniais tėvais, gali būti visai sudėtinga juos prikalbinti.

Paklausta, kaip ji vertinanti mintį, kad globėjais galėtų tapti išformuojamų globos namų darbuotojai, pašnekovė teigė, kad jos įstaigoje tapti globėja norėtų vos viena darbuotoja.

Ir tai suprantama, kadangi globos namų auklėtojos turi daug pagalbinio personalo, dėl kurio ir išsipučia vaiko priežiūros kaina: maistas būna pagamintas virtuvėje, drabužiai išskalbti skalbykloje, bet kada galima iškviesti gydytoją, nes jis yra vietoje, nereikia kažkur lėkti ir laukti eilėje – priims ar ne, taip pat šalia – įvairių specialistų komanda, vaistus išnešioja slaugytoja, vaikų lavinimu taip pat pasirūpinta – muzikos užsiėmimai, įvairios išvykos. Taigi viena yra atlikti savo dalį darbo ir išeiti namo, kas kita – būti su vaiku 24 valandas ir viskuo rūpintis pačiam.

Globėjo paruošimas užtrunka iki penkių mėnesių

„SOS Vaikų kaimai Lietuva“ direktorė Liudovika Pakalkaitė taip pat patvirtino, kad globėjų neužteks, jeigu Seime nebus priimtas įstatymas, kuris reglamentuotų socialinę globą.

Pernai organizacija kartu su Vilniaus savivaldybe vykdė pilotinį projektą, kurio metu buvo parengta 11 globėjų šeimų.

„Ieškome žmonių, kurie matytų prasmę ir būtų motyvuoti į savo šeimą priimti iki trijų vaikų. Tuomet darome atranką, kuri vyksta kaip bet kurio darbuotojo atranka, ir kviečiame juos į globėjų mokymus. Jie trunka apie tris mėnesius. Per tą laiką ir pats žmogus apsisprendžia, ar ši veikla jam tinka, ir mes geriau jį įvertiname. Tuomet žmogų rekomenduojame arba ne būti globėju. Taigi visa procedūra užtrunka apie penkis mėnesius.

Kai žmogus pasiryžta būti profesionaliu globėju, sudarome su juo bendradarbiavimo sutartį, kurioje išdėstyti abiejų pusių įsipareigojimai, nurodoma, kiek vaikų apsiimtų globoti šeima, koks galėtų būti vaikų amžius.

Mes įsipareigojame globėjui teikti visą įmanomą pagalbą – specialisto paslaugas vaikui, bendradarbiavimą su ugdymo įstaigomis, psichologines konsultacijas globėjams, kadangi vaikai yra smarkiai traumuoti, dažnai pasireiškia elgesys, kurio niekas nesupranta. Taip pat skiriama vienkartinė išmoka vaikui reikalingiems daiktams įsigyti“, – teigė pašnekovė.

SOS vaikų kaimo nuotr./Liūdnas SOS vaikų kaime augantis vaikas
SOS vaikų kaimo nuotr./Liūdnas SOS vaikų kaime augantis vaikas

Globėjai nuo biologinių tėvų apsaugomi

Globėjai vaiko pasirinkti negali – kuri iš šeimų geriausiai atitiktų vaiko poreikius, sprendžia globėjų centras. Pavyzdžiui, jei žmonės turi paauglius vaikus, kūdikis jiems tinkamas variantas. Bet jei patys globėjai turi trimečius, kūdikiui jie negalės teikti tiek dėmesio, kiek reikėtų. Pasaulyje globėjai dažnai specializuojasi: vieni dirba su paaugliais, kiti su negalią turinčiais vaikais ir pan.

Toliau atliekamas vaiko psichologinis įvertinimas ir kartu su globėjais parengiamas individualus vaiko priežiūros planas. Jei vaiką planuojama grąžinti tėvams, globėjai įsipareigoja jį atvežti iki tam tikros sutartos vietos, kur jį perima globėjų centras ir susitinka su biologiniais tėvais. Globėjai su pastaraisiais niekada nesusiduria. Žinant, kad vaikai niekada nepaimami iš idealių sąlygų, stengiamasi tiek vaikus, tiek globėjus apsaugoti.

Globėjų šeiminė padėtis ir amžius neribojami. Panorę tapti globėjais, į „SOS Vaikų kaimai Lietuva“ gali kreiptis visi – tiek šeimos, tiek vieniši ir išsiskyrę žmonės, tiek pensinio amžiaus žmonės.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus SOS vaikų kaime Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtas renginys.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Vilniaus SOS vaikų kaime Tarptautinei vaikų gynimo dienai skirtas renginys.

Šeimos išsaugojimo kaina – 200, vaiko paėmimo – 1000 eurų

Pasak L.Pakalkaitės, finansinis atlygis už šią veiklą būtinas, nes tai nėra savanorystė. Tačiau ne mažiau svarbi pagalba, kurią teikia globėjų centras.

„Negalima sakyti, kad vien finansinis atlygis motyvuos žmones, bet jei bus ir atlygis, ir tęstinė pagalba, tuomet pasaulyje tai visur geriausia alternatyva. Niekas dar nesugalvojo nieko geriau. Jei būtų teisinis reglamentavimas, ir savivaldybės galėtų jaustis saugiau. Dabar, kai mes prašome būti išradingais ir ką nors sugalvoti, kur dėti vaiką, tai per sunkus uždavinys ir per didelė rizika vaikui“, – teigė „SOS Vaikų kaimai Lietuva“ vadovė.

Reikia, kad būtų reglamentuota, kaip socialinis globėjas turi veikti, kas už ką atsakingas, kokia pagalba turi būti teikiama socialiniam globėjui ir biologiniams tėvams, ir tai turi būti vienoda visoje Lietuvoje.

„Įdomu, kad Lietuvoje turime dvigubai daugiau globojamų vaikų nei bet kur kitur Europoje, nors globojamas vaikas kainuoja penkis kartus brangiau negu šeimos stiprinimas. Išlaikyti vaiką šeimoje kainuotų apie 200 eurų per mėnesį, bet nekainuotų 1000 eurų per mėnesį. Bėda ta, kad nėra Lietuvoje paslaugų šeimai, kai jai kas nors nutinka. Kai šeima įtraukiama į rizikos grupę, ji jau būna praėjusi ilgą kelią. Paslaugos šeimai turi būti teikiamos iškart, kai kažkas joje nutinka.

Vertinti vaiko gerovę šeimoje reikėtų dar prieš tai, kai ji atsidūrė socialinės rizikos grupėje. Pavyzdžiui, galima pradėti nuo vaikų, kurie gauna nemokamą maitinimą, kurių šeimoje įvykęs smurtas ir pan. Kai kurioms šeimoms reikia visai nedaug pagalbos. Nemažai yra nediagnozuotų psichikos sutrikimų, su kuriais tvarkytis padėtų vaistai“, – svarstė pašnekovė.

Pasak jos, savivaldybės turi pakankamai informacijos apie šeimas, tik reikėtų ją susisteminti ir įvertinti, ar šeima turi pakankamai gebėjimų ir resursų rūpintis vaiku. Vienišai mamai galbūt užtektų rasti darželį ir vaikas iš jos nebūtų paimtas. Visa tam nereikia daug papildomų finansinių resursų, tiesiog reikia bandyti dirbti kitaip.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min