Dabar populiaru
Tiesiogiai
Publikuota 2021 12 12, 13:00

Įstatymas dėl medikų atsakomybės – į stalčių: iniciatorė J.Sejonienė kaltina mentalitetą

Pacientų ir net kolegų parlamentarų pasipriešinimas privertė Seimo narę Jurgitą Sejonienę įstatymą, kuris per pandemiją gintų medikus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl netyčinės žalos pacientų sveikatai, dėti į stalčių. Politikei apmaudu ne tik dėl tokios reakcijos, bet ir dėl visuomenės požiūrio į sveikatos priežiūros specialistus – nors tikimasi, kad jie vienu mostelėjimu išgydys, žmonės dažnai nesilaiko jų nurodymų ir nesirūpina savo sveikata.
Medikai, kovojantys su koronavirusu
Medikai, kovojantys su koronavirusu / Vidmanto Balkūno nuotr. (VUL Santaros klinikos)

Atsakomybė – tik sunkinančiomis aplinkybėmis

„Apsisprendžiau neteikti, nes sulaukiau neigiamų reakcijų. Ne iš medikų, iš jų buvo didelis palaikymas, – portalui 15min sakė J.Sejonienė. – Iš Seimo kolegų sulaukiau labai didelio pasipriešinimo, iš gyventojų, pacientų bendrąja prasme – tokio įstatymo nesuprastų.

Jie vis dėl to mano, kad nesvarbu, ar yra komplikacija, ar netyčia padaryta kokia nors žala, vis tiek turėtų išlikti asmeninė mediko atsakomybė.

Net pandemijos metu, kai krūvis medikams, ypač atskiruose skyriuose, yra labai didelis. Dalis medikų dirba ne pagal savo kompetencijas. Deleguojami įvairių specialybių gydytojai ir slaugytojai iš kitų skyrių dirbti su COVID pacientais.“

Dar vasarį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė įregistravo medikų atsakomybę per pandemiją reglamentuojančio laikinojo įstatymo projektą.

Asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybės apsaugos dėl COVID-19 (koronaviruso infekcijos) Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną laikinasis įstatymas, jei būtų priimtas, gintų medikus nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn dėl tariamai pacientų sveikatai padarytos žalos.

Šiuo dokumentu, kuris turėjo galioti iki 2023 m. sausio 1 d., politikė siūlė numatyti medikų laikino atleidimo nuo atsakomybės modelį.

Jei yra tyčia, sunkinančios aplinkybės – girtumas, apsvaigimas nuo narkotikų ir pan., asmeninė atsakomybė turi likti.

Jis turėjo užtikrinti sveikatos darbuotojų apsaugą nuo atsakomybės už veiksmus nepaprastųjų situacijų sąlygomis, klinikinio neatsargumo atvejais, taip pat atvejais, kuomet neįmanoma apsaugoti įstatymo saugomų interesų ar teisių, nepažeidus kitų įstatymo saugomų interesų ar teisių.

Per pandemiją medikų darbas gerokai pasikeitė. Gydant naujuoju koronavirusu užsikrėtusius pacientus ne visada galima numatyti ligos eigą. Dešimtys žmonių mirė nuo COVID-19 ar dėl kitų priežasčių, bet sirgdami šia liga. Daugelis skundėsi nesulaukiantys pagalbos dėl lėtinių ligų. Tikėtina, kad nesuteikus reikiamų planinių paslaugų ar mirus koronavirusu užsikrėtusiam žmogui medikai gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Kaip tik tokiems atvejams, kai nelaimė atsitinka ne dėl tyčinės kaltės, ir numatytas įstatymas. Įstatymas, J.Sejonienės siūlymu, turėjo galioti tik pandemijos metu, nors medikai, kurie buvo projekto iniciatoriai, esą norėjo, kad jis liktų ir vėliau.

„Aišku, jei yra tyčia, sunkinančios aplinkybės – girtumas, apsvaigimas nuo narkotikų ir pan., asmeninė atsakomybė turi likti, – aiškino parlamentarė. – Medicinoje, sveikatos priežiūroje iš esmės niekas nenori pakenkti pacientui.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Sejonienė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Jurgita Sejonienė

Kai tai nutinka, net jei dėl mediko klaidos, turėtų būti siekiama tas klaidas taisyti. Kursus organizuoti, ieškoti, ar nėra sisteminių kliūčių, problemų sveikatos priežiūros įstaigoje ar apskritai įstatymuose, dėl ko taip galėjo atsitikti, suteikti galimybę tam žmogui, jei nėra tyčios, tiesiog išmokti“.

„Bausti mediką nežmoniška“

Seimo Teisės departamentas pasiūlė projektą gerokai pataisyti. Po kelių savaičių J.Sejonienė įregistravo atnaujintą projektą, kuriame buvo nurodytas ir ilgesnis galiojimo laikas – iki 2024 m. birželio 1 d.

Tačiau sulaukusi pasipriešinimo iš visuomenės ir net kolegų, politikė galiausiai nusprendė projekto kol kas neteikti Seimui. Ji neslėpė apmaudo, kad sulaukė tokios reakcijos į projektą. Tai esą rodo kitas problemas, ne vien baimę, kad gali įvykti vienaip ar kitaip su COVID-19 susijusių nelaimių.

Ką pasieksime, jei atimsime galimybę dirbti specialistui, į kurį investavome 10, 12, 14 metų, kad jis įgytų savo kompetenciją?

„Manau, kad Lietuvoje labai stinga pasitikėjimo sveikatos apsaugos priežiūros specialistais. Toks keistas įsitikinimas – žmonės galvoja, kad medikas viena tablete ar piršto mostu gali išspręsti jų lėtines problemas.

Žmonės apskritai nėra linkę rūpintis savo sveikata nuosekliai ir vartoti vaistus, kaip paskirta, nepaisant to, kad jaučiasi gerai, koreguoti gyvenimo būdą, kuris yra daugumos ligų rizikos faktorius.

Tas tikrai yra, toks susipriešinimas. Labai norėčiau, kad jis sumažėtų, kad didėtų pasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais, gydytojais, slaugytojais. Tie žmonės, nepaisant to, ar davė priesaiką, ar nedavė, didžiąja dalimi dirba iš pašaukimo.

123RF.com nuotr./Liga paguldė į lovą
123RF.com nuotr./Liga paguldė į lovą

Man atrodo, labai stinga žmonių atsakomybės dėl savo sveikatos. Tai ir statistika rodo – lietuviai pagal beveik visas ligas yra tarp autsaiderių Europos Sąjungoje ir net pasaulyje, sergamumas yra didžiausias. Tai rodo, kad žmonės nesiima profilaktikos priemonių ir nenusiteikę gydytis reguliariai ir kaip turėtų“, – sakė Seimo narė.

Šiomis dienomis J.Sejonienė sulaukė klausimo apie vaistų kontrabandą – kodėl lietuviai perka ir vartoja iš Baltarusijos nelegaliai įvežamus vaistus. „Matyt, todėl, kad yra nepasitikėjimas sveikatos priežiūros specialistais, noras ne investuoti į sveikatą, o ieškoti stebuklingų būdų slogą gydyti antibiotikais ir pan. Tikrai yra didelė problema“, – svarstė 15min pašnekovė.

Ji ragino įsigilinti į žalos be kaltės modelį: ne nubausti specialistą, net jei yra kažkokia klaida ar komplikacija, o suteikti šansą pasitaisyti.

„Ką pasieksime tuo, jei atimsime galimybę dirbti specialistui, į kurį investavome 10, 12, 14 metų, kad jis įgytų savo kompetenciją? – retoriškai klausė Seimo narė. – Mano nuomone, tai tikrai neteisinga. Neslepiu, kad pati kaip specialistė, kaip radiologė esu kažką pražiūrėjusi, neteisingai įvertinusi, bet tai nereiškia, kad aš siekiau sąmoningai, specialiai pakenkti.

Jei tikrai kokia nors klaida padaryta, jei kažko nežinojo, jei netinkamą priemonę panaudojo, netinkamą vaistą paskyrė, reikia žmogų mokyti, edukuoti, bet ne bausti.

Žmogaus sveikata yra labai sudėtingas dalykas. Kiekvienas yra individualus, ne visada gali prognozuoti komplikacijas, kuri kils, o kuri – ne. Dėl to bausti mediką, mano manymu, nežmoniška. Čia yra ir mentaliteto dalykų, iš jų reikia išaugti.

Dabar yra daug sudėtingų klausimų ir situacijų valstybėje, todėl projekto neteiksiu. Suprantu medikų bendruomenės nusivylimą dėl to, bet labai tikiuosi, kad mažais žingsneliais mes vis dėlto išmoksime ir patys rūpintis savimi, ir kitus, ypač sveikatos priežiūros darbuotojus, vertinti adekvačiai.“

Siūlo ne bausti, o mokyti

Nors šis projektas buvo parengtas dėl COVID-19 susidariusiai situacijai, pasak J.Sejonienės, žalos be kaltės principas taip turėtų veikti visada.

„Net jei dėl kokių nors gydytojo ar slaugytojo veiksmų įvyksta žala, – taip būna, nutinka, negali to išvengti. Aišku, žmogui priklauso kompensacija, materialinė ir moralinė, už patirtą sveikatos sutrikdymą. Bet bausme, ypač baudžiamąja – laisvės atėmimu, licencijos atėmimu iš sveikatos priežiūros specialisto, mano nuomone, nieko nepasiekiame.

Patys tik didiname susipriešinimą visuomenėje, kai baudžiame už bet ką, jei žmogus tiesiog dirbo savo darbą. Kartais labai sunku įvertinti visas aplinkybes, kiekvieno žmogaus anatomines savybes. Už tai žmogų bausti, man atrodo, neteisinga.

Vidmanto Balkūno nuotr. (VUL Santaros klinikos)/Medikai, kovojantys su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr. (VUL Santaros klinikos)/Medikai, kovojantys su koronavirusu

Jei tikrai kokia nors klaida padaryta, jei kažko nežinojo, jei netinkamą priemonę panaudojo, netinkamą vaistą paskyrė, reikia žmogų mokyti, edukuoti, bet ne bausti. Taip prilyginame visus sveikatos priežiūros specialistus potencialiems nusikaltėliams.

Yra toks terminas „gynybinė medicina“. Su tokiu požiūriu ir tokia sistema iš esmės tik tai ir skatiname. Net jei padaryta klaida, skatiname ne ją patvirtinti ir taisyti, o plėsti. Niekas neišloš, nei patys specialistai, nei juo labiau pacientai, jei medikai bus linkę slėpti klaidas“, – svarstė ji.

Pasitiki ne medikais, o papildais

J.Sejonienė atkreipė dėmesį ir į Lietuvoje populiarią savigydą – žmonės neretai patys nusprendžia, kaip tvarkytis su viena ar kita sveikatos problema. Socialiniuose tinkluose, įvairiuose forumuose verda diskusijos, kaip gydyti COVID-19. Net tėvai, sunegalavus vaikui, prieš vesdami jį pas gydytoją pirmiausiai pasitaria su jų dalyviais, kokių priemonių reikėtų imtis.

Tai esą rodo menką pasitikėjimą sveikatos priežiūros specialistais, sakė J.Sejonienė: „Žmonės tikisi, kad yra kokia nors stebuklinga tabletė, kuri juos akimirksniu išgydys nuo visų negandų, nemalonumų ir sveikatos sutrikimų. Nėra taip. Visų pirma tai yra nenoras prisiimti atsakomybės už savo sveikatą.

Žmonės tikisi, kad nekoreguodami gyvenimo būdo, mitybos įpročių kažkokiais maisto papildais išspręs savo problemas.

Jei paskirtas gydymas, net jei jautiesi gerai, jei gydytojas skiria, reikia reguliariai vaistus ir vartoti. Ne vien antibiotikus – pavyzdžiui, vaistus nuo aukšto kraujo spaudimo reikia gerti reguliariai, net jei jis normalus.

Lietuva pirmauja pagal atsparumą antibiotikams, nes, mano nuomone, yra per daug savigydos, žmonės dažnai perka kontrabandinius antibiotikus arba prievartauja gydytojus, kad juos išrašytų dėl slogos, gerklės skausmo ar kosulio, dėl virusinių infekcijų. Gajus mitas, kad „man gripas, tai reikia gerti antibiotikus“.

Pirmaujame pagal išmetamų vaistų skaičių. Kažkas juos išrašo, žmonės juos įsigyja, bet paskui nevartoja. Pasibaigia galiojimo terminas ir tenka išmesti.

123RF.com nuotr./Vaistinė
123RF.com nuotr./Vaistinė

Esame linkę pirkti papildus ar kokias nors pagalbines priemones, nes tai – ne vaistiniai preparatai, kurie esą kenksmingi. Kiekvienas vaistas gali turėti nepageidaujamo poveikio, bet jis skiriamas pagal indikacijas, pasirenkama kaip mažesnė blogybė spręsti bėdai, konkrečiai patologijai.

Žmonės tikisi, kad nekoreguodami gyvenimo būdo, mitybos įpročių kažkokiais maisto papildais išspręs savo problemas. Net nekalbu apie kontrabandinius vaistus, kurie įsigyjami be recepto, gydytojas neįvertina jų sąveikų, nepageidaujamų reiškinių. Manau, tai yra nepakankamo švietimo ir pasitikėjimo klausimas.“

Apmaudu, kad neskatiname žmonių gyventi sveikai, reguliariai tikrintis sveikatą ir pasitikėti sveikatos priežiūros specialistais, kurie Lietuvoje yra labai profesionalūs.

Parlamentarės manymu, jei žmonės daugiau mokėtų už savo sveikatą ir jos priežiūrą, būtų linkę labiau rūpintis savimi: „Aišku, mokesčių kėlimas visada yra jautrus klausimas, visi spekuliuoja tuo, jog Konstitucijoje įrašyta, kad gydymas nemokamas. Ne taip parašyta, bet žmonės taip supranta, ir dalis politikų palaiko tokią liniją.

(Konstitucijoje nurodyta: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. Įstatymas nustato piliečiams nemokamos medicinos pagalbos valstybinėse gydymo įstaigose teikimo tvarką“, – red. past.)

Apmaudu, kad neskatiname žmonių gyventi sveikai, reguliariai tikrintis sveikatą ir pasitikėti sveikatos priežiūros specialistais, kurie Lietuvoje yra labai profesionalūs. Kitaip neišvažiuotų 10 proc., o gal net daugiau, dirbti į Vakarus. Ten lietuviai vertinami kaip kvalifikuoti specialistai.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min