Vilniaus universiteto politologas K.Andrijauskas minėtą šūkį teigė laikantis „radikaliu ir ekstremistiniu“, tačiau plakatą iškabinę žmonės jį laiko „patriotišku“.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino šūkį „Lietuva lietuviams“ laikantis „praeities reliktu“, kuris jam yra svetimas ir atsiduodantis „labai negerais dalykais, kurie dar praėjusio šimtmečio 4-jame dešimtmetyje buvo Vokietijoje“.
Šio šūkio reikšmę ketvirtadienį „Žinių radijuje“ aptarė istorikai Algimantas Kasparavičius, Alfredas Bumblauskas bei teisininkas Vytautas Nekrošius.
„Kiekviena frazė turi tam tikrą kontekstą. Be konteksto frazė gali reikšti vieną, su kontekstu – visai ką kitą. Šitai frazei jos kontekstas yra per sunkus, kad jį būtų galima pakeisti (...) Pats sunkiausias kontekstas yra tai, ką ir prezidentas paminėjo – 4 dešimtmetis, nacių laikai. Frazė Lietuva lietuviams – nė iš jokio Vinco Kudirkos. Jeigu ir pavartojo, tai pavartojo visiškai kitame kontekste. Šita frazė kilo iš Deutschland für deutscher (Vokietija vokiečiams – red. past. ) ir šalia to Deutschland über alles (Vokietija aukščiau visko – red. past.), ir t.t. Tai buvo specialūs koviniai nacių padaliniai, kurie naudojo šitą frazę“, – kalbėjo Mokslų akademijos prezidentas V.Nekrošius.
Jis pabrėžė, kad „mes negalime paneigti šitos istorinės naštos“, o meilę Lietuvai galima išreikšti ir kitomis frazėms: „Tegul būna Lietuva Lietuvos piliečiams“.
Be to, anot profesoriaus, frazę „Lietuva lietuviams“ derėtų drausti įstatymu „lygiai taip pat kaip svastiką ir „tokias frazes turėtų nukabinėti policija“.
Vilniaus universiteto istorikas Alfredas Bumblauskas kalbėjo panašiai kaip ir V.Nekrošius bei tikino, kad minėtas šūkis yra „pasenęs“.
„Kažkada Tomas Manas norėjo apginti vokiečių himno žodžius Deutschland über alles. Nesisekė jam, žinokit. Buvo pasenęs šūkis, nes naciai sugadino tą reikalą. Tai Lietuva lietuviams yra pasenęs šūkis, nes jis yra sugadintas tam tikrų tautinių ambicijų“, – tikino A.Bumblauskas.
Be to, anot jo, šūkis „nelabai skoningas“ ir „šiek tiek gali įžeisti“, taip pat šis šūkis „yra iš tos epochos, kai tos empatijos trūko“.
Istorikas Algimantas Kasparavičius savo ruožtu sakė, kad minėtas šūkis jam kelia „blogas mintis“.
„Šūkis yra iš esmės kilęs XIX a. viduryje, antroje pusėje. Mano dėstytojas, profesorius Vytautas Kavolis yra sakęs ir rašęs, kad tai greičiausiai Mykolo Akelaičio (...) Kita vertus, šūkis nėra originalus, jis greičiausiai pasiskolintas iš vokiečių“, – pasakojo A.Kasparavičius, pridūręs, jog šūkis buvo svarbus Vokietijos vienijimui.
Jo teigimu, XX a. viduryje šūkis įgijo „visai kitą turinį“.
„Jis pradeda labai stipriai atsiduoti šovinizmu (...) tuo, kad iškelia vieną titulinę tautą prieš kitas toje valstybėje gyvenančias tautas“, – tikino istorikas.
Jis taip pat sakė, kad šis šūkis nebuvo toleruojamas tarpukario Lietuvoje ir „buvo suprantama jo grėsmė pilietinei visuomenei net ir tais vadinamais Smetonos autoritarizmo laikais“.
