Dabar populiaru
Publikuota: 2019 spalio 22d. 09:02

Įstatymas dėl tikrųjų savininkų viešinimo galioja, bet neveikia: nedavė pinigų

Eurai
123RF.com nuotr. / Eurai

Nuo šių metų įsigaliojo įstatymo pakeitimai, numatantys, kad įmonės Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) turi pateikti informaciją ne tik apie akcininkus, dalininkus, bet ir apie galutinius naudos gavėjus – fizinius asmenis. Tačiau tokia prievolė iki šiol neįgyvendinama, nes neskirta lėšų elektroninėje sistemoje sukurti specialų posistemį.

Kaupti ir JADIS pateikti informaciją apie galutinius naudos gavėjus juridinius asmenis įpareigoja nuo sausio 1 dienos įsigaliojusios Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisos.

Pagal jas juridiniams asmenims privalu gauti, atnaujinti ir saugoti savo galutinių naudos gavėjų vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą.

Taip pat nurodyti valstybę, išdavusią asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, turimos nuosavybės teises ir apimtis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Registrų centras
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Registrų centras

Paprašė finansavimo kitiems metams

Nors pagal įstatymą tvarka galioja, tačiau realybėje ji neveikia.

Nors pagal įstatymą tvarka galioja, tačiau realybėje ji neveikia.

Kaip aiškina Teisingumo ministerija, galutinių naudos gavėjų registras nesukurtas, nes tam nebuvo skirtas valstybės biudžeto finansavimas.

Todėl JADIS tvarkytojas, valstybės įmonė Registrų centras, nemodernizavo sistemos, kuri teiktų šias elektronines paslaugas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Spaudos konferencijos akimirka
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Spaudos konferencijos akimirka

Teisingumo ministerijos patarėjo viešiesiems ryšiams Audrio Kutrevičiaus teigimu, tai, kada pradės veikti specialus JADIS posistemis, priklausys nuo to, kada tam bus skirtos biudžeto lėšos.

„Kaip jau minėta, valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui iki šiol skirta nebuvo. Teisingumo ministerija yra pateikusi asignavimų poreikį Vyriausybei, Finansų ministerijai bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, kad 2020 metais būtų sukurtas JADIS naudos gavėjų posistemis“, – sakė A.Kutrevičius.

Valstybės lėšų įstatymo įgyvendinimui iki šiol skirta nebuvo.

Kaip nurodė jis, įstatymo nuostatų įgyvendinimas leis efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones bei realizuoti Europos Sąjungos direktyvos nuostatas.

Darbai užtruktų pusantrų metų

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus aiškino, kad, preliminariu vertinimu, priėmus sprendimą finansuoti projektą Naudos gavėjų posistemės sukūrimas galėtų užtrukti apie 18 mėnesių.

„Darbai apimtų viešųjų pirkimų procedūras, detalią situacijos ir poreikio analizę, programavimą, testavimą, bandomąją eksploataciją ir reikalingos dokumentacijos parengimą“, – komentavo jis.

Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Samkus
Asmeninio archyvo nuotr./Mindaugas Samkus

Pasak M.Samkaus, kokia konkrečiai informacija bus kaupiama šioje posistemėje ir kam ji bus prieinama, paaiškės atlikus detalią projekto analizę.

Ją atliekant, be kita ko, bus atsižvelgta ir į tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatas.

Preliminariu vertinimu, priėmus sprendimą finansuoti projektą Naudos gavėjų posistemės sukūrimas galėtų užtrukti apie 18 mėnesių.

Pavyzdžiui, šiuo metu JADIS duomenys yra teikiami pagal įstatymus tokią teisę turinčioms valstybės institucijoms ir įstaigoms, fiziniams bei juridiniams asmenims, juridinių asmenų dalyviams ir kitiems.

JADIS veikia nuo 2014 metų rugsėjo mėnesio. Šiuo metu sistemoje kaupiami duomenys apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus, mažųjų bendrijų narius, viešųjų įstaigų dalininkus, žemės ūkio bendrovių narius ir pajininkus bei kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narius.

Sunkiau nuslėpti interesų konfliktus, vengti mokesčių

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus iniciatyvų koordinatorė Ieva Dunčikaitė sako besidžiaugianti, kad vis dažniau kalbama apie galutinių naudos gavėjų duomenų svarbą skaidrumui.

„Transparency International“ nuotr./Ieva Dunčikaitė
„Transparency International“ nuotr./Ieva Dunčikaitė

„Deja, Lietuvoje šiuo metu duomenų apie akcininkus, dalininkus ar galutinius naudos gavėjus paprastai pamatyti negalime, o tai kelia nemažą susirūpinimą“, – komentavo ji.

Anot I.Dunčikaitės, Pasaulio bankas yra paskaičiavęs, kad apie 70 proc. korupcijos atvejų yra susiję būtent su anoniminėmis įmonėmis.

Todėl duomenys apie galutinius naudos gavėjus padėtų kovoti su pinigų plovimu ir korupcija.

„Tokios pasaulinės iniciatyvos kaip Atviros Vyriausybės partnerystė, prie kurios Lietuva prisijungė 2011 metais, taip pat akcentuoja, kad viešinant šią informaciją yra sunkiau nuslėpti interesų konfliktus, vengti mokesčių, o gyventojai gali lengviau reikalauti įmonių atskaitingumo“, – atkreipė dėmesį „Transparency International“ Lietuvos skyriaus atstovė.

Viešinant šią informaciją yra sunkiau nuslėpti interesų konfliktus, vengti mokesčių, o gyventojai gali lengviau reikalauti įmonių atskaitingumo.

I.Dunčikaitė teigė besitikinti, kad Registrų centras, šiais metais parodęs sektiną pavyzdį ir atvėręs dalį duomenų apie nekilnojamąjį turtą, ir toliau sieks aukštesnių skaidrumo standartų atverdamas daugiau duomenų.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Registrų centras
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Registrų centras

„Norėtųsi, kad Lietuva nelauktų, kada įsigalios penktosios Pinigų plovimo direktyvos reikalavimas, kuriuo numatyta, kad informacija apie naudos gavėjus turi būti prieinama, o jau dabar atsidurtų tarp geruosius pavyzdžius kuriančių Europos šalių.

Danija, Jungtinė Karalystė, Slovakija duomenis apie galutinius naudos gavėjus, akcininkus, dalininkus pradėjo skelbti neatlygintinai, atviru duomenų formatu, kodėl to nepradėjus daryti ir mums?“ – klausė ji.

Danija, Jungtinė Karalystė, Slovakija duomenis apie galutinius naudos gavėjus, akcininkus, dalininkus pradėjo skelbti neatlygintinai, atviru duomenų formatu.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

01:36
01:48
02:04

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min