Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Jauna šeima iš Ukmergės meldžia paskolinti 20 000 eurų, kad grąžintų greituosius kreditus

Lietuvos bankas pristatė naują 20 eurų banknotą
Irmanto Gelūno / 15min nuotr. / Pinigai
Šaltinis: 15min
1
A A

„Optimistiškas požiūris į gyvenimą ir į daugelio iš jūsų širdis verčia mane prašyti pagalbos. Tiesa, prašau jos ne sau, o pažįstamai šeimai: jaunai mamytei ir jaunam tėveliui bei jų mažai dukrytei“, – tokio laiško sulaukė 15min.lt redakcija. „Kaip ir visos jaunos šeimos į gyvenimą ji žiūri su šiokiu tokiu perdėtu optimizmu. Juk gyvenimas dar tik prasideda ir veda nežinomais keliais. O kur nuvedė šią jauną šeimą?“, – retoriškai klausia laiško autorė ir užsimena – ant bedugnės krašto.

Ukmergėje gyvenantys 25 metų Raimonda ir 23-ejų Narimantas (vardai pakeisti, bet redakcijai žinomi – red. past.) pateko į rimtą bėdą.

Septynių mėnesių dukrą auginančių sutuoktinių skolos greitųjų kreditų įmonėms siekia 16 tūkst. eurų. Dar maždaug 4 tūkst. eurų jie skolingi draugams.

„Kai viską susižiūrėjome, kai susiskaičiavome, patys negalėjome suprasti, kaip tai atsitiko, iš kur?“ – ašarodama pasakoja Raimonda.

Kai viską susižiūrėjome, kai susiskaičiavome, patys negalėjome suprasti, kaip tai atsitiko, iš kur?

Atskleisti savo tapatybės ji nenori, nes apie šeimos finansines bėdas nežino net artimiausi žmonės. Paslaptis ypač uoliai saugoma nuo vyro tėvų, kurie sužinoję apie sūnaus bėdas ne pagelbėtų, bet pradėtų moralizuoti, priekaištai esą nesibaigtų iki gyvenimo galo.

Raimonda uošviams niekada nepatiko, jie neslėpė nepasitenkinimo sūnaus pasirinkimu ir iš esmės manė, kad kurti šeimą jis dar per jaunas. Dvejais metais vyresnę mylimąją Narimantas vedė 22-ejų.

Patyrė nugaros traumą

Narimantas ir Raimonda susipažino mokykloje. Jautė vienas kitam simpatiją, tačiau užmegzti artimesnio ryšio anuomet nesiryžo. Prabėgo ketveri metai, jaunuoliai atsitiktinai susitiko prekybos centre, po to pradėjo susirašinėti internete ir po kelių mėnesių virtualaus bendravimo nusprendė būti pora.

„Rugsėjį pradėjome draugauti, o gruodį apsigyvenome kartu“, – prisimena Raimonda. Sausį ji pasijuto nėščia. Kūdikis buvo neplanuotas, tačiau labai laukiamas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Lietuvos bankas pristatė naują 20 eurų banknotą
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr.

Kai atliko nėštumo testą, Raimonda turėjo nedarbingumo lapelį, nes darbe keldama sunkų nešulį patyrė nugaros traumą. Pagal gydymo strategiją ji turėjo vartoti vaistus, lankyti mankštas.

„Tačiau gydymas buvo nutrauktas“, – sako ji.

Komplikuotas nėštumas trukdė dirbti

Pirmus tris nėštumo mėnesius Raimonda turėjo biuletenį. Nugarai sustiprėjus ji grįžo į darbą, tačiau nepraėjus nė mėnesiui vėl tapo nedarbinga.

Po vyro traumos pinigų labai trūko. Nusprendėme imti greitąjį kreditą, kad bankui padengtume mėnesines įmokas.

„Pradėdavau kraujuoti, todėl gydytojai paskyrė gulimą režimą – biuletenis. Grįžau į darbą, prasidėjo pilvo skausmai – vėl biuletenis. Visą nėštumą negalėjau normaliai dirbti“, – neslepia moteris.

Su Narimantu ji susituokė birželį: „Vyras buvo prieš tai, kad vaikas gimtų ne santuokoje, norėjo, kad šeimyninis gyvenimas būtų sutvarkytas.“ Dukters pora susilaukė spalį.

Užburtas ratas ėmė suktis

Sveikatos problemos neapleido ne tik Raimondos. Sportuojant patirtą nugaros ir kojos traumą Narimantui teko gydytis apie keturis mėnesius. Tuo metu nedarbingumo išmokos buvo negrąžintos į ikikrizinį lygį, todėl šeimos biudžetas smarkiai susitraukė, o išlaidos – net išaugo.

„Kūdikiui reikėjo sauskelnių ir daugybės kitų dalykų, vyrui – vaistų ir vitaminų“, – kalba Raimonda.

„Shutterstock“ nuotr./Liūdesys
„Shutterstock“ nuotr./Narimantas nežino, ko griebtis.

Be to, jau tada šeima turėjo bent pora paskolų. 5 tūkst. litų vartotojišką paskolą iš banko Raimonda buvo paėmusi dar prieš sutikdama Narimantą.

Mergina norėjo pagelbėti tėvams: tėvas buvo netekęs darbo, o šeimai žūtbūt reikėjo atnaujinti buitinę techniką. Už paskolintus pinigus Raimonda pirko viryklę, šaldytuvą ir skalbimo mašiną.

Mūsų mėnesinės įmokos siekia apie 600–700 eurų, kai pajamos sudaro vos 500 eurų.

Antrą paskolą teko imti jau savo gerovei. Buto, kurį nuomojosi Raimonda ir Narimantas, šeimininkė pareikalavo, kad pora jį suremontuotų. Antraip ji nebūtų pasirašiusi ilgalaikės nuomos sutarties.

„Po vyro traumos pinigų labai trūko. Nusprendėme imti greitąjį kreditą, kad bankui padengtume mėnesines įmokas“, – atsidūsta Raimonda. Užburtas ratas ėmė suktis.

Pajamos mažesnės už įmokų sumas

Narimantas dirba fabrike. Darbdaviai lyg ir žadėdavo jam pakelti atlyginimą, tačiau biuletenis šiuos planus sugriovė, o pinigų nuolat trūko.

Atsitiko taip, kad šiandien vien Raimondos vardu paimti penki greitieji kreditai. Antra tiek turi ir Narimantas. Pora net negali sau leisti gyventi nuomotame bute – persikėlė pas Raimondos tėvus.

„Mūsų mėnesinės įmokos siekia apie 600–700 eurų, kai pajamos sudaro vos 500 eurų“, – skaičiuoja Raimonda.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Eurai
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Šeima vos suduria galą su galu.

Šeima kone kasdien sulaukia kreditorių skambučių ir klausimų, kada bus pinigai.

„O mes nežinome, nes, kiek prašėme pagalbos, nesulaukėme. Antstoliams mūsų dar neperdavė, bet, tiesą sakant, jie neturėtų, ką iš mūsų paimti, nes mes nieko neturime“, – svarsto Raimonda.

Dalį šeimos įsipareigojimų jau refinansavo „BigBank“: „Skolinomės 3,5 tūkst. eurų, o galutinėje sumoje turėsime sumokėti dvigubai – apie 7 tūkst. eurų.“

Prašo beprocentės paskolos dešimčiai metų

Prašant kredito pinigai į Raimondos sąskaitą įkrisdavo per 15–20 minučių. Moteris tikino prašymą pildžiusi sąžiningai: deklaruodavo ir šeimos pajamas, ir asmeninius įsipareigojimus.

„Nebūtų davę, nebūtume ir ėmę. Kita vertus, aišku, esame ir patys kalti – pernelyg optimistiškai vertinome savo galimybes, manėme, kad gyvenimas tik gerės, pajamos augs“, – prisipažįsta Raimonda.

Išsisukti nuo atsakomybės ji nenori – labiau už viską trokšta išsikapstyti iš skolų liūno ir pradėti viską iš naujo.

„Kad išgyventume, įsipareigojimams galime skirti apie 200 eurų per mėnesį“, – konstatuoja.

Raimonda ir Narimantas kreipiasi į visuomenę su prašymu padėti. Jie neprašo duoti pinigų. Nesitiki, kad atsiras turtingas dėdulė, kuris padengs skolas.

„Mes neprašome aukoti – prašome paskolinti. Galbūt atsirastų žmogus, kuris sutiktų paskolinti 20 tūkst. eurų dešimčiai metų – mes grąžintume po 200 eurų kas mėnesį. Pasirašytume notaro patvirtintą sutartį, kad grąžintume pinigus“, – samprotauja Raimonda.

Nebūtų davę, nebūtume ir ėmę. Kita vertus, aišku, esame ir patys kalti – pernelyg optimistiškai vertinome savo galimybes, manėme, kad gyvenimas tik gerės, pajamos augs.

Ji įsitikinusi, kad tokiu būdu pavyktų stabilizuoti šeimos biudžetą ir pamažu išbristi iš skolų.

Giminaičių, galinčių padėti, šeima esą neturi – visi gyvena nuo algos iki algos, be to, ir patys turi įsipareigojimų bankams.

„Tai mudviejų su vyru problema ir turime kapstytis. Jis prašys vieno žmogaus, kad paimtų kartu į Norvegiją – gal ten pavyktų užsidirbti. Aš jau nebežinau, ko griebtis: vartoju raminamuosius, nuo nervų dilgėlinė pradėjo berti. Norime skolas atiduoti, kad nekabėtų virš galvų kaip Damoklo kardas“, – ašarų neslėpė Raimonda.

Su įsipareigojimas nesusidoroja mažuma?

Lietuvos smulkiųjų vartojimo kreditų asociacijos vadovas Liutauras Valickas, neseniai 15min.lt komentavęs kitą skolose skęstančios greitųjų kreditų bendrovių klientės atvejį, pabrėžė, kad kredito sandoris vyksta tarp dviejų sąmoningų subjektų.

Jis pažymėjo, kad greitųjų kreditų paslaugomis naudojasi tūkstančiai klientų, su įsipareigojimais nesusitvarko esą tik keli procentai.

Kiekvienu atveju kliento problemos sprendžiamos individualiai.

„Žmonės, kurie susiduria su problemomis grąžinant kreditą, manosi, kad juos apgavo, pažeidė jų teises ir interesus, tegul pirmiausia kreipiasi į asociaciją. Jei tai bus asociacijos įmonės, bandome tarpininkauti, jei ne asociacijos – nemokamai suteikiame teisinę konsultaciją, kaip galima spęsti problemą, ko prašyti ir ko realiai tikėtis“, – kalbėjo L.Valickas ir kilus neaiškumų pasiūlė informacijos ieškoti internetinėje svetainėje apiekredita.lt.

Liutauras Valickas, LSVKA prezidentas:

Asmeninio archyvo nuotr./Liutauras Valickas
Asmeninio archyvo nuotr./Liutauras Valickas

„20 tūkstančių eurų vėjais paleidusi šeima – ne pats geriausias pavyzdys, kaip reikia elgtis su asmeniniais finansais, kada skolintis pinigų ir kur juos išleisti. Kai kurie aspektai kelia įtarimų, ar šios šeimos istorija nesuklastota, siekiant privilioti naivių geradarių.

Ir nors šeimos finansinės bėdos prasidėjo nuo 5000 litų banko paskolos, čia pažeriama kaltinimų „greitųjų“ kreditų bendrovėmis, kurios dirbančiai dviejų asmenų šeima teikė kreditus.

Šeimos finansinis elgesys, kai pinigai buvo imami kitoms paskoloms padengti – nepateisinamas. Kita vertus, visose srityse pasitaiko piliečių, kuriems nesiseka laikytis prisiimtų įsipareigojimų.

Šeimos finansinis elgesys, kai pinigai buvo imami kitoms paskoloms padengti – nepateisinamas.

Tenka apgailestauti, kad tokių atvejų pasitaiko ir tai nėra vien smulkiųjų kreditų bendrovių bėda, kaip bandoma įteigti. Lietuvos banko duomenimis, įmokas už būsto paskolą vėluoja mokėti 7 proc., o už bankų vartojimo kreditus – 15 proc. klientų. Net ir šioje istorijoje bėdos prasidėjo nuo banko paskolos, kurios grąžinti iš savo pajamų šeima nepajėgė.

Smulkiųjų vartojimo kreditų bendrovės suinteresuotos, kad tokių klientų būtų kuo mažiau, nes kiekvienas nemokus klientas kainuoja kelių ar net keliolikos klientų atneštas pajamas.

Vis dėlto, kad ir kokia liūdna būtų ši istorija, daugelis žmonių su savo finansiniais įsipareigojimais susitvarko sėkmingai. Klausimas, ką būtų dariusi ši šeima, negalėdama pasiskolinti pinigų gydymui, neturėdama jokio savo turto ir tėvų palaikymo?

Maždaug pusė lietuvių gyvena nuo algos iki algos ir net nedidelės netikėtos išlaidos – liga, buitinės technikos gedimas, juos išmuša iš vėžių. Ar dėl kelių tokių istorijų turėtume atimti jiems galimybę atkurti savo finansinę pusiausvyrą?

Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Greitieji kreditai
Luko Balandžio/15min.lt nuotr./Greitieji kreditai

Būtent tai siekia padaryti Lietuvos bankas, siūlydamas ženkliai sumažinti bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą (BVKKMN) ir kitus griežtus apribojimus. Vargu ar jie sumažins tokių atvejų, kaip šis, nes ne kredito kaina ir net ne asmens pajamų dydis lemia, ar kreditas bus grąžintas. Tai lemia vartotojo atsakomybės pojūtis ir pasekmių neišvengiamumas.

Tačiau reguliuotojai elgiasi atvirkščiai. Užuot priėmus sprendimus, skatinančius gyventojus sąmoningai priimti sprendimus ir suvokti atsakomybę už įsipareigojimus bei jų nesilaikymo pasekmes, visa atsakomybė perkeliama paslaugų teikėjams.

Vis dėlto, kad ir kokia liūdna būtų ši istorija, daugelis žmonių su savo finansiniais įsipareigojimais susitvarko sėkmingai.

Dažnai girdime, kad kreditų teikėjai užnėrė kilpą, įtaigi reklama įsiūlė pinigus. Besipiktinančių, kad prekybos centras pardavė nereikalingą prekę ar per televiziją pernelyg įkyriai peršami skalbimo milteliai – kur kas mažiau.

Sutinkame, kad vartotojus reikia apsaugoti nuo priklausomybių ir neatsakingų sprendimų, priimtų neblaivia galva. Turėtume palikti ir šansą tiems, kuriems įsipareigojimų laikytis nepavyko. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia.

Kaimyninėje Latvijoje uždrausta kreditus teikti naktimis, o grąžinama suma negali daugiau nei dvigubai viršyti paskolintos sumos įskaitant visas palūkanas, baudas ar delspinigius. Pinigų naktį iš tiesų nereikia būtiniausiems poreikiams, o nesugebant grąžinti kredito situacija netaps tokia beviltiška. Šių priemonių Lietuvoje iš esmės užtektų išspręsti esmines kreditavimo rinkos problemas neatimant galimybės iš gyventojų pasiskolinti.“

Įspėjimas: įvertinkite savo galimybes

„Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas Rolandas Norvilas aiškino, kad dažniausiai besikreipiantys dėl paskolos refinansavimo vienu metu turi įsipareigojimų net kelioms greitųjų kreditų bendrovėms. Ši paslauga skirta palengvinti įsiskolinimų naštą – padengti turimus kreditus pervedant lėšas į kreditorių sąskaitas ir taip sumažinti kreditorių skaičių iki vieno.

„Kadangi paskolų teikimo paslaugas, mūsų duomenimis, dažniausiu atveju teikiame pigiau nei greitųjų kreditų bendrovės, klientui neretai padedame susimažinti paskolų įmokas trečdaliu ar daugiau. Nepaisant to, imdamas bet kokią paskolą žmogus turi racionaliai įvertinti savo finansines galimybes. Klientams visuomet pabrėžiame būtinybę gerai įsigilinti į paskolos suteikimo sąlygas ir įsitikinti, kad visi prisiimami įsipareigojimai yra aiškūs. Savo ruožtu prieš suteikdami paskolą taip pat įsitikiname, kad iš mūsų vartotojas gavo visą informaciją apie įmokų mokėjimo tvarką“, – aiškino „Bigbank“ Lietuvos filialo vadovas R.Norvilas.

Naujienų galite įkrauti skaitytojų naujienų portale ikrauk.lt, siųsti el. paštu 15min@15min.lt arba parašyti per „Facebook“ paskyrą štai čia.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min