Apie prasidėjusį karą sužinojome naktį, važiuodami į oro uostą, likus kelioms valandoms iki skrydžio. Tad Izraeliui uždarius oro erdvę, teko apsigręžti, o grįžus į viešbutį – laukti žinių: pradžioje – apie artėjančias raketų atakas, vėliau – apie galimybę išvykti.
Kiek platesnį geopolitinės situacijos vertinimą (taip pat ir argumentuotą kritiką Izraeliui) galite peržiūrėti videoreportaže, čia pateiksiu kiek daugiau asmeninių kelionės detalių, nors jos, atleiskite, kiek pagadintos profesinio žvilgsnio.
Kai kuriuose reportažuose ir komentaruose kolegoms tai jau minėjau, bet pasikartosiu: Baltijos šalių žurnalistų kelionę apmokėjo Izraelio ambasada bei šalies Užsienio reikalų ministerija per ambasadą Lietuvoje.
Taip, dėl to jau sulaukėme viešos kritikos, esą esame šališki. Bet su tuo nesutinku ir šioje apžvalgoje pabandysiu paaiškinti, kodėl.
Lankėmės Jeruzalėje, prie Gazos Ruožo, kur griaudėjo Izraelio artilerija, Golano aukštumose prie sienos su Sirija ir Libanu, galiausiai – Tel Avive. Čia iš arti teko pamatyti, kaip šalis mobilizuojasi netikėtai užklupusio karo atveju, bet neatsisako ir kasdieninių įpročių bei ritualų.
Beje, ne viskas vyko sklandžiai.
Dešimtis kartų teko slėptis nuo Irano balistinių raketų lietaus, nutiko ir keli dabar jau juokingi incidentai, daugiausiai dėl mano paties neapdairumo: buvau trumpam sulaikytas Izraelio kariškių, taip pat dėl užmaršumo ir biurokratinio nesusipratimo pusvalandį tupėjau už durų viešbutyje. Matėme ir šimtus namų netekusių žydų, plūstančių į viešbučius, apmaudžią vagystę, o kai kuriuos kolegas netgi kaustė panikos priepuoliai.
Straipsnyje bus detalių ir apie Lietuvos piliečių evakuacijos užkulisius, ir apie tai, jog turėjome kitą, tačiau kaip atrodė tuo metu, lėtesnį pasirinkimą.
Iš vietinių teko išgirsti ir kitų, mums gana netikėtų versijų, dėl ko Izraelis pirmas atakavo Iraną, išklausėme ne vieną sukrečiančią šeimos tragediją bei paaiškinimus, kodėl beatodairiškos atakos Gazoje neišvengiamos.
Pavyko susipažinti su kai kuriomis mums neįprastomis religinėmis tradicijomis (čia buvo dar vienas smulkus netikėtumas), gyventojų būdu, netgi parduotuvių specifika.
Bet apie viską – nuo pradžių.
Tikslas – „parodyti, bet ne nurodyti“
Patys Izraelio atstovai neviešuose pokalbiuose neslėpė savo intencijų: „pralaimime informacinę kovą“ (kai kurie jų netgi atvirai įvardijo – „propagandos kovą“).
Ne kartą minėta Kataro finansuojama, taip pat JAV žiniasklaida, besilaikanti propalestinietiškos linijos. Viešai skelbta, kad Kataras ir kitos arabų šalys aktyviai finansuoja JAV universitetus, tarp jų ir –Harvardo bei Kolumbijos, kuriuose ir kilo aršiausi akademinės bendruomenės protestai prieš Izraelį.
Kaip mums buvo sakoma, kvietimo tikslas – iš arčiau supažindinti su šalies geopolitine situacija, taip pat ir padėtimi „karštuosiuose taškuose“, išgirsti vietinių gyventojų, nukentėjusių žydų pasakojimus, Izraelio ekspertų nuomones, t.y. norima pristatyti šalies poziciją be kažkokio spaudimo ar siekio paveikti žurnalistus.
Tad esu dėkingas už tokį požiūrį: iš tiesų, nors gavome gana vienpusišką informaciją, turėjome daugybę progų užduoti nepatogius klausimus, pabendrauti ir su valdžios atžvilgiu kritiškesniais izraeliečiais – dėl to nesulaukėme jokių priekaištų.
Dar prieš kelionę kolegoms išdėsčiau savo abejones dėl Izraelio veiksmų Gazoje (ES dėl pažeidimų netgi peržiūri bendradarbiavimo sutartį su Izraeliu), teritorijų okupacijos, nausėdijų kūrimo Vakarų krante. Tai daug metų kritikuoja tarptautinė bendruomenė ir netgi dalis Izraelio sąjungininkių, o ES nausėdijas laiko neteisėtomis ir trukdančiomis siekti taikos.
