Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Iššūkis – apdrausti namą

Šis senos statybos namas, draudikų manymu, vertas daugiau nei milijono.
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Šis senos statybos namas, draudikų manymu, vertas daugiau nei milijono.
Šaltinis: Laikraštis „15 minučių“
0
A A

Noras apdrausti nekilnojamąjį turtą gali kainuoti nemažai nervų. Tuo įsitikino namą šalia sostinės perkantis vilnietis, taip ir neradęs draudimo bendrovės, kuri sutiktų būstą su šalimais stovinčiais ūkiniais pastatais drausti tokiai sumai, už kokią jie yra perkami. Vyriškis apstulbo sužinojęs, kad būsto ekspertų 260 tūkst. Lt įvertintas namas draudimo bendrovėms vertas daugiau nei milijono.

Vilnietis įtaria, kad jo pirkinio vertę išaugino draudikų noras gauti didesnes įmokas, o draudimo bendrovės atkerta, kad nekilnojamąjį turtą reikia drausti tokiai sumai, kurios pakaktų jį atstatyti iš naujo.

Argumentų neišgirdo

Vilnietis Aurimas „15min“ papasakojo nusprendęs šalia sostinės nusipirkti šiek tiek žemės ir 400 kv. m ploto namą su keliais ūkiniais pastatais. Tam sostinės gyventojas iš banko pasiėmė 460 tūkst. Lt dydžio paskolą. „Viena iš sąlygų imant paskolą – apdrausti pastatus tokiai sumai, už kokią jie perkami. Tad pradėjau ieškoti draudimo bendrovės, kuri apdraustų mano pirkinį už 460 tūkst. Lt, tačiau netrukus supratau, kad tai neįmanoma”, – pasakojo Aurimas.

Jis teigė buvęs apstulbintas draudimo bendrovių „PZU Lietuva“, „Seesam Lietuva“ ir „Lietuvos draudimas“ pasiūlymų – namą su ūkiniais pastatais jos sutiko drausti tik nuo 1 mln. Lt iki 1,2 mln. Lt sumai.

„Argumentų, iš kur atsirado tokie skaičiai, taip ir neišgirdau. Maniau, kad draudimo bendrovės duomenis apie pastatų vertę ima iš Registrų centro, kuris pastato vertę skaičiuoja atsižvelgdamas ne tik į plotą, naudotas statybines medžiagas, bet ir apylinkėje esančių pastatų pardavimo kainos vidurkį. Registrų centras mano perkamą namą be ūkinių pastatų, kurie yra menkaverčiai, įvertino 560 tūkst. Lt suma“, – teigė pašnekovas. Jis pridūrė, kad profesionalus būsto vertintojas, apžiūrėjęs namą, jį įvertino tik 260 tūkst. Lt, nes pastatas – senos statybos, neekonomiškas, jį reikės nemažai remontuoti.

„Jeigu būčiau sutikęs su siūlomomis sąlygomis, draudimo įmonėms būčiau mokėjęs 800–900 Lt per mėnesį siekiančias įmokas. Kai bandžiau derėtis, man įmonių atstovai aiškino negalintys sumažinti sumos, nes jiems to neleidžia kažkokia kompiuteryje esanti sistema. Tačiau motyvų, kodėl mano perkami pastatai verti milijonų, taip ir neišgirdau”, – sakė jis.

Galiausiai Aurimas sutiko pastatus apdrausti „Lietuvos draudime“ 700 tūkst. Lt. Dėl mažesnės sumos draudikai nenusileido.

„Mane supykdė tai, kad draudikai net neketina atsižvelgti į kliento pageidavimus. Iki šiol maniau, kad turtą galima drausti tokiai sumai, kokiai nori, tačiau paaiškėjo, kad taip susitarti yra neįmanoma“, – piktinosi jis.

Į rinkos vertę nežiūri

„Lietuvos draudimo“ Gyventojų draudimo skyriaus vadovas Andrius Gimbickas „15min“ teigė, kad bendrovė klientui pastatų draudimo vertę apskaičiuoja ir rekomenduoja drausti atkūrimo arba likutine verte, priklausomai nuo pastato nusidėvėjimo. „Atkūrimo arba likutinė vertė yra apskaičiuojama taip, kad sutarties galiojimo laikotarpiu atsitikus žalai klientas būtų visiškai užtikrintas, jog galės atstatyti analogišką pastatą iki buvusios būklės, pavyzdžiui, už draudimo išmoką būtų galima visiškai atstatyti gaisro ar audros sugadintą pastato dalį. Todėl apskaičiuotos pastato draudimo vertės negalima lyginti su to paties pastato rinkos verte. Įvykus žalai, pastatas nebus perkamas rinkos verte, o bus atstatomas iki buvusios būklės toje pačioje vietoje, iš tokių pačių medžiagų, iš kokių buvo pastatytas“, – aiškino jis.

A.Gimbickas pabrėžė, jog atkūrimo vertę „Lietuvos draudimas“ skaičiuoja atsižvelgdamas į įmonės „Sistela“ pateikiamas standartinio pastato atstatymo kainas, statybos medžiagų ir darbų kainas, Statistikos departamento skelbiamus statybos kainų indekso pokyčius, Registrų centro bei statybų bendrovių informaciją.

„Pastato draudimo vertė, tiek atkūrimo, tiek likutinė, apskaičiuojama pagal statybos metus, pastato paskirtį, pastato plotą bei tūrį, pastato sienų pagrindinę konstrukcinę medžiagą. Tiesiogiai rinkos verte nesivadovaujama, nes ji nustatoma ne tam, kad už ją būtų galima atkurti pastatą, o pagal tai, kiek pastatas kainuoja vertinimo dieną, todėl ši vertė yra labai priklausoma nuo įvairių išorinių veiksnių, net nuo kaimynų, esančių ar atsirandančių šalia“, – pridūrė jis.

„Lietuvos draudimo“ atstovas teigė, kad klientas gali didinti draudimo sumą, jei jis mano, jog pastate yra įrengta brangi įranga ir draudiko rekomenduotos draudimo sumos jam nepakanka. Tačiau mažinant draudimo vertę, anot jo, draudikas nebegali užtikrinti, kad klientas galės atstatyti pastatą iki buvusios būklės, nes suma gali būti per maža.

Sumos nemažina klientų labui

Panašiai kalbėjo ir bendrovės „PZU Lietuva“ Gyventojų turto draudimo produktų vadovas Kęstutis Daunaravičius: draudikai pastatus draudžia sumai, kiek kainuotų atstatyti turtą įvykus nelaimei.

„Vieną kvadratinį metrą mes vertiname nuo 2500 iki 3000 Lt. Skaičiuodami remiamės Registrų centro vidutinėmis rekomenduojamomis gyvenamųjų namų statybinėmis vertėmis. Pavyzdžiui, tokio pat namo mažame provincijos miestelyje ir sostinės centre rinkos vertė skirsis kardinaliai, o statybinė vertė bus beveik tokia pati“, – pabrėžė jis. Apdraudus namą mažesne suma, negu statybinė vertė, pasak jo, kiltų nepilnos draudimo apsaugos pavojus.

„Tuomet ir nuostoliai bus atlyginti tik iš dalies, ir žmogus patirs nuostolių, nes likusią sumą turės mokėti iš savo kišenės. Todėl mes tokios praktikos netaikome klientų labui“, – aiškino K.Daunaravičius.

„Seesam Lietuva“ filialo turto rizikos vertintojas  Vytautas Blaževičius taip pat sakė, kad jeigu namas apdraustas draudėjo pasirinkta 300 tūkst. Lt draudimo suma, o tą namą atstatyti kainuos 500 tūkst. Lt, namui sugriuvus bus išmokėta 300 tūkst. Lt., tačiau namo savininkui tų pinigų nepakaks.  „Taigi, draudimo sutartis tokiu atveju neatliktų pilnai savo funkcijos“, – sakė jis.
Siūlo draudimo brokerį

Draudimo priežiūros komisijos narys Darius Andriukaitis „15min“ aiškino kad klientas neprivalo drausti savo turto, jeigu nemano, kad jis tiek vertas.

“Šiuo atveju reikėjo prašyti draudimo įmonės pagrįsti, kodėl ji apskaičiavo tokią didelę sumą. Formaliai žiūrint, draudimo bendrovė gali siūlyti tokias sąlygas, kokias ji nori, o žmogus arba sutinka su jomis, arba ne. Tačiau man nesinori tikėti, kad draudikai užkėlė kainas tam, kad žmonės nedraustų pastatų. Bendrovės kaip tik stengiasi, kad atsirastų kuo daugiau žmonių, norinčių apdrausti nekilnojamąjį turtą. Ieškant geriausių sąlygų siūlau pasinaudoti draudimo brokerio paslaugomis”, – kalbėjo jis.

Kartais pirkti pigiau nei statyti

Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis:

„Registrų centras nustato vidutinę pastato rinkos vertę, kuri yra mokestinė, tai reiškia, kad pagal ją skaičiuojami nekilnojamojo turto mokesčiai. Profesionalus turto vertintojas, apžiūrėjęs būstą, jį įvertino įkeitimo tikslu, o tai jau yra visiškai kitoks vertinimas, atliekamas pagal kitą metodiką. 

Šie du vertinimai sutampa labai retai, nes Registrų centras, pavyzdžiui, vertę skaičiuoja masinio vertinimo būdu, tai apytikslis metodas, jo tikslumas visame pasaulyje yra tik iki 30 proc.

Draudikai skaičiuoja, kiek kainuos atstatyti norimą apdrausti namą, tai yra, kiek atsieis medžiagos ir darbai dabartinėmis kainomis. Būna, kad rinkoje pastatą gali nusipirkti pigiau, nei kainuoja jį pastatyti. 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min