Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas taip komentavo Seimo priimtus sprendimus.
Parlamentas kiek pakėlė pajamų mokesčius daugiausia uždirbantiems žmonėms. Valdantieji sako, kad tai padės surinkti daugiau lėšų krašto apsaugai ir mažinti didžiulę nelygybę.
Kritikai teigia, kad mokesčių kėlimas lėtins verslo plėtrą ir teigia, kad valdžios veiksmai skatina nepasitikėjimą.
Jastramskis: kam privilegijos ūkininkams?
Ūkininkams reiškiant nepasitenkinimą Seime svarstomais mokesčių pakeitimais, parlamentas ketvirtadienį pritarė, kad jiems būtų taikomi mažesni gyventojų pajamų mokesčiai.
M.Jastramskis sako, kad valdantieji parodė bestuburystę, kai išsigandę traktorių prie Seimo, jo teigimu, „paliko turtingus ūkininkus kaip bene labiausiai – mokestine prasme – privilegijuotą visuomenės sluoksnį“.
Politologas atkreipė dėmesį, kad Seimo valdantieji tuo pat metu kaip mokesčių reforma priėmė „čekiukų gelbėjimo projektą“ – skubiai svarstomas įstatymas, kuris švelnina baudžiamąją atsakomybę vadinamosiose „čekiukų bylose“.
„Gerbiama koalicija, po tokių sprendimų bus sudėtinga viešąją erdvę įtikinti, kad jūsų pamatinis idėjų principas yra socialinis teisingumas. Ar kad skaidriai naudosite biudžetą“, – teigė M.Jastramskis savo komentare feisbuke.
Tačiau politologui kliūna ir stambaus verslo bei jų rėmėjų perspėjimai apie ekonomikos apokalipsę.
Jo žodžiais, prastai atrodo „laisvosios rinkos instituto ir stambaus verslo ekosistemos verksmai apie ekonomikos apokalipsę ir išsibėgiosiančią kūrybiškiausią žmonių dalį – kuri patirs tiesiog nežmonišką „išbuožinimą“, mokėdama didesnį pajamų mokestį už papildomą pajamų eurą virš 36 vidutinių darbo užmokesčių“.
„Mielieji, labai daug kūrybiškų žmonių dirba gerokai mažiau nei 36 vidutinius atlyginimus gaunančiuose sektoriuose – pavyzdžiui, mokytojai.
Negali viena ranka prašyti didinti gynybos išlaidas iki 4 ar 5 procentų ir stiprinti valstybę, o kita skelbti apokalipsę dėl palyginti nuosaikaus mokesčių padidinimo uždirbantiems tikrai daug – tiems, kas gali susimokėti. Nepatriotiška, mažiausiai“, – teigė politologas.
LLRI: mokesčių didinti nereikia
Lietuvos laisvosios rinkos institutas sako, kad stiprinti gynybą galima ir be mokesčių didinimo.
Savo komentare LLRI ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigia, kad „patriotizmas nėra sinonimas dideliam valstybės aparatui ar vis augančiam perskirstymui“.
„Noras stiprinti šalies gynybą savaime nereiškia, kad reikia nuosekliai didinti mokesčius – ypač kai tai daroma neperžiūrėjus esamo išlaidavimo logikos.
Būtent skaidrus, efektyvus biudžeto panaudojimas turėtų būti prioritetas, jei tikrai siekiama finansuoti gynybą. Šiuo metu planuojama dar labiau didinti nedarbo išmokas, horizontaliai didinamos visos biudžeto išlaidų eilutės. O dar ir tokie momentai, kaip 10 mln. eurų skyrimas valstybinio žirgyno rekonstrukcijai. Jeigu panašaus pobūdžio išlaidos lieka neperžiūrėtos, mokesčių didinimas ir priekaištai, kad kažkas nesumoka pakankamai nuo savo „didelių“ pajamų yra nesąžiningi“, – teigė jis.
Pasak eksperto, kritika nėra verksmai.
„Apie apokalipses, bent jau LLRI, nekalbėjo. Bet pastabos apie augimo paskatas, žmonių motyvaciją kurti ir likti Lietuvoje – nėra verksmai. Tai normalūs, racionalūs klausimai. Pagaliau tai pripažino ir premjeras, kurio teigimu šis mokesčių didinimas turės neigiamą įtaką ekonomikos augimui. Todėl pasipriešinimas kyla ne dėl „nuosaikaus“ mokesčių padidinimo, o dėl to, kad toks žingsnis yra „vienas iš“ pastaraisiais metais. Problema ne konkretus sprendimas, o kryptis – vis labiau ribojanti vertę kuriančius žmones“, – sakė L.Marcinkevičius.
