Tai – trečioji draminės trilogijos ir epilogo „Mindaugas“, „Mažvydas“, „Katedra“, „Daukantas“ dalis, nors parašyta buvo anksčiau už antrąją – 1970 metais. Pasak J.Marcinkevičiaus, šią, dešimties giesmių dramą, jis dedikavo Vilniaus miesto 650-osioms metinėms. Būtent šioje Lietuvos sostinėje vyksta dramos veiksmas. Veikale atkuriamas 1782 – 1794 metų Vilnius.
Pažaislio muzikos festivalyje „Katedra“ nedebiutuos. Anksčiau spektaklį buvo galima išvysti Vilniaus akademiniame dramos teatre, Klaipėdos ir Panevėžio dramos teatruose, taip pat – Budapešto radijo bei M.Radnočio dramos teatruose.
Visu šiuo darbu norėjau parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos – valstybė, raštas, menas. Yra sakęs J.Marcinkevičius.
Ankstesniais metais Pažaislio festivalio publika jau matė vieną šios trilogijos dalį – „Mindaugą“. Neatmetama, kad ateityje festivalio organizatoriai pristatys ir likusias nacionaliniu epu vadinamo kūrinio dalis.
Pasak Pažaislio muzikos festivalio rengėjų, J.Marcinkevičiaus trilogija su epilogu jau tapo visuotinai pripažinta nacionalinės literatūros bei kultūros savastimi. Keturios istorinės dramos, pagal konflikto pobūdį priskirtinos tragedijos žanrui, ne tik atliko reikšmingą istorinį vaidmenį Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse, bet tam tikra prasme jau tapo ir pačios lietuvių tautos dvasinio bei pilietinio atgimimo simboliu. Herojiškų ir kartu tragiškų istorinių asmenybių sąšauka su šių dienų pasaulio globalinėmis bei nacionalinėmis problemomis visad buvo išskirtinis visuomenės sąmonės bei dvasinės pažangos katalizatorius.
Pats rašytojas apie savo kūrinį kalba taip: „Visu šiuo darbu norėjau parodyti, per kokį vargą ir skausmą dygo mūsų šaknys, kaip sunkiai gimė pirmosios mūsų nacionalinio gyvenimo formos – valstybė, raštas, menas“.
Spektaklyje „Katedra“ veiksmas vystosi palaipsniui įsiliepsnojant dviejų pagrindinių veikėjų – tikrų istorinių asmenybių konfliktui. Dvi kovingos asmenybės – talentingas architektas, baudžiauninko sūnus Laurynas Stuoka-Gucevičius (1753-1798) ir Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis (1726-1794), įtakingas bažnyčios ir valstybės veikėjas, menų globėjas ir mecenatas. Daugiabriaunis konfliktas savo viršūnę pasiekia įsiliepsnojus 1794 metų Vilniaus sukilimui.
Spektaklio režisierius Vytautas Rumšas, scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė, muziką pritaikė Antanas Kučinskas. Pagrindinius vaidmenis sukūrė Vytautas Rumšas (jaun.) - Laurynas, Vyskupas Masalskis – Rimantas Bagdzevičius, Ieva Teresė – Toma Paškevičiūtė ir kiti.
Spektaklio pradžia – 21.30 val.
