Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Aštuntasis Atminties kultūros dialogas Vilniuje: penkių tautų istorikai kalbėsis apie kazokus

Ukrainos kazokai
Dariusz T. Wielec nuotr. / Ukrainos kazokai
Šaltinis: 15min
0
A A

Pastaruoju metu tarpvalstybinių santykių analizė tampa vis komplikuotesnė. Pasaulyje vykdoma užsienio politika pastaraisiais metais smarkiai pakito: greta akivaizdžiai apčiuopiamų, materialių tikslų ji yra stipriai veikiama „minkštojo“ faktoriaus, kurį aiškintis politologai plačiai naudoja taip vadinamą konstruktyvizmo teoriją.

Ši teorija reikalauja analizuoti tautinių stereotipų, mitų įtaką tarpvalstybiniuose santykiuose daromiems veiksmams. Svarbią vietą, šios teorijos šalininkų nuomone, užsienio politikoje užima praeities vaizdiniai, platinami įvairių medijų forma.

Ketvirtadienį 17 val. Vilniaus universiteto Senato posėdžių salėje įvyks aštuntasis pašnekesys iš ciklo, skirto atminties kultūrų dialogui Ukrainos, Lietuvos ir Baltarusijos (ULB) erdvėse, kuriame dalyvaus istorikai ir intelektualai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos. Šio susitikimo tema – „Istorinis filmas kaip užsienio politikos priemonė: XVII a. Kazokų Respublika ir Rusijos ir Lenkijos kova dėl Ukrainos XX a. pabaigoje –XXI a.“

Imamės iš esmės neliestos temos: nagrinėsime, kaip istorinis filmas naudojamas tarpvalstybiniuose santykiuose.

Susitikime bus apsiribota vienos medijos – istorinio filmo santykio su Rusijos ir Lenkijos geopolitiniais tikslais analize. Tuo tikslu bus analizuojami rusų režisierių Nikitos Michalkovo, Vladimiro Bortko, Jerzy Hofmanno filmai, pagrindinį dėmesį kreipiant į tolimų XVII a. įvykių Ukrainoje reiinterpretacijas, siekiant konkrečių užsienio politikos tikslų. Renginio metu, analizuojant ir demonstruojant istorinius filmus, bus aiškinamasi, kokiais tikslais istorinis filmas naudojamas užsienio politikoje, koks šios priemonės veiksmingumas.

„Imamės iš esmės neliestos temos: nagrinėsime, kaip istorinis filmas naudojamas tarpvalstybiniuose santykiuose. Diskutuosime, kaip kino filmas gali būti naudojamas, sprendžiant geopolitinius uždavinius. Tai savotiškas įvadas plačiau paanalizuoti situaciją regione ir aptarti, kaip istorinis kino filmo naudojamas, tarkime, Rusijoje. Kaip N.Michalkovo filmuose atsiskleidžia ne tiek istoriniai leitmotyvai, kiek konkrečios valstybės, šiuo atveju Rusijos, interesai. Pasirodo, ne vie grynieji ekonominiai interesai diktuoja tam tikras užsienio politikos kryptis, bet ir tam tikri „minkštieji“ faktoriai: istoriniai ryšiai, kaimynų įsivaizdavimai, stereotipai. Tai ne mažiau svarbūs dalykai nei dujos ir nafta“, – 15min.lt kalbėjo Lietuvos istorijos instituto vyriausias mokslo darbuotojas habilituotas daktaras Alvydas Nikžentaitis, pabrėždamas, kad filmas, kaip medija, gali būti pakankamai svarbus, formuojant užsienio politiką.

Profesorius pažadėjo, kad planuojamas renginys duos kur kas daugiau nei eilinis kino vakaras, mat temą nagrinės vieni žinomiausių šios srities specialistų Europoje: Miuncheno universiteto profesorius Martinas Austas, atminties kultūrų ULB regiono tema apgynęs habilitacinį darbą, Varšuvos universiteto profesorius Miroslavas Nagielskis, parašęs keletą knygų Abiejų Tautų Respublikos karų su kazokais tema bei Vilniaus universiteto docentas daktaras Aurimas Švedas, pastaruoju metu analizuojantis istorinio filmo ir politikos tarpusavio sąsajas.

Šį pašnekesį, kaip ir visą renginių ciklą, organizuoja Lietuvos istorijos institutas kartu su Vilniaus bei Varšuvos universitetų Istorijos fakultetais, Lenkijos istorijos muziejumi, Lenkų ir Goethe institutais Vilniuje.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min