TAIP PAT SKAITYKITE: Lesbietė, auginanti dukrą: homoseksualumo neišmoksi kaip pamokos, tai – tiesiog tavyje (I dalis)
„Teisiškai vaikai, augantys tos pačios lyties šeimoje, nėra apsaugoti – pavyzdžiui, skyrybų atveju kitai mamai nėra užtikrinama teisė matytis su vaiku, o nelaimės atveju – mirus biologinei mamai, vaikas gali netekti ir antro mylimo žmogaus, kuris planavo vaiko gimimą ir rūpinosi visą jo gyvenimą, tačiau teisiškai nėra pripažįstamas“, – su kokiais sunkumais susiduria homoseksualių asmenų auginami vaikai įvardija VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai“ direktorė, edukologė Vilma Gabrieliūtė.
Mirus biologinei mamai, vaikas gali netekti ir antro mylimo žmogaus, kuris planavo vaiko gimimą ir rūpinosi visą jo gyvenimą, tačiau teisiškai nėra pripažįstamas, – sako V.Gabrieliūtė.
Jos nuomone, itin svarbu, kad tos pačios lyties asmenų šeimas, kaip ir kitas, saugotų įstatymai, kad turėtume pažangų partnerystės įstatymą arba įteisintą santuoką visiems, o ne tik išrinktiesiems visuomenės nariams.
„Šeimoms kylančios teisinės problemos yra labai įvairios, pradedant nuo jų santykio nepripažinimo, nebiologinio tėvo ar motinos teisinio santykio su vaiku nebuvimo ir visų su tuo susijusių teisinių pasekmių“, – kad homoseksualioms poroms, auginančioms vaikus, kyla daugybė problemų sutinka ir Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Birutė Sabatauskaitė.
Jos žodžiais tariant, visa tai tam tikra prasme susiję ir su pareigomis valstybei, nes teisine prasme santykis nėra pripažįstamas, tokiems šeimos nariams formaliai nereikia deklaruoti savo interesų.
„Teisinių pasekmių gali būti įvairių – tos pačios lyties poroms, besilaukiančioms ar susilaukusioms vaikų, tenka įvairias procedūras tvirtinti notariniu būdu. Pavyzdžiui, teisė gauti informaciją, susirgus partnerei ar vaikui, teisė lankyti partnerį/-ę ligoninėje, galimybė atsiimti vaiką iš darželio ar mokyklos ir kt. (tuo atveju, jeigu vienas iš partnerių yra nebiologinė mama/tėtis)“, – apie kylančias problemas pasakoja B.Sabatauskaitė.
Kankinanti teisinė nežinomybė
Vis dėlto vienos procedūros notariškai įtvirtinti neįmanoma – „biologinės mamos ir tėčio mirties atveju, vaikas nėra daiktas ir jo kaip palikimo negali užrašyti antrajai mamai ar tėčiui, todėl ši teisinė nežinomybė kankina ne vieną“.
Kalbant iš teisinės pusės, tuo tos pačios lyties porų, auginančių vaikus, bėdos nesibaigia. „Neegzistuoja ir teisinė galimybė išeiti vaiko auginimo atostogų nebiologinei mamai/tėčiui, taip pat įvairios teisės darbe – slaugyti sergantį vaiką, lengvatos būstui įsigyti, socialinės garantijos“, – vardija Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė. Kyla problemų ir vaikui susirgus, o biologinei mamai ar tėčiui esant išvykus, kai prireikia kreiptis į gydymo įstaigas.
Ne ką mažiau svarbus ir kitas aspektas – vaiko gimimo liudijime nurodomas tik vienas tėvas arba mama, nors vaikas turi du tėčius ar dvi mamas.
Teisinių pasekmių gali būti įvairių – tos pačios lyties poroms, besilaukiančioms ar susilaukusioms vaikų, tenka įvairias procedūras tvirtinti notariniu būdu, – apie kylančias problemas pasakoja B.Sabatauskaitė.
„Jokių garantijų nėra ir skyrybų atveju, nereglamentuojama nei teisė, nei pareiga dalyvauti vaiko auginime nebiologiniam tėvui/motinai, nors vaikas ir planuotas dviejų žmonių. Tai susiję su alimentais, vaiko lankymu, auginimu, ugdymu ir panašiai“, – aiškina B.Sabatauskaitė, pabrėžianti, kad formaliai tokie vaikai turi tik vieną motiną ar tėvą.
B.Sabatauskaitės teigimu, problemų gali kilti ir situacijose, kurios laikomos gana įprastomis. „Gali žeminti ir žeisti, pavyzdžiui, tai, jeigu vaiko laukiasi dvi partnerės, biologinei motinai nuėjus į ginekologinę apžiūrą, jos primygtinai, gal net kiek žeminančiai, reikalaujama nurodyti tėvo vardą, pavardę“, – paaiškina ji. Suprantamas reikalavimas tokiais atvejais yra kraujo grupės, o vardo ir pavardės reikalavimas, pasak pašnekovės, ypač jeigu pasakoma, kad tėvo nėra, jau yra perteklinis ir gal net diskriminacinis.
