Šiuo metu tiltelis restauruojamas, ir kaip „15min“ jau skelbė, į savo vietą po pusantrų metų pertraukos turėtų grįžti birželio mėnesį. Į paveldo sąrašą įtrauktas tiltelis iki šiol buvo valdomas tik rankiniu būdu. Toks jis grįš ir restauruotas, tačiau daugelio specialistų nuomone, laikmetis reikalauja, kad tiltelis būtų sukiojamas ir sparčiau – elektriniu ar mechaniniu būdu, o jo kaimynystėje jau prašosi pastatomas naujas tiltas.
Sukiojamas šimtus kartų
Pasak architektės, atestuotos kultūros paveldo specialistės Snieguolės Stripinienės, pastaraisiais metais gyventojų srautai į Kruizinių laivų terminalą itin išaugo. Terminale švartuojasi kruiziniai laivai, vidutiniškai 500 keleivių kaskart išlipa į krantą ir tilteliu traukia miesto link. Jachtų uostelyje stovi apie 200 laivų, jei būtų skaičiuojama, kad kai kurie jų šiltuoju laiku išplaukia tik vieną kartą, kiti daugiau, per vasarą tiltelį tektų sukioti mažiausiai 500 kartų.
Didžiausios klaidos, kad senieji uostai modernizuojami ir praranda žavesį, atlaisvintose uosto zonose išdygsta apartamentai.
„Jei šalia restauruoto tiltelio atsirastų naujas, jis irgi turėtų būti įspūdingas, atraktyvus“, – sakė ji. Pasak S.Stripinienės, kadangi keltą ketinama iškelti į Šiaurės ragą, naujas tiltelis galėtų lanku išsikišti į Danės upę, tuomet, jis būtų sutraukiamas tuomet, kai į uostelį reikėtų įleisti laivus.
Projektuotojas Tomas Liekis pasakojo, kad restauruotame tiltelyje įtvirtinti sukiojimo mechanizmai neužimtų daug vietos, o padengti metalo lakštais liktų menkai pastebimi.
Ragina neskubėti
Tilto būklę vertinęs ekspertas Algirdas Aukštuolis džiaugėsi, kad jam teko garbė prisiliesti prie šio istorinio relikto. „Šiam tilteliui daugiau kaip 150 metų, jo techninė būklė neužtikrina jo ilgaamžiškumo, jo naudojimo laikas jau buvo ribotas. Tiltelį paveikė korozija. Tikiuosi, kad tiltas dar tęs gyvavimą“, – sakė jis. A.Aukštuolis teigė, kad mechanizavimas kultūrinę vertybę pažeistų mažiausiai, tačiau šiam klausimui reikėtų skirti didesnį dėmesį. „Nereikėtų naujovėms užkirsti kelio, tačiau kaip ekspertas skubėti nesiūlyčiau, reikėtų gerai pagalvoti“, – sakė specialistas. Anot jo, tiltelio architektūrinė, inžinerinė mintis yra itin saugotina.
Unikalus objektas
 |
| 15min.lt nuotr./ Pasukamasis tiltelis buvo išmontuotas prieš pusantrų metų. |
Istorikas Jonas Genys konferencijos dalyviams pasakojo aplankęs daug Baltijos jūros uostų ir jų problemos panašios – jūrinis paveldas nyksta. „Danai nustebino – turi 120 uostų, o jūrinio paveldo nebėra. Norvegai dabar jį registruoja, iki šiol prioritetiniu dalyku laikė švyturių išsaugojimą, senovinius laivus. Baltijos regione su jūrinio indentiteto išlaikymu nėra gerai“, – sakė istorikas.
Pasak jo, didžiausios klaidos, kad senieji uostai modernizuojami ir praranda žavesį, atlaisvintose uosto zonose išdygsta apartamentai. „Klaipėdos piliavietės kultūrinis, infrastruktūrinis vystymas, skirtas laisvalaikiui, turistams labai sveikintinas. O jei grįžtant prie tiltelio, daugelyje uostų teko jų matyt, bet tokio metalinio pasukamo neišvydau niekur. Manau, jį reikia išlaikyti tokį, koks buvo. O jei galima jį naudoti mechanizuotu būdu – tai suderinami dalykai“, – sakė J.Genys.
Pasak mero Rimanto Taraškevičiaus, tiltelio restauravimo darbai jau įsibėgėję ir birželį jis grįš tokios būklės, koks buvo prieš 150 metų.
Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėja Edita Petrauskienė po konferencijos „15min“ sakė, kad daugumos siūlymas buvo įrengti mechanizmą, kai kurie pasisakė už autentiško tilto išsaugojimą. „Konferencija buvo labiau patariamoji, tad specialistų pasiūlymas bus pateiktas projektuotojams. O kaip jie pažiūrės į pasiūlymus, nežinia, tad ateitis nėra aiški“, – sakė ji.
Dėl antro tiltelio statymo konferencijos dalyviai ketina susitikti dar kartą.
