Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2019 kovo 8d. 12:43

Įstatymo pataisa dėl savižudybių pateikimo įžiebė konfliktą tarp R.Šarknicko ir suicidologų

Laikraštis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Asociatyvi nuotrauka: žiniasklaida

Nuo rudens sugriežtinus savižudybių pateikimą žiniasklaidoje kilo nesutarimas tarp šios pataisos iniciatoriaus Seimo Savižudybės ir smurto prevencijos komisijos pirmininko Roberto Šarknicko bei Pauliaus Skruibio vadovaujamo Vilniaus universiteto (VU) Suicidologijos tyrimų centro. Seimo narys tvirtina, kad pataisa jau atnešė naudos, o mokslininkai aiškina, kad ji nereikalinga, perteklinė.

R.Šarknicko pasiūlytoje Visuomenės informavimo įstatymo pataisoje draudžiama žiniasklaidai skelbti savižudybių ar bandymų nusižudyti būdus, priemones ir motyvus. Anksčiau to nebuvo galima minėti antraštėse.

Iki tol nebuvo įstatyminių apribojimų pateikiant straipsnius ar reportažus apie nusižudymus – tai buvo reglamentuota tik Visuomenės informavimo etikos kodekse. Pagal jį, žurnalistai negali nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdo antraštėse (anonsuose), jo nedetalizuoti. Taip pat vengti skelbti su incidentu susijusias nuotraukas, vaizdo įrašus, neatskleisti aukos tapatybės.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Robertas Šarknickas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Robertas Šarknickas

Kodekse taip pat nurodoma itin atsargiai aprašyti savižudybės motyvus bei aplinkybes, kad nebūtų skatinamas suicidinis elgesys. Netraktuoti savižudybės kaip problemos sprendimo būdo, jos neromantizuoti. Taip pat nurodyti kontaktus, kuriais būtų galima kreiptis esant krizinėje padėtyje.

Gruodį grupė Seimo narių siūlė keisti Visuomenės informavimo įstatymo pataisą ir sušvelninti savižudybių pateikimą. Norėta uždrausti nurodyti savižudybės ar mėginimo nusižudyti būdus antraštėse bei televizijos laidų anonsuose, o bet kokiame turinyje – detales. Argumentuota, kad pagal esamas taisykles nebūtų galima pateikti, pavyzdžiui, Romo Kalantos atvejo. Tačiau Seimas nesutiko jų svarstyti, o ginčas tarp mokslininkų ir komisijos tęsėsi. Galiausiai, vasarį R.Šarknickui išplatinus pranešimą, kad esą dėl jo pataisų pavyko išsaugoti 130 gyvybių ir skaičiavimą sukritikavusiam P.Skruibiui, ginčas persikėlė į viešąją erdvę.

Dėl kokių dalykų nesutariama?

1. Mokslinis pagrįstumas

15min gavo dokumentus, kuriuose savižudybes tiriantys mokslininkai teigia, kad R.Šarknicko vadovaujama komisija, svarstydama pataisą nesirėmė moksliniais tyrimais, išskyrus Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas žurnalistams aprašant nusižudymus. Savo ruožtu, Seimo narys nurodo, kad į komisijos posėdžius tarti žodžio buvo kviesti specialistai, psichologai, suinteresuotos grupės, prašyta rekomendacijų.

Tačiau suicidologai pabrėžia, kad posėdžiai nėra tapatūs tyrimams, o į jų rekomendacijas nebuvo atsižvelgta. R.Šarknickas pabrėžia, kad buvo remiamasi Danutės Gailienės (irgi VU Suicidologijos tyrimų centro narė) 1999 m. moksliniu straipsniu apie žiniasklaidoje publikuojamų savižudybių poveikį.

2. Savižudybių motyvų aprašymas

Pagal dabar galiojančią įstatymo pataisą, žiniasklaidoje negalima skelbti apie savižudybės motyvus. P.Skruibio vadovaujamas centras aiškina, kad dėl to sumažėja prevencinis vaidmuo, o kritinėje situacijoje pagalbą gavęs žmogus negalės papasakoti savo patirties ir taip, galbūt, padėti kitiems.

Ginos Beinoravičiūtės nuotr. /Paulius Skruibis
Ginos Beinoravičiūtės nuotr. /Paulius Skruibis

„Toks perdėtas draudimas gali tik dar labiau paskatinti savižudybių stigmatizaciją“, – rašo mokslininkai.

R.Šarknickas pabrėžė, kad įstatymas nedraudžia aprašyti būdus, kaip atpažinti savižudišką elgesį, kaip atsispirti savižudybei, kokių priemonių imtis, siekiant jos išvengti.

Su 15min pasidalintame rašte teigiama kad R.Šarknicko komisija nutarė į pataisas įtraukti motyvų nenurodymą, nes Visuomenės informavimo etikos kodekse rašoma, kad „motyvus reikia pateikti itin atsargiai“. Seimo teisininkai sukritikavo žodžius „itin atsargiai“: esą jie yra pernelyg abstraktūs, gali kilti interpretavimo sunkumų. Taip pat atsižvelgta į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendaciją. Nors joje neminima apie motyvų neskelbimą, tačiau buvo siūloma neskelbti įvykusios savižudybės priemonių, būdo, vietos ir aplinkybių.

Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė 15min patikslino, kad savižudybių motyvai yra aplinkybių dalis.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gražina Ramanauskaitė
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Gražina Ramanauskaitė

P.Skruibis į tai atsakė, kad Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose nedraudžiama kalbėti apie savižudybių motyvus, o būdą galima nurodyti, tik ne antraštėje ir nedetalizuojant. Mokslininkai pateikė pavyzdį, kad dėl to nebus galima tiksliai papasakoti Romo Kalantos atvejo.

R.Šarknickas pranešime žiniasklaidai pabrėžė, kad „visuomenei tikrai nėra verta žinoti, kokiu būdu ar priemone asmuo nusižudė.“ Jis pridūrė kad įstatymas nedraudžia aprašyti būdus, kaip atpažinti savižudišką elgesį, kaip atsispirti savižudybei, kokių priemonių imtis, siekiant jos išvengti.

3. Nevienareikšmiškai suprantami teiginiai

Suicidologai siūlo įstatymo pataisoje naudoti tik labai konkrečius, aiškiai apibrėžtus teiginius. Pavyzdžiais įvardijami žodžiai, tokie kaip „savižudybės romantizavimas“ arba „savižudybė, kaip kasdienis reiškinys“. Pastarąją frazę mokslininkai argumentuoja tuo, kad šalyje kasdien vidutiniškai nusižudo 2 žmonės. Savižudybių ir smurto prevencijos komisija atsakė, kad mokslininkai neteisingai suprato: turėta omenyje, kad netraktuoti savižudybės, kaip įprasto, savaime suprantamo dalyko.

„Šios sąvokos vartojimas nedraudžia kalbėti apie savižudybę, kaip kasdien įvykstančią nelaimę (įvykį), tačiau įpareigoja visuomenės informavimo priemones vengti pateikti savižudybę ar bandymą nusižudyti, kaip visuomenėje įprastą kiekvienos dienos įvykį“, – rašoma komisijos atsakyme. Priduriama, kad dauguma sąvokų į įstatymo pataisą buvo perkeltos iš Visuomenės informavimo etikos kodekso.

Tačiau, anot savižudybes nagrinėjančių mokslininkų, Visuomenės informavimo etikos kodeksas ir Visuomenės informavimo įstatymas turi skirtingą juridinę galią, todėl natūralu, kad etikos kodekse leidžiamos abstraktesnės, labiau daugiaprasmės formuluotės.

Toks perdėtas draudimas gali tik dar labiau paskatinti savižudybių stigmatizaciją, – rašo mokslininkai.

„Įstatymu nėra lengva apibrėžti, kur yra, o kur nėra romantizuojantis apibūdinimas arba savižudybės kaip tinkamo būdo traktavimas, tad siūlome palikti šias rekomendacijas Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekse“, – dėsto VU Suicidologijos centras.

D.Gailienė piktinasi: komisija neprisideda prie prevencijos

Vilniaus universiteto profesorė, habilituota daktarė D.Gailienė 15min komentavo, kad viešas R.Šarknicko pranešimas yra pasibaisėtinas, iškreiptas. Ją liūdina, kad savižudybių prevencija naudojama politinėms kovoms, o Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija šioje srityje nieko nedaro.

Virginijos Valuckienės nuotr./Danutė Gailienė
Virginijos Valuckienės nuotr./Danutė Gailienė

„Man tai yra žema, apgailėtina ir, ypač tame kontekste, kad pirmą kartą Lietuvos istorijoje yra pavykę pasiekti tokią aukštą politinę valią šioje srityje. Seimo komisiją savižudybių prevencijoje iškart pajutome, pagalvojome, kad gal dabar prasidės sisteminiai sprendimai, kurių labai trūksta. Ir į ką tas išvirto? Čia yra toks sudėtingas dalykas, čia visos jėgos turi telktis, ieškoti bendraminčių“, – stebėjosi D.Gailienė.

Pasak profesorės, neadekvatu, kad R.Šarknickas remiasi jos moksliniu straipsniu, parašytu prieš 20 metų. D.Gailienė sakė, kad tie duomenys jau yra pasenę, dabar yra kitokia situacija, o problema dėl savižudybių pateikimo žiniasklaidoje jau anksčiau buvo išspręsta.

„Mes žiniasklaidos nebenagrinėjome, nes, mūsų manymu, problema išspręsta. Tai, ko mes pageidavome – kad būtų skelbiami pagalbos numeriai, nebūtų sensacingų antraščių, nuotraukų ir t.t. – mes visa tai pasiekėme. Mes dirbame kitus darbus ir dėl žiniasklaidos nematome didelių problemų, ta prasme, kad ji skatintų imituojantį elgesį“, – dėstė mokslininkė.

Pasak D.Gailienės, problema dėl savižudybių pateikimo žiniasklaidoje jau anksčiau buvo išspręsta.

Ji prisiminė, kad savižudybių tyrinėjimų pagrindu vyko ilgos diskusijos ir pavyko sutarti, įtraukti prevencinius punktus į etikos kodeksą. Tai tenkino abi puses, be to, anot D.Gailienės, situacija pranešant apie savižudybes pagerėjo, todėl ji įsitikinusi, kad to užteko.

R.Šarknickas įsitikinęs: savižudybių prevencija vykdoma tinkamai

R.Šarknickas 15min atsiųstame atsakyme teigė kad įstatymo pataisų nereikėtų suprasti klaidingai ir susidaryti nuomonę, kad vienas ir vienintelis veiksnys, turintis įtakos savižudybėms, yra žiniasklaida. Jis pritaria, kad atsakingai naudojama informacija gali padėti, tačiau, anot jo, buvo daroma priešingai.

„Turiu omenyje, kad prie savižudybės gali privesti begalė veiksnių. Ir dėmesys yra skiriamas jiems visiems. Žiniasklaida turi labai didelę galią visuomenės nuomonės ir emocijos formavimui. Neatsakingas informacijos pateikimas, kas ir buvo daroma, gali privesti prie labai liūdnų pasekmių, jei perteklinė informacija pasiekia psichologiškai pažeidžiamus asmenis. Todėl praleisti tai pro pirštus ir užsimerkti – taip pat negalima. Kalbėkime, tačiau darykime tai atsakingai“, – dėsto politikas.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Robertas Šarknickas
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Robertas Šarknickas

R.Šarknickas įsitikinęs, kad savižudybių prevencija Lietuvoje juda tinkama linkme, nes tokių nelaimių kasmet mažėja. Visgi, Seimo nario vertinimu, vis dar reiktų didinti psichologinės pagalbos prieinamumą tiek krizę išgyvenantiems, tiek su savižudybe susidūrusiems asmenims. Taip pat skatinti savižudybių atpažinimo mokymus švietimo įstaigose, valstybinėse institucijose, kurie būtų prieinami ir visuomenei, užtikrinti savalaikį reagavimą.

Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos darbo planas bus patvirtintas Seimo pavasario sesijos pradžioje, todėl, pasak šios komisijos pirmininko, pasiūlymus komisijai taip pat gali teikti ir tos srities specialistai. Kol kas komisija šiemet planuoja apžvelgti pagalbos teikimą krizinėje situacijoje esantiems asmenims, galimybes kurtis krizių centrams savivaldybėse bei sukurti programą, pagal kurią būtų plėtojama sunkias psichikos ligas patiriančių asmenų savižudybių prevencija.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Video

03:50
22:36
08:58

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min