Sekite 15min Google
Aplinkos apsaugos organizacijos „Lietuvos žuvys“ paskyroje „Facebook“ rašoma, kad antradienį, spalio 27 d. Verknės upėje, išleista 50 lašišų rituolių (pavasarį bus išleista dar 150) su akustiniais žymekliais, o kiekvienas jų turi unikalų kodą.
Pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko Justo Dainio, Verknės upė tinkama lašišų nerštui, o dvivasares lašišas geriau išleisti sraunumoje, kad jos apsiprastų ir patirtų mažiau streso.
Pažymėtos lašišos atvežtos deguonies prisotintuose maišuose, kiekviename jų buvo 5 žuvys.
Žuvyse – akustiniai žymekliai, kurie atsigabenti iš Kanados. Vieno kaina – apie 400-500 eurų. Žymeklių galiojimo laikas – 116 dienų.
Mokslininkai nagrinės, kaip ir kokiu greičiu išleistos žuvys migruos į Kauno marias ir pro didžiausią Lietuvos hidroelektrinę.
Be to, lašišaitėse implanuoti žymekliai turi vadinamąjį plėšrūnizmo sensorių. Tai reiškia, kad jei ji taps kieno nors grobiu, mokslininkai apie tai sužinos.
Lašišaitėse implanuoti žymekliai turi vadinamąjį plėšrūnizmo sensorių. Tai reiškia, kad jei ji taps kieno nors grobiu, mokslininkai apie tai sužinos.
Šiuo metu žemiau ir aukščiau Kauno marių išdėlioti akustinio signalo siųstuvai. Kai jaunikliai pramigruos pro juos – mokslininkai rinks duomenis apie jų migracijos greitį, matys, per kiek laiko jos įveikė atstumą ir, žinoma, ar jos gyvos įveiks elektrinės turbinas.
Anksčiau atliktas migruojančių ungurių tyrimas parodė, kad 20 proc. ungurių Kauno HE turbinose žuvo. Problema ne vien turbinos mentės, bet ir barotrauma (staigus slėgio pokytis).
„Mums svarbu sužinoti, kokia bus lašišos rituolių migracijos sėkmė ir greitis iki Kauno HE. Taip pat nemažiau svarbu įvertinti ir plėšrūnų daromą poveikį. Kadangi įleidome žuvis Verknėje, gerokai aukščiau Kauno marių, joms reikės įveikti apie 40 km upe ir užtvanką.
Pavyzdžiui, Norvegijoje migruojančioms lašišaitėms reikia įveikti stovintį vandenį, tačiau ten ežerai yra gilūs ir šalti, todėl jų lyginti su Kauno mariomis neįmanoma.
Be to, per stovintį vandenį jos plaukia kur kas lėčiau, nes nebelieka srovės. Kadangi jos sulėtėja, klaidžioja – daug daugiau šansų jas pagauti plėšrūnams. Kauno mariose plėšrūnų kiekis – didelis: šamai, starkiai, ešeriai“, – tvirtina J.Dainys.
Kaip žinia iki 2030-ųjų Kauno hidroelektrinė (HE) turi pastatyti žuvitakį. Žuvų išleidime dalyvavę „Ignitis gamybos“ atstovai pabrėžė, kad rengiasi statyti žuvitakį ir žada spėti iki termino.
