Justinas Marcinkevičius

Justinas Marcinkevičius (1930 m. kovo 10 d. Važatkiemyje, Prienų valsčius – 2011 m. vasario 16 d. Vilniuje) – Lietuvos poetas, dramaturgas, vertėjas, akademikas, visuomenės veikėjas.

Justinas Marcinkevičius kūrė daugiausia sudėtingomis sovietinio totalitarizmo sąlygomis, – ši aplinkybė lėmė, kad poeto kūrybos brandžiojo laikotarpio kūriniams itin būdingi metaforiškas kalbėjimas, užuominos ir nutylėjimai.

Pagrindinės Justino Marcinkevičiaus kūrybos temos buvo Lietuva, jos istorija, dabartis, gamta ir kultūra, žmogus Tėvynėje ir pasaulyje, žmogaus egzistencinė problematika: laimė, kančia, ištikimybė, pareiga, dora.

Marcinkevičius į Lietuvos dramaturgijos ir teatro istoriją įėjo savo trilogija: „Mindaugas“, „Katedra“, „Mažvydas“, kurioje skausmingai apmąstomas Lietuvos valstybės susidarymo ir suvienijimo etapas, architekto kūrėjo ir tarnavimo bažnyčiai santykis bei gimtosios kalbos tautoje išsaugojimo būtinybė. Ši trilogija sovietmečiu stiprino tautiškumą, žadino domėjimąsi kalba ir istorija.

Taip pat žinomos jo eilėraščių rinktinės „Dienoraštis be datų“, „Už gyvus ir  mirusius“ ir kt.

J.Marcinkevičius dalyvavo Sąjūdžio veikloje, nuo 1955 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 

Rašytojas buvo apdovanotas  Nacionalinės kultūros ir meno premija (2001 m.), Nacionalinės pažangos premija (2008 m.); 2005 m. gavo Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos apdovanojimą.

Apie Justiną Marcinkevičių sukurti dokumentiniai filmai „Dienoraštis be datų“ (1980 m.), „Lopšinė motinai“ (1983 m.), „Prie rugių ir prie ugnies“ (2010).