Pasak jo, 2008 m. pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, 75 proc. Lietuvos gyventojų manė, kad jų teisės buvo pažeistos, tačiau net 80 proc. iš jų niekur nesikreipė, nes manė, kad jokia institucija nepadės. O tie, kurie kreipėsi, daugiausia rinkosi nevyriausybines organizacijas. Anot H.Mickevičiaus, tokie skaičiai parodo, kad Lietuvoje valstybinėmis institucijomis nepasitikima.
Jis teigė nenorintis dramatizuoti padėties, bet žmogaus teisių požiūriu situacija Lietuvoje yra bloga. „Įstojom visur, kur norėjom įstoti, nebeliko išorinio spaudimo priimti vieną ar kitą teisinį dokumentą, įkurti vieną ar kitą organizaciją“, – taip situaciją bandė aiškinti ŽTSI direktorius.
„Mano požiūriu, ryškėja nepakantumo naujoms mažumoms – kita odos spalva, netradicinė religija, seksualinių mažumų klausimai“, – paklaustas, kurios visuomenės grupės dabar diskriminuojamos labiausiai, kalbėjo H.Mickevičius.
Nekenčiame gėjų ir romų
Etninių tyrimų centro vadovas Tadas Leončikas kalbėjo, kad pastaruoju metu padaugėjo nusikaltimų, padaromų iš neapykantos kitai rasei, todėl Lietuvos, kaip saugios šalies, įvaizdis užsienyje yra subliūškęs ir jį atkurti nebus lengva.
Pasak jo, nemėgstamiausia visuomenės grupė Lietuvoje yra romai, taip pat pastaruoju metu daugėja antisemitinių pareiškimų ir su tuo susijusių vandalizmo atvejų.
Sąlyginai nauja tema – homofobija. „Prieš keletų metų mėginta marginalizuoti šį klausimą, sakyti, kad jis nėra reikšmingas. Pastaraisiais metais įvyko šios temos sprogimas. Homofobija nuo kitų klausimų skiriasi tuo, kad visuomenės mastu neigiamos nuostatos yra stiprios, bet jos nesikeičia kelerius metus, tačiau viešojoje erdvėje smarkiai išaugo. Homofobija bulvarinėje spaudoje beprecedentė“, – aiškino T.Leončikas.
Jo teigimu, Lietuva pagarsėjo visoje ES, kai Vilniuje gėjams nebuvo leista rengti parado, taip pat kai nebuvo įsileista lygybę ES skatinanti kampanija. Tokius veiksmus Etninių tyrimų centro vadovas vadina vienu didžiausių nesusipratimų, užtraukiančių gėdą visai šaliai.
Patriarchalinis sąmokslas prieš šeimą
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė pabrėžė, kad Lietuvoje blogėja moterų padėtis ir nuolat tolstama nuo lygybės nuostatų. 2007–2008 m. moterų ir vyrų uždarbis skyrėsi 21 procentu, šiemet šie skaičiai balansuoja ties 24 proc. riba. Tuo tarpu ES vidurkis – 15 proc.
Bendras skurdo lygis Lietuvoje yra 19,1 proc., tačiau skursta net 41 proc. vienišų asmenų, auginančių vaikus – o dažniausiai vienos vaikus augina motinos. Pasak M.Jankauskaitės, žavėjimasi neoliberalia mokesčių mažinimo politika, tačiau pamirštama, kad kartu mažinamas ir socialinės paramos spektras.
Anot jos, dabartinė valstybės vykdoma politika šeimos atžvilgiu diskriminuoja visus, kurie laisva valia pasirinko kitokį šeimos modelį nei santuoka. „Tai yra ne kas kitas kaip patriarchalinis sąmokslas prieš šeimą ir lygybę“, – piktinosi M.Jankauskaitė. Pasak jos, Lietuvoje pamažu atsiranda absurdiška situacija – siekiama uždrausti nėštumo nutraukimą, tačiau vienišos moterys, auginančios vaikus, nepatenka į šeimos kategoriją.
Motinystės atostogos – diskriminacinio pobūdžio
Taip pat ji teigė, kad vienas iš diskriminacijos būdų yra motinystės atostogų pailginimas iki dvejų metų – esą taip neplėtojamos vaikų priežiūros paslaugos ir problema sprendžiama moterų gerovės sąskaita. Moterys taip praranda didelę dalį pajamų, kurias galėtų uždirbti. Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė aiškino, kad kitose ES valstybėse parama šeimai suprantama kaip suteikta galimybė derinti darbą ir vaikų priežiūrą, o ne vien pašalpos kaip Lietuvoje.
